GRYNAS.lt rašė, jog Palangos paplūdimys prieš aktyvų vasaros sezoną buvo papildytas 420 tūkstančių kubinių metrų smėlio. 2011-aisiais iš jūros dugno išsiurbta ir atvežta smėlio už 14 milijonų litų, o šįmet – dar už daugiau nei 6 milijonus. Šiemet darbai buvo galutinai užbaigti. Tačiau akyla GRYNAS.lt skaitytoja, poilsiavusi Palangoje pastebėjo, kad jūra jau išgraužė nemenką skardį ties kranto linija.
Po kelių savaičių GRYNAS.lt fotografė užfiksavo, jog toje vietoje išgrauža sumažėjo, tačiau susiformavo nedidelis vandens baseinėlis.
Smėlio atvežimo projektą kuravęs Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigia, jog tokia situacija – normali, nes paplūdimyje supiltas smėlis „tai ne pastatytas namas“.
Išgraužos bus užlygintos artimesniu smėliu
„Tai yra natūralūs procesas. Apie tai, kad gali susiformuoti išgrauža specialistai kalbėjo dar tada, kai darbai buvo tik vykdomi. Visos šios išgraužos bus užlygintos kai baigsis vasaros sezonas. Nėra čia jokios tragedijos. Smėlis bus paimtas iš Ražės upelio žiočių“, - aiškino L. Budrys pabrėžęs, jog svarbiausia – kad jūra neplauna kopų.
Aplinkos apsaugos agentūros Projektų valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Butkutė GRYNAS.lt yra sakiusi, jog Palangoje paplūdimio smėliu maitinti nebereikės kokius 3-4 metus.
L. Budrys priduria, jog pasiruošiamųjų darbų prieš prasidedant vasaros sezonui vis tiek reikės. „Kiekvienais metais bus vykdomi paplūdimio tvarkymo darbai. Tik tokių kiekių smėlio, kurį reikėjo iškasti iš jūros, vežti tiek kilometrų – tokie darbai nebus atliekami. Mes jau ir nebeturime lėšų samdyti visą tą labai brangią techniką. Taigi smėlis bus imamas iš Ražės upelio, nes kiekvienais metais jo žiotis užneša smėliu“, - aiškino Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius.
Kažkada jūra smėlį grąžins
L. Budrys tikino, jog Palangos paplūdimio būklę nuolat stebi bendrovė „Palangos komunalininkas“, dėl veiksmų paplūdimyje tariamasi su Palangos miesto savivaldybės administracija bei mokslininkais.
„Nusprendėme, kad kol pats vasaros sezono įkarštis, nėra galimybių kažką tvarkyti. Bet kai tik jis baigsis – viską išlyginsime, - žadėjo L. Budrys. - Ir smėlis juk ne į dangų išgaravo. Jūra nuplovė smėlį į priekrantę, bet atiduos atgal į paplūdimį. Nereikėtų jaudintis, juolab, kad mes niekaip negalime suvaldyti krantų judėjimo. Čia juk ne pastatyta namas. Galime tik džiaugtis, kad nors ir dirbtinis paplūdimys puikiai apsaugo kopas. Be jo ne tik nebūtų kur ilsėtis ir kaitintis, bet gal jau ir dalies kopų nebūtų likę.“
O išgraužos, direktoriaus nuomone, susiformavo dėl prie tilto atstatytos bunos (iš akmenų atstatyta senosios prieplaukos dalis, atliekanti bangolaužio ir tilto apsaugos funkciją, - red. past.). Ji saugo tiltą, tačiau labiau į krantą nukreipia jūros šiaurinę srovę. Taip ir susidaro išgraužos krante.
Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorius neneigia, jog prasidėjus naujam finansiniam periodui (nuo 2015 m.), kai vėl bus leista teikti projektus ir gauti Europos Sąjungos finansavimą, bus prašoma lėšų kopoms apsaugoti, žabtvorėms įrengti, bei smėlio papildyti ne tik Palangos, bet ir Kuršių Nerijos paplūdimius.
