Ekologinės gamybos plėtra pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį. Tai pamatyti ir įvertinti galima apsilankius tradicinėje ekologiškų produktų mugėje „BioFach“, vykstančioje kasmet centrinės Vokietijos mieste Niurnberge. Mugė jau senai tapo stambiausiu pasaulio ekologiškų produktų gamintojų forumu. Čia ne tik pristatomi ekologiški gaminiai iš beveik visų pasaulio šalių, bet ir vyksta seminarai, dalykiniai susitikimai.

Šių metų vasario 15–18 d. Niurnberge vykusią mugę „BioFach 2012“ aplankė per 44,5 tūkst. lankytojų iš 130 pasaulio šalių, o savo pasiekimus demonstravo visų pasaulio žemynų atstovai iš 83 šalių, garsinę 2420 firmų ir pavienių augintojų. Savaime suprantama, daugiausia atstovų buvo iš Vokietijos – 732, Italijai atstovavo 380, Prancūzijai – 184, Ispanijai – 137, Austrijai - 98 ir t. t., ekologiškų produktų gamintojų, perdirbėjų ar prekiautojų ekologiškais produktais.

Tai, kad ekologiški maisto produktai sulaukia vis didesnio dėmesio, įrodo ir didėjančios prekybos apimtys. Jei 2003 m. pasaulinės prekybos ekologiškais produktais apimtys sudarė tik 25 mlrd. USD, tai pernai, nepaisant pasaulinės finansinės krizės pasekmių, prekybos šiais produktais apimtys jau viršijo 60 mlrd. dolerių, iš kurių didžioji dalis tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Tai rodo, kad ypač sparčiai didėjo ekologiškų produktų pardavimai Šiaurės Amerikoje, tačiau populiari ekologinė gamyba ir Vakarų Europoje, Pietų Amerikoje, Australijoje.

Daugiausiai gamintojų Indijoje

Žvelgiant į ekologinės gamybos paplitimą pasaulio mastu, pažymėtina, kad ekologine gamyba 154 pasaulio šalyse verčiasi per 1,4 mln. gamintojų. Daugiausia ekologiškų produktų gamintojų šiuo metu Indijoje – net 340 tūkst., Ugandoje (180 tūkst.), Meksikoje (130 tūkst.). Bendri sertifikuoti plotai visame pasaulyje sudaro per 35 mln. ha. Didžiausi sertifikuoti plotai yra didžiosiose pasaulio valstybėse - Australijoje, Argentinoje, Kinijoje. Tuo tarpu, didžiausią dalį sertifikuoti plotai sudaro mažesnėse valstybėse – nykštukiniame Lichtenšteine sertifikuota 29,8 proc., o atšiauriojoje Islandijoje - net 36,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų, nors bendri sertifikuoti plotai čia tesudaro 6,9 tūkst. ha.

Nepaisant didėjančios augintojų konkurencijos, produkcijos perdirbimas ir vartojimas toliau koncentruojasi didžiosiose Vakarų Europos šalyse.

Iš viso Europoje sertifikuota 8,2 mln. ha, Lotynų Amerikoje - 8,1 mln. ha ir t. t. žemės ūkio naudmenų. Vien Meksikoje sertifikuota 394 tūkst. ha, o šia veikla verčiasi 128 tūkst. ūkių, Kanadoje sertifikuoti ekologinės gamybos plotai siekia 556 tūkst. ha, o JAV – net 1,64 mln. hektarų! Dėmesį patraukia ekologiškų daržovių eksportu garsėjanti Australija, kurioje sertifikuota per 1,4 tūkst. ūkių, o sertifikuoti plotai siekia 1,2 mln. ha arba sudaro net 2,7 proc. šios didžiulės šalies ploto. Argentina, kurioje yra per 1,6 tūkst. ekologinės gamybos ūkių ir sertifikuota 2,8 mln. ha žemės ūkio naudmenų, eksportuoja ekologiškos kavos, kakavos, vaisių, grūdų, mėsos, pieno, medaus ir kt. daugiau nei už 20 mln. USD. Nedaug nuo jos atsilieka Brazilija, turinti 1,76 mln. ha sertifikuotų plotų, kuriuose yra 7,3 tūkst. ekologinių ūkių. Išradingumo pavydėti galima Izraeliui, kuriame sertifikuoti tik apie 300 ūkių, o sertifikuoti plotai nesiekia nė 6 tūkst. ha, tačiau kasmet pagaminama ekologiškų produktų už 200 mln. USD ir per du trečdalius pagamintos produkcijos eksportuojama.

Europos ekologijos pažiba - Austrija

Ganėtinai populiari ekologinė gamyba ir Europos šalyse. Iš viso iki 2009 m. Europoje buvo sertifikuota 222,5 tūkst. ekologinės gamybos ūkių, o sertifikuoti plotai siekė apie 8,18 mln. ha. Daugiausia Europoje ekologinių ūkių, kaip ir seniau, yra Italijoje – per 49,6 tūkst. (2009 m.), o sertifikuoti plotai šioje šalyje svyruoja apie 800 tūkst. ha ir sudaro beveik 8 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Pagal sertifikuotus plotus viena pirmaujančių yra Ispanija, kurioje 2010 m. buvo 27,6 tūkst. ekologinių ūkių, o sertifikuoti plotai siekė apie 1,1 mln. hektarų. Apie 29,2 tūkst. ekologinių ūkių (2009 m.) yra Vokietijoje, kurioje sertifikuota per 900 tūkst. ha, Prancūzijoje 2010 m. duomenimis buvo 25,2 tūkst. ūkių, su bendru 571 tūkst. ha plotu, Didžiojoje Britanijoje tais pat metais buvo beveik 8 tūkst. ekologinių ūkių, o sertifikuoti plotai sudarė 652 tūkst. ha. Iš mažesnių šalių paminėtina Čekija, kurioje 2010 m. buvo sertifikuota 296 tūkt. ha, Lenkija – 310 tūkst. hektarų. Vis daugiau domimasi ekologiniu žemės ūkiu ir Šiaurės Europos šalyse. 2009 m. duomenimis, Norvegijoje buvo 3,36 tūkst., Švedijoje 4,68 tūkst., Suomijoje 4,34 tūkst., Danijoje per 3,79 tūkst. ekologinės gamybos ūkių. Ypač populiari Vakarų Europos šalyse ekologinė gyvulininkystė. Pavyzdžiui, nors tarp Airijos vartotojų didžiausią paklausą turi ekologiški vaisiai ir daržovės, tačiau didžiausia dalis, net apie 80 proc., ekologinių ūkių verčiasi gyvulininkyste, nes jie turi galimybę didžiąją dalį ekologiškos jautienos ir avienos eksportuoti.

Čia užsukęs, sužinai tas gerąsias vyno savybes, kurios mums mažai girdėtos, išmoksti mėgautis vynu jo beveik nė negerdamas.
Ekologiškų produktų mugės "Biobach 2012" akimirkos

Ekologiški maisto produktai pasaulyje kasmet užkariauja ir vis didesnę rinkos dalį, tačiau skirtingose šalyse pastebimos ir skirtingos prekybos ekologiškais maisto produktais tendencijos. Jei Pietų Amerikos, Australijos, kai kurių Azijos šalių žemdirbiai garsėja ekologiškų produktų eksportu, tai Europa garsėja prekybos ekologiškais produktais organizavimu ir vidaus rinkoje.

Kaip rodo „BioFach 2012“ paskelbti naujausi statistiniai duomenys. Prekybos ekologiškais maisto produktais apimtys Europoje jau viršija 20 mlrd. eurų: vien Vokietijoje praėjusiais metais ekologiškų produktų parduota už 6,59 mlrd. eurų, o jų pardavimas 2011 m., lyginant su 2010 m., padidėjo 9 proc. Atitinkamai didėja ekologiškų produktų apyvarta, Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Geriausiai prekybos ekologiškais maisto produktais sistemos išplėtotos didžiosiose valstybėse - Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, bet neatsilieka nuo jų ir kai kurios mažesnės šalys - Danija, Austrija, Šveicarija. Didžiausia metinė ekologiškų maisto produktų apyvarta, po Vokietijos, yra Prancūzijoje – 2,59 mlrd. eurų (2009 m.), Didžiojoje Britanijoje 2,49 mlrd. eurų (2009 m.), Italijoje 1,97 mlrd. eurų (2009 m.) ir t. t. Tuo tarpu didžiausią dalį visų šalyje suvartojamų maisto produktų ekologiški sudaro Danijoje - 6,7 proc., Austrijoje - 6,3 proc., Šveicarijoje - 4,9 procento. Išskirtinę vietą užima nedidelė Austrija, kurioje sertifikuoti plotai sudaro 15,9 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o bendras ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius gerokai lenkia 21 tūkstantį.

