Įspėjimas šunų augintojams: dėl klaidinančios išvaizdos – ir bauda, ir iškeldinimas

Kauniečių šeima pateko į nemalonų incidentą. Reido metu pareigūnams pasirodžius, kad jų mišrūnas panašus į kovinį ar pavojingos veislės šunį, kauniečiams buvo skirta 200 litų bauda ir, negana to, jiems pasakyta šunį iškeldinti iš daugiabučio. Jų pusėn stojantys gyvūnų teisių gynėjai sako, kad šeima nepadarė jokio nusižengimo, nes veterinarijos gydytojai nustatė, kad šuo yra mišrūnas ir specialaus leidimo jo laikymui nereikia.

Oficialūs dokumentai nepadėjo

Kaune gyvenanti mišrūno šeimininkė Regina gyvūnų teisių aktyvistus informavo, kad jos augintiniui yra devyni metai ir jis į kauniečių namus pateko atsitiktinai. Žmonės, suradę vos mėnesio benamį šuniuką, jo pasigailėjo ir nusprendė jam suteikti stogą virš galvos. Labai greitai augintinis tapo tikru šeimos nariu. Šeimininkai ilgus metus juo rūpinosi, kaip reikalauja taisyklės, užregistravo savivaldybėje, suženklino, mokėjo rinkliavą. Šeimininkų teigimu, laikantis nustatytos tvarkos šuo visada būdavo vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu.

Tačiau, nepaisant to, kauniečių šeima dėl savo keturkojo sulaukė rimtų nemalonumų, kai Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Saulėtekio policijos nuovados pareigūnų patikrinimo metu buvo  nuspręsta, kad gyvūnas panašus į kovinį ar į pavojingų rūšių veislių sąrašo šunį. Šiai šunų kategorijai mišrūnas priskirtas vadovaujantis išoriