aA
Neringos meras Darius Jasaitis jau seniai kalbėjo, kad bus kuriamas filmas apie kormoranus. Kaip tarė, taip ir padarė. GRYNAS.lt kartu su Neringos miesto savivaldybe suteikia išskirtinę progą skaitytojams pamatyti šį filmą vieniems pirmųjų ir įvertinti. Iki šiol jis buvo rodytas tik premjeros metu.
Kormoranų kolonija Juodkrantėje ./ Justino Galinio nuotr.
© J. Galinio nuotr.

GRYNAS.lt savo ruožtu pakalbino ornitologus ir patį merą, ar filmas pateisino lūkesčius ir ko iš jo galima išmokti, kokias išvadas pasidaryti.

Beveik valandą trunkančiame filme girdime žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimą apie Juodkrantės kormoranų koloniją, kuri laikoma didžiausia Europoje. Filme mintimis dalijasi ir miškininkai, ornitologai, paukščių žiedavimo specialistai, mokslininkai, žvejai.

Vieni akcentuoja šio paukščio unikalumą, kiti – daromas piktadarystes. Pavyzdžiui, miškininkai sako, kad kormoranų išmatos naikina vertingą ir unikalų Kuršių nerijos mišką - daugelis augalų, kurie yra arti kolonijos arba kolonijos ribose, yra gerokai labiau sergantys grybinėmis ligomis negu sveikame miške.

Filmas sukurtas iš Europos Sąjungos iš valstybės biudžeto lėšų. Iš viso filmui išleista 26 210, 61 eurų (5 504,23 eurų skirta iš valstybės biudžeto).

Dokumentiniame filme taip pat ieškota atsakymo, kaip reguliuoti kormoranų populiaciją. Ir čia kalbančiųjų nuomonės išsiskyrė.


Prisiminė iniciatyvas iš kormoranų daryti kepsnius

Ventės rago ornitologinės stoties direktorius Vytautas Jusys dokumentiniame filme dalijosi savo įžvalgomis apie kormoranų gyvenimą ir sutiko GRYNAS.lt papasakoti, ką manąs apie kormoranų populiacijos reguliavimą.

„Lietuva mažiausiai paukščių nušauna iš visos Europos Sąjungos. Užimame antrą vietą nuo apačios po Liuksemburgo. Esame labiausiai paukščius mylinti šalis. Vien kiek dienų turime – ir gandro, ir vieversio. Kormorano dienos, žinoma, dar neturime, - juokėsi pašnekovas, paklaustas, ar leisdami medžioti kormoranus sukurtume neigiamą precedentą. - Nesu prieš kormoranų reguliavimą, aišku, kad jų populiaciją reikia reguliuoti. Pats vasaros pabaigoje esu matęs, kaip praskrenda kormoranų po 10-15 tūkst. ir žuvį gaudo. Nors užtenka tos žuvies visiems, daugiausiai jos sunaikina patys žvejai.“

Ornitologo nuomone, vadovaujantis žvejų logika, kad kormoranai sulesa jų žuvis ir dėl to reikėtų juos medžioti, galbūt tektų naikinti ir lydekas, nes jos irgi žuvimi minta.

Aš pats filmą mačiau tik vieną kartą, per peržiūrą. Nesikišau į jo filmavimo procesą, nes manau, kad tai daryti būtų buvę neetiška. Mano noru, jis būtų buvęs baisesnis.
D. Jasaitis

„Bet lydekas mes patys valgome, o kormoranų nevalgome... Bet esu girdėjęs apie bandymus atidaryti kormoranų restoranus ir daryti iš jų kepsnius. Gal prieš penkerius metus žurnalistai rašė, kad Kuršių nerijoje nori restoranas daryti patiekalus iš kormoranų. Kormoranas palyginti yra baikštus paukštis, o prie lizdų neetiška būtų šaudyti. Bet fejerverkai, balionėliai tik linksmina juos, naudos iš to nepasakyčiau, kad daug“, - kalbėjo V. Jusys.

Anot jo, baidant kormoranus tokiais būdais gali daugiau žalos pridaryti – jie gali persikelti į kitas vietas. Šiuo metu viena kormoranų kolonija yra Briedžių saloje, kita – Juodkrantėje.

Paklaustas, koks vis dėlto kormoranų populiacijos reguliavimo būdas būtų tinkamiausias, pašnekovas neneigė, kad medžioklė. Tiesa, jis pabrėžė, kad leidus tokį dalyką, reikėtų aiškiai nustatyti reguliacinį mechanizmą: „Tik ne prie lizdų ji turėtų vykti. Galima būtų leisti rugpjūtį-rugsėjį, bet ar atsiras medžiotojų (norinčių tai daryti – red. past.)? Kormoranas gi nevalgomas. Antis jie norėtų šaudyti“,- sakė ornitologas.

O priminus iniciatyvas, kad vis tiktai norėta pasiūlyti kormoranų kepsnių, V. Jusys patikslino, kad Lietuvoje nuodingų paukščių nėra ir viskas priklauso nuo požiūrio – ką mes valgome, ir ko ne.

Kas kieno žuvį suvalgo?

Filme kalbinti žvejai lieja įtūžį, jog kormoranai suėda visą jų žuvį. Jie skaičiuoja, kad per metus šie paukščiai pavagia iš jų net iki 15 tonų žuvies.

„Kormoranas yra ne paukštis, čia nesusipratimas paukščių“, - tokiu žvejo-veterano Romo Žąsino teiginiu prasideda beveik valandos trukmės filmas. 

Vytautas Jusys
Vytautas Jusys
© A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt


Jo kūrėjų kalbintas žvejas Alvydas Kazlauskas pastebi, kad anksčiau gaudyklės būdavo pilnos mailiaus, o dabar jų – vos sauja. Jam antrina kitas žvejas. „Kiekvienam paukščiui reikia bent po vieną žuvį pagauti, o jų yra tūkstančiai. Per vasarą, per sezoną, įsivaizduojat, kiek dienų yra, kiek maitinasi,“ – kalba UAB „Logusta“ žvejas-veteranas Vytautas Grauslys. 

Savo ruožtu ornitologas V. Jusys kelia klausimą, kam ta žuvis iš tiesų priklauso – žmogui ar paukščiui. „Paukščių didžiausias konkurentas yra žvejys. Juk žuvys ne vien žmonėms skirtos - visai gamtai. Manau, kad daugiausiai žuvies išgaudo patys žvejai. Pavyzdžiui, žvejai turi leidimą pasistatyti kelis tinklus, o pasistato keliolika – Kuršių marios, kiek esu girdėjęs, skersai išilgai užtvertos tinklais. Didelis kiekis vandens paukščių žūsta tuose tinkluose“, - neslepia pašnekovas.

Išleido per 30 tūkst. eurų: viskas kainuoja

Ventės rago ornitologinės stoties direktorius teigė manantis, kad pagrindinė sukurto filmo vertė – edukacija. Jis teigė nemanantis, kad filmas galėtų paskatini kokius nors esminius pokyčius: „Kas turėjo savo nuomonę, prie jos ir liks. Manau, kad yra nusistatymas (prieš arba už kormoranus – red. past.) ir viskas“, - sakė V. Jusys.

Esu girdėjęs apie bandymus atidaryti kormoranų restoranus ir daryti iš jų kepsnius. Gal prieš penkerius metus žurnalistai rašė, kad Kuršių nerijoje nori restoranas daryti patiekalus iš kormoranų.
V. Jusys

O paklaustas, ar sumokėti už filmą per 30 tūkst. eurų nėra per daug, ornitologas pasidalino pasvarstymais, kad viskas šiais laikais kainuoja. Anot pašnekovo, filmų apie Lietuvos gamtą, gyvūniją labai trūksta. 

„Apie gamtą Lietuvoje iš tikrųjų kuriama labai mažai. Turime žinoti, kas yra aplink mus, o mums per televiziją rodo žirafas, zebrus, begemotus. Neparodoma, kas Lietuvoje po langais gyvena. Kai laidas vedė prof. R. Kazlauskas, jis aiškino, kas gyvena pas mus, o ne Afrikoje. Aišku, turime žinoti ir apie Afriką, bet tai turėtų būti ne pagrindinis dalykas“, - savo nuomonę išsakė ornitologas.

Jis nemano, kad filme apie kormoranus pateikiama labiau neigiama nei teigiama informacija. Ornitologas sako, kad pusiausvyra išlaikyta.

Meras: norėjau, kad filmas būtų baisesnis

Neringos meras D. Jasaitis, kuris ir buvo filmo apie kormoranus iniciatorius, GRYNAS.lt teigė, kad pirmoji filmo peržiūra įvyko Nidoje praėjusį penktadienį. Filmą peržiūrėjo vietiniai žmonės, kurie jau ir taip apie kormoranus žinojo labai daug. Taigi jie nuomonės nepakeitė.

Darius Jasaitis
Darius Jasaitis
© Neringos sav. nuotr.

„Aš pats filmą mačiau tik vieną kartą - per peržiūrą. Nesikišau į jo filmavimo procesą, nes manau, kad tai daryti būtų buvę neetiška. Mano noru, jis būtų buvęs baisesnis“, - juokėsi pašnekovas.

Meras kalbėjosi su filmo autoriais, kurie išreiškė norą filmuoti be išankstinės nuomonės. Taip ir buvo padaryta.

„Jie norėjo parodyti tik kormoranų gyvenimą. Aišku, kad filmas būtų dar kokybiškesnis ir įdomesnis, trūko laiko – reikėjo filmuoti dvejus metus (o filmavo vienerius - red. past.), nes gamta iš tikrųjų yra filmuojama ilgai. Tačiau filmas man patiko, patiko ir žiūrovams. Rodė, kaip kormoranai gyvena, o žmonės tegu patys pasidaro išvadas. Ten kalbėjo ir tie, kurie palaiko kormoranus, ir tie, kurie nepalaiko“, - sakė Neringos meras.

Nemanau, kad pažiūrėjus filmą galima būtų padaryti išvadą, kad reikia kormoranus medžioti. Aš, pavyzdžiui, sau pasidariau labiau išvadą, kad gal vis dėlto gamtai, o ne mums spręsti (ką daryti su kormoranais – red. past.).
D. Jasaitis

Jis kritiškai vertino išsakomą gamtininkų nuomonę, kad į gamtos procesus žmogui nedera kištis. Galbūt ir nedera, svarsto meras, tačiau tuomet negalima daryti išlygų: „Ornitologai ir Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad gamta turi pati tvarkytis, žmogus turi nesikišti. Jeigu kormoranai kažkuriais metais atskrido, turi ir būti, o kai nebebus sąlygų, išskris. Bet žiūrėkite, kada tas pats ministerijos darbuotojas pradeda „draskyti akis“, kad atsirado Lietuvoje šakalų ir juos reikia medžioti, nes jie yra atėjūnai. Tuomet aš klausiu: kormoranas irgi yra atėjūnas, kodėl taikome dvigubus standartus?“ - klausė D. Jasaitis.

Filmo tikslas nėra įteisinti kormoranų medžioklę

Neringos meras tikino, kad filmu apie kormoranus nesiekta užslėptų tikslų. Esminė žinutė – supažindinti visuomenę su kormoranais, jų gyvenimu, daroma įtaka aplinkai. O filmo žiūrovai išvadas turi pasidaryti patys.

„Nemanau, kad pažiūrėjus filmą galima būtų padaryti išvadą, kad reikia kormoranus medžioti. Aš, pavyzdžiui, sau pasidariau labiau išvadą, kad gal vis dėlto gamtai, o ne mums spręsti (ką daryti su kormoranais – red. past.). Filme parodomas gyvas paukštukas, jis lyg ir mielas pasidaro, kai į jį žiūri. Ir gražus. Filmas labiau nukreiptas į išsaugojimo pusę“, - tikino D. Jasaitis.

Meras, paklaustas, ar filmui kurti išleisti 30 tūkst. eurų yra didelė suma, teigė, kad tai visai nedidelis biudžetas, įvertinus, kad jis kurtas metus laiko: „Filmas filmui nelygu. Jeigu reiktų sukurti filmą apie įžymų žmogų ir jį pakalbinti, tai vienas dalykas, o čia buvo filmuojama ištisus metus. Iš praktikos žinau, kad tai yra mažas biudžetas. Finansavimas ėjo per žvejų viešąją įstaigą „Pasienio žuvys“, tai buvo skirti pinigai edukacijai. Manyčiau, kad edukacija, žvejų supažindinimas su šiuo paukščiu, papasakojimas, kad žuvys mariose ne dėl to nyksta, kad kormoranai jų daug sulesa, bet yra ir kitų priežasčių, buvo teisingas pasirinkimas“, - kalbėjo D. Jasaitis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilnietė egzotinių vaisių neperka: namuose užsiaugina citrinų, mandarinų, apelsinų ir daugelį kitų davė patarimų, kaip užsiauginti patiems (30)

Apsilankius vilnietės Jūratės Rachmangulovos namuose, galima pamanyti, kad Lietuva – egzotiška...

Aplinkosaugininkai mokėsi saugaus elgesio ant ledo (4)

Vasario 12 d. Jurbarko rajone ant Viešvilėje esančio tvenkinio ledo vyko pratybos „Saugus...

Iš miško vagia medieną: miškininkai paskelbė apie reidus (64)

Siekiant apsaugoti miškus ir medienos sandėlius bei išvengti galimų pažeidimų, VĮ Valstybinių...

Europos Komisija vykdo viešas konsultacijas dėl ES kovos su miškų naikinimu (11)

Europos Komisija (EK) pradėjo viešas konsultacijas siekdama išsiaiškinti, kaip Europos Sąjunga...

Parko darbuotojai nustebo suradę išbarstytus žmogaus pelenus: tai jau ne pirmas kartas (309)

Kraupus radinys pašiurpino Pajūrio regioninio parko darbuotojus. Trečiadienio popietę jie...

Top naujienos

Tobulos šeimos įvaizdis slėpė šiurpią tiesą: vaikų namai buvo perpildyti, o abortu baigdavosi 4 iš 5 nėštumų (833)

Darni, į ką tik pastatytus namus įsikelianti laiminga šeima – vienas paveikiausių Sovietų...

Darbą policijoje metęs Bunkės mylimasis sveria 118 kg: varžėmės ne kas daugiau išgers alkoholio, o kas daugiau pakels štangą (195)

Dar sausį muzikos apdovanojimuose sutiktas dainininkės Natalijos Bunkės mylimasis Edgaras...

Smarkiai klystate, jei dantis valotės papusryčiavę: burnos higienistė patvirtino ir paneigė 7 faktus (43)

Dantis valytis po pusryčių ar prieš? Nėščiajai jau planuoti vizitą pas odontologą, nes...

Vilniaus dalis, kur niekas nestato daugiabučių: pirkėjus vilioja itin mažos kainos (77)

Trakų Vokė – Vilniaus pietvakariuose įsikūręs ganėtinai ramus ir tvarkingas rajonas. Tai yra...

„Huawei“ ir „Honor“ nustebino: pristatė beveik identiškus telefonus – kurį pasirinkti? (3)

Ką pasirinkti, kai ta pati kompanija siūlo du vienodus telefonus už identišką kainą? Tokia...

Legendinės komandos trenerė papasakojo, kaip atrodo gyvenimas vandenyne devynis mėnesius (1)

Baimė, nusivylimas, pyktis ir gėda – tai tik keletas vidinių išgyvenimų, kuriuos patiria...

„Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės rungtynės dėl 3 vietos (3)

„Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės rungtynes dėl 3 vietos žiūrėkite vasario 17 d. 14 val.

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (682)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Prabilo Airijoje dingusios lietuvės sesuo: prieš nužudymą Raguckaitė galėjo būti triskart išprievartauta (144)

Prabilo be žinios dingusios lietuvės Giedrės Raguckaitės sesuo Gintarė. Paskutinį kartą 29...

5 metus bandžiau atsiauginti savo pažeistus plaukus ir štai, kas man padėjo (56)

„Bright Side“ rašanti autorė dalinasi, kaip jai pavyko atsiauginti kasas ir atgaivinti savo...