aA
Maisto pramonė – vienas didžiausių mūsų planetos teršėjų, sukuriančių net ketvirtadalį visų šiltnamio dujų emisijų. Šioje industrijoje gausu klimato kaitą skatinančių procesų – dirvožemio tarša, šiltnamio dujų emisijos, vienkartinės plastiko pakuotės ir milijonai tonų neatsakingai išmetamo maisto.

Siekiant suprasti, su kokiomis didžiausiomis maisto taršos problemomis šiuo metu susiduria Lietuva, naujausioje laidos Išpakuota serijoje kalbamės su AUGA, RIMI Lietuva ir Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos tarybos atstovais.

Diskusija filmuota festivalyje Zero Waste Fest 2021.

Maisto tarša prasideda žemės ūkyje

Maisto grandinės sukuriama tarša prasideda nuo jo auginimo ir tiekimo į prekybos centrus. AUGA Group rinkodaros ir tvarumo vadovo Gedimino Judzento teigimu, siekiant, jog ūkininko užaugintas produktas būtų sertifikuotas kaip ekologiškas, privaloma atitikti eilę aplinkosauginių standartų.
„Reikėtų pradėti nuo to, kas yra reglamentuojama ir sertifikuojama kaip ekologinė žemdirbystė. Tai yra ūkis, kuriame negalima naudoti cheminių trąšų, negalima naudoti sintetinių augalų apsaugos priemonių, yra nustatomi tam tikri sėjomainos reikalavimai, kurie užtikrina dirvos turtinimą, erozijos išvengimą. Taip pat yra gyvūnų gerovės taisyklės. Visa tai susiveda į tą kompleksinę sistemą ir ūkininkas besilaikantis šių reikalavimų gali parduoti produktą, kuris yra sertifikuotas kaip ekologiškas“, – teigia AUGA Group rinkodaros ir tvarumo vadovas Gedimintas Judzentas.

Pašnekovo teigimu, nors šie aplinkosauginiai nurodymai išties turi teigiamą įtaką planetai, egzistuoja aibė sprendimų, kuriuos ūkininkai gali priimti patys ir dar labiau sumažinti savo auginamo maisto sukuriamą taršos pėdsaką. „Yra daugybė kitų dalykų, kurių nėra tose taisyklėse, bet kurie galėtų padaryti produktą dar tvaresniu. Mes kaip įmonė turime kelis esminius projektus, kurie turėtų padaryti didžiulį poslinkį būtent tvarumo srityje. Pirmiausia tai yra emisijos. Kaip sumažinti emisijas iš gyvulininkystės sektoriaus bei kuro, naudojamo žemės ūkio technikoje. Dideliame našiame ekologiniame ūkyje, kuris gali užtikrinti prieinamą produkto kainą vartotojui, mes vis tiek naudojame daug stambios žemės ūkio technikos. Ta technika važiuoja kuru, kuris sukelia emisijas. Vėl tas pats tvarumo klausimas iškyla“, – teigia Gediminas Judzentas.

AUGA Group atstovo teigimu, yra svarbu ieškoti būdų biodujas paversti kuru, kuriuo, žiedinės ekonomikos principu, būtų varoma žemės ūkio technika. „Energetika yra turbūt tas esminis komponentas žemės ūkyje. Mažai kas apie tai susimąsto, bet visos tos biodujos, kurios išeina į orą, jos galėtų būti panaudojamos kurui ir tai turėtų būti revoliucija, kuri iš esmės sumažintų emisijas žemės ūkyje“, – pasakoja Gediminas.

Didžiausia prekybos tinklų problema – maisto švaistymas

Rimi Baltic socialinės atsakomybės vadovo Liudviko Aleliūno teigimu, prekybos centrai susiduria su trimis aplinkosauginiais iššūkiais. „Tokios sferos kur dirbam labiausiai, tai plastiko mažinimas, CO2 emisijų mažinimas ir maisto švaistymas. Jeigu manes asmeniškai klaustumėte, aš manau, kad maisto švaistymas yra didžiausia prekybos tinklų problema, kadangi mes iš CO2 perspektyvos tai puikiai žinom ką išmetam, kur išmetam, suinvestavom ten daugybę milijonų ir meškos dalį jau esam pasidarę. O maisto švaistymas tai tiesiogiai yra mūsų didžiausia problema“, – teigia Rimi Baltic atstovas Liudvikas Aleliūnas.

Pašnekovo teigimu, daugelis įmonių pardavimui nebetinkamus produktus atiduoda Maisto Bankui, tačiau tai problemos neišsprendžia. Turime ieškoti būdų kaip sumažinti šių produktų kiekius, o ne juos išdalinti. Tam sėkmingai pasitarnauja technologijos. „Verslai galvoja, kad kuo daugiau į maisto banką atiduoti. Ne, mažink savo nuostolį. Tu atiduodi maisto bankui, bet tu atiduodi ir nuostolį. Galvok kaip užsakyt, kad tau nereikėtų nieko atiduoti. Tai ką daryti, kad nereikėtų nurašyti produktų? Anksčiau būdavo kaip ir viskas paprasta, duodi žmogui užduotį, reikia, kad būtų duonos, pieno lentynoje. Jis viską su su lentelėmis suskaičiuodavo, bet čia yra senas metodas, nes žmogus, kaip ir visur, daro daug klaidų. Jis patingi, pamiršta, pribijo. Tam reikalui pradėjom investuoti smarkiai į IT technologijas, Šiam momentui 90 proc. prekių užsako programos. Ir einam pamažu link 100%.“ Pasak Liudviko, IT technologijos leidžia tiksliau užsakyti maisto produktus ir sutaupo laiko, o tai leidžia darbuotojus perkvalifikuoti į kitas pareigas.

Restoranai vis dar nerūšiuoja maisto atliekų

Paskutinėje maisto grandinės vietoje stovi restoranai ir juose besilankantys svečiai. Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narė bei maisto ekspertė Aida Čepukaitė teigia, kad viena esminių problemų restoranų rinkoje – atliekų rūšiavimas.

„Reikėtų pradėti nuo paprastų žingsnių. Ar restoranai rūšiuoja? Nes vienas iš tų tikrai svarbių dalykų yra maisto atliekų rūšiavimas. Šiai dienai tai tikrai yra gaji problema. Restoranai sako, kad neturi maisto atliekų, nors iš tiesų tikrai turi. Klausimas kyla ar mes suteikiame tam pakankamą svarbą, kad darytume žingsnius, kuriuos jau senai turėjome daryti ir darytume nuoširdžiai“, – teigia Aida Čepukaitė.

Pašnekovės teigimu, nepaisant to, kad restoranai nerūšiuoja savo maisto atliekų, jų niekas už tai nebaudžia. „Nuoširdžiai kalbant aš tikrai šitam versle esu antras dešimtmetis, tai iš tiesų nesu gidėjusi, kad būtų bent vienas restoranas nubaustas už tai. Manau, kad čia visų pirma yra mūsų visų atsakomybė, kaip žmonių, ar tai savininkas, ar darbuotojas ar dar kažkas. Vėl gi, čia grįžtame į edukacijos pradžią, tikrai reikėtų suprasti kodėl tai reikia daryti ir kokią tą prasme turi“, – pasakoja maisto ekspertė.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Aplinkosaugininkai sunaikino konfiskuotus žvejybos ir medžioklės įrankius: tarp jų – valtis ir 2,5 km tinklų

Baigdamas akciją „Lašiša 2021“, Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį Kaune sunaikino...

7 nepaprasti filmai apie laukinius paukščius, kuriuos turite pamatyti: ir pralinksmins, ir sugraudins iki širdies gelmių (1)

Paukščiai yra vieni unikaliausių gyvūnų mūsų planetoje. Vedini įgimto, už viską stipresnio...

Kalvarijos aplinkosaugininkai sulaikė du medžioklės taisyklių nesilaikiusius pažeidėjus: jų laukia baudos (7)

Vykdydami akciją „Medžioklė“, Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusią...

Kalvarijoje ir Telšių rajone sulaikyti brakonieriai nuo baudų neišsisuks: konfiskuoti tinklai siekia beveik 3 km

Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos ir Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai...

Neteisėtai žvejoję brakonieriai įkliuvo: mokės baudas ir atsisveikins su įrankiais (1)

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ketvirtadienį Skuodo rajone sulaikė...

Top naujienos

Prancūzijoje – netikėtas raginimas aukščiausiu lygiu: skubiai skiepytis ne tik nuo koronaviruso (26)

Prancūzijoje šiuo laikotarpiu, kai visi kalba apie kovidą, – netikėtas priminimas aukščiausiu...

Lukašenka: karo Ukrainoje atveju Baltarusija neliks nuošalyje (66)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad...

Dulkys: kol kas kelionės dėl omikron atmainos stabdomos nebus

Lietuva kol kas neturi planų stabdyti kelionių dėl naujos koronaviruso atmainos omikron, sako...

Lietuvoje daugėja iš blogiausios epidemiologinės zonos ištrūkusių savivaldybių, tokio naujų atvejų skaičiaus nebuvo nuo rugsėjo

Lietuvoje – jau net 6 iš blogiausios juodos epidemiologinės zonos ištrūkusios savivaldybės,...

Laukia svarbūs pokyčiai: viena lankomiausių Kauno vietų bus prikelta antram gyvenimui

Vienuolika metų lankytojams tarnavęs medinis Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas...

Orų siurprizai gali sukelti chaosą: ragina atkreipti dėmesį į kelis dalykus (38)

„ŠLAPDRIBA – LIETUS – ŠLAPDRIBA – SNYGIS “, – tokį orą sostinėje prognozuoja...

PSO: rizika dėl omikron – labai didelė papildyta (74)

Omikron atmaina greičiausiai paplis po visą pasaulį ir kelia didelį pavojų ten, kur COVID-19...

Medikės istorija priverčia susimąstyti: dabar vertinu viską, džiaugiuosi ir dėkoju už kiekvieną dieną (4)

„Žinote, kai viską galėjau daryti, tada būdavo kad tingiu, nenoriu, nusibodo. O dabar atrodo,...

Čekų planą prieš lietuvius mesti Vesely sugriovė turkai (7)

Į dvikovą su Lietuvos rinktine 2023 metų pasaulio čempionato atrankos rungtynėse pirmadienį...

Piniginiai reikalai. Atlyginimų atotrūkis auga – ką daryti, kad būtų galima gerai uždirbti ir regionuose (5)

„Sodros“ duomenys rodo, kad nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies...