Levaniškių kaimo Lialyčių ūkio šeimininkai šokiruoti: vieną naktį iš ūkio ganyklų išvestas ir  sumuštas šeimos numylėtinis - žirgas Granitas. Gyvuliui stipriai sužalota koja, oda aplink akį, kūnas nusėtas aštrių įrankių padarytomis žaizdomis. Žirgo šeimininkė įtaria netoliese gyvenančius kaimynus Tamarą ir Joną. Šie, rodos, žino Onutės Lialienės silpniausia vietą – savo pyktį jie nebe pirmą kartą išlieja ant jos mylimų gyvulių.

Tarp Onutės Lialienės ir kaimynės Tamaros bei jos sugyventinio Jono vyksta teismas dėl karvių ištrypto daržo. Onutė teigia, jog ūkiu ir gyvuliais nepatenkinti kaimynai ir anksčiau yra sužaloję Lialyčių ūkio bulių, paleidę iš ganyklų arklius, niokoję aptvarus, atjungę elektrinius piemenis.

Žirgas Granitas rastas praėjus keturioms paroms po dingimo, spalio 14-ą dieną.
Gyvulys buvo baikštus, praradęs orientaciją. Tą pačią dieną iškviesta policija ir parašytas pareiškimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaimynai savo kaltę neigia.

Širvintų rajono policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša teigė, kad kaltinimai niekam oficialiai dar nepareikšti, nes neįvertinti gyvulio sužalojimai. Juos įvertinti veterinaras turėtų šiandien po pietų. Viršininkas neturėjo duomenų, kad kaimynai būtų stipriai konfliktavę ir anksčiau.

Granito šeimininkams akivaizdu, kad gyvulys buvo muštas žmogaus. Tuo metu žirgas buvo pririštas grandine per kaklą. Dauguma žaizdų yra žirgo kairėje pusėje, bandydamas išvengti smūgių, jis smarkiai grandine susižalojo kaklą. Smarkiai sumuštas snukis, šnervės, pažeista kairioji akis.

„Žirgas atrodo baisiai. Ar čia tokia nacionalinė lietuvių savybė, ar tiesiog pavydas? - vos sulaikydama ašaras pasakojo žirgo šeimininkė Onutė Lialienė. - Anksčiau tiems kaimynams ir pieno duodavau. Vėliau pamačiau, kad jie kažkaip man tarsi keršija. Lioviausi nešti pieną. Na, bet praeitais metais, kai paskerdėme paršiuką, vėl nunešiau mėsos. Galvoju, tegu valgo žmonės. O jie... Prieš tai dar 450-ies kilogramų buliukui sulaužė kojos sąnarį. Verkiau – ne tas žodis. Aš apskritai labai gailiuosi gyvulių. Dėl buliaus parašiau policijai pareiškimą, bet niekas nieko. Tai sutvarkėm tą buliuką. O po trijų mėnesių – štai vėl!“

Onutės Lialienės teigimu, tik kaimynai galėjo žinoti, jog iš 22-iejų ūkyje augančių žirgų, Granitas – jos mylimiausias, prieš kelerius metus po sunkios traumos atsigavęs ir nuo užmigdymo išgelbėtas žirgas. Granitas ūkyje gyvena jau šešerius metus, iš Vilniaus žirgyno jis paimtas 2005-aisiais.

„Jis mano ašaromis apšlakstytas – slaugiau gal mėnesį po tos pirmosios traumos. Todėl ir pasirinktas sužaloti būtent šitas žirgelis. Yra Granito dukra, kumelaitė – labai į jį panaši. Nepaliesta nei ji, nei jokie kiti žirgai. Toje vietoje jie buvo iš viso trys pririšti, - guodėsi žirgo šeimininkė. - Šitas žirgas visuomet grįžta namo, jei jau kur nors ir išeina. Aš jį vadinu tokiu „rankiniu“. O šįkart, nors radome netoli namų, negrįžo. Nors kiek ieškojome, šaukėme po miškus“, - pasakojo šeimininkė.

Radus Granitą atrodė, tarsi žirgas būtų praradęs orientaciją. Šeimininkė įtaria, kad jis muštas metaliniu daiktu – trosu ar viela.

„Nežinau, kas dar iš kaimynų galėtų taip pasielgti. O tas žmogus (Tamaros sugyventinis Jonas, - red. past.) sėdėjęs kalėjime... Jis turi užslėpto blogio. Geriau jau ateitų, man kažką padarytų, bet kam tą visą nukreipt į gyvulį? Kuo jis kaltas? Negaliu patikėti, kad galima taip žiauriai elgtis. Juk jis ir taip likimo nuskriaustas. Dabar žiūriu, kaip pievutėj ganosi ir negaliu susitvardyti“, - pokalbio pabaigoje ašarų nesuvaldė Granito šeimininkė.

Paskutiniais duomenimis kaimynė Tamara ir jos sugyventinis išvyko iš namų, jų nepavyksta pasiekti telefonu.