Ekologinė gamyba Austrijoje – garbės reikalas, todėl šioje šalyje dažnai ne tik prie ūkininkų trobų, bet ir prie žemės ūkio perdirbimo, pašarų gamybos įmonių, net prie restoranų pamatysi specialų ženklą, liudijantį, kad dirbama pagal ekologinės gamybos principus. Siekdami išsilaikyti rinkoje ir gauti aukštesnes kainas, Austrijoje daugelis ekologiškų produktų gamintojų susijungę į kooperatyvus, kuriems priklauso ir pašarų gamyklos, pieninės, malūnai ar kitos perdirbimo įmonės. Tokiuose kooperatyvuose gamybai naudojami tik austriški ekologiški grūdai, pienas ir kt. produktai, už kuriuos pagal savitarpio susitarimą mokama brangiau.

Sparčiai didėja ekologinės gamybos plotai ir Lietuvoje. Tačiau ekologiškų produktų gausa Lietuvos prekystaliai dar nedžiugina, o ir dėmesio iš valdžios institucijų tiek ekologiškų produktų gamintojai, tiek ir vartotojai, lyginant su kai kuriomis pažangiomis šalims, dar stokoja.

Vakaruose ganyklos, Lietuvoje javai

Pagal pasėlių struktūrą, Europos Sąjungoje vyrauja pievos ir ganyklos, kurios sudaro apie 44 proc. visų sertifikuotų plotų. Tai nulemia vis didėjanti ekologiškų pieno produktų paklausa. Daugiausia žaliųjų plotų sertifikuota Ispanijoje (670 tūkst. ha), Didžiojoje Britanijoje (495 tūkst. ha) ir Vokietijoje (490 tūkst. ha), o tokiose nedidelėse šalyse, kaip Airija, Slovėnija ar Čekija, pievos ir ganyklos sudaro net iki 85 proc. visų sertifikuotų plotų. Šios šalys rūpinasi savo ateitimi ir ekologinę gamybą traktuoja kaip aplinkosauginę priemonę. Jiems ekologinė gamyba yra ir tarsi prevencinė sveikatos apsaugos priemonė.

Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir Bulgarijoje, Danijoje, Italijoje, sertifikuotos žalienos sudaro tik apie ketvirtąją dalį visų sertifikuotų plotų. Dar daugiau: Lietuvoje, priešingai bendrai Europoje vyraujančiai tendencijai, didžiausią sertifikuotų pasėlių dalį, net apie du trečdalius, sudaro javų pasėliai. Be abejo, ekologiškų produktų gamintojams keliamos sąlygos – laikyti sertifikuotuose plotuose gyvulius ar teikti rinkai atitinkamą produkcijos kiekį, norint gauti paramą, turi ekonominį pagrindą. Deja, tai labai trumparegiškas požiūris. Niekas nepaskaičiuoja kas valstybei kainuotų pigiau: mokėti išmokas už visus sertifikuotus plotus be jokių išlygų ir turėti švarią aplinką, neužterštus gruntinius vandenis ir sveiką visuomenę ar apribojant išmokas, po to išleisti milžiniškas lėšas mūsų piliečių gydymui ir reabilitacijai.

Nepaisant pasaulinės finansinės krizės pasekmių, prekybos šiais produktais apimtys jau viršijo 60 mlrd. JAV dolerių.
Ekologiškų produktų mugės "Biobach 2012" akimirkos

Ekologiški grūdai daugiausia auginami Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Iš ES šalių daugiausia grūdinių pasėlių šiuo metu yra Italijoje - 231 tūkst. ha, Vokietijoje - 188 tūkst. ha, Ispanijoje - 126 tūkst. hektarų. Tačiau rimtą konkurenciją greitu laiku šių šalių augintojams turėtų sudaryti Centrinės ir Rytų Europos šalių, o ypač Ukrainos, kurioje paplitę stambūs, apie 3 tūkst. ha dydžio ekologiniai ūkiai. Taip atsitiko todėl, kad didžiojoje Ukrainos sertifikuotų plotų dalyje auginama produkcija skirta eksportui, o ukrainiečių ūkius sertifikuoja organizacijos iš tų šalių, į kurias eksportuojama: Šveicarijos, JAV, Lenkijos, Turkijos. Todėl, nepaisant didėjančios augintojų konkurencijos, produkcijos perdirbimas ir vartojimas toliau koncentruojasi didžiosiose Vakarų Europos šalyse.

Aliejinių pasėlių Europoje sertifikuota nedaug. Tuo tarpu ekologiškų daržovių plotai ES sudaro per 100 tūkst. ha. Daugiausia jos auginamos didžiosiose šalyse – Italijoje (30 tūkst. ha), Didžiojoje Britanijoje (apie 16 tūkst. ha), Vokietijoje (apie 10 tūkst. ha), Prancūzijoje (apie 9 tūkst. ha), Ispanijoje (apie 8 tūkst. ha). Matomai, taip yra dėl to, kad šiose šalyse yra daug didelių miestų, kuriuose daržovių paklausa natūraliai didesnė. Be to, didelę reikšmę tam turi ir vartotojų nuostatos. Pavyzdžiui, Lenkijoje - jau pasenusi nuostata, esą, ekologiškus produktus perka daugiausia pensininkai ir ligoniai. Štai kompanijos „NATURA“, turinčios ekologiškų produktų parduotuves Krokuvoje, Varšuvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, vadovo teigimu, didžioji dalis jų klientų - studentai ir jaunavedžiai, kurie rūpinasi savo ir ateinančių kartų sveikata.

Mugės akcentas – ekologiškas vynas

Vaisių (daugiausia citrusinių) ir uogų (daugiausia vynuogių) auginimu tradiciškai pasižymi pietinės šalys. Ispanijoje jų sertifikuota 101 tūkst. ha, Italijoje – 114 tūkst. ha, Graikijoje – 64 tūkst. ha ir t. t. sodų ir uogynų. Ir tai matyti iš parodos ekspozicijų: mugės akcentas – ekologiško vyno salės, kurių, tikriausiai neaplenkia nė vienas lankytojas. Ispaniško, itališko, prancūziško, graikiško, portugališko ir kt. Net San Marinas turi savo stendą, kuriame pristato ypatingu aromatu pasižymintį ekologišką vyną iš kalnų vynuogynų.

Čia užsukęs, sužinai tas gerąsias vyno savybes, kurios mums mažai girdėtos, išmoksti mėgautis vynu jo beveik nė negerdamas. Tikriausiai ne vienas girdėjo seną bulgarų legendą apie chaną Krumą, kuris buvo uždraudęs auginti vynuoges ir galiūną Mavrudą, išgelbėjusį jo gyvybę, kai pastarąjį užpuolė liūtas. Pasakojama, kad viena motina, nepabūgusi draudimų ir grasinimų, paslapčia vis tik išsaugojo vieną vynuogę ir, išspaudusi truputį vyno, duodavo jo savo silpnos sveikatos sūneliui. Tai, nuo to vyno jaunuolis ir įgavęs nepaprastą jėgą. Pas mus deja, nedaug kas žino, kokį malonumą galima patirti vien mėgaujantis vyno aromatu.

Ne visi mūsų krašte įvertina ekologiškų maisto produktų privalumus. Tačiau džiugu, kad šis ūkininkavimo principas, entuziastų iniciatyva Lietuvoje gana sparčiai plinta, o šiemet, po 10 metų pertraukos, Lietuvos atstovai ir vėl turėjo savo stendą kasmetinėje Niurnbergo mugėje „BioFach“. Tikėkimės, kad Lietuvos ekologiškų produktų augintojai ir toliau nenuleis rankų, o svarbiausia - bursis į kooperatyvus ir ieškos kelio ant vartotojo stalo: tiek tautiečio, tiek užsieniečio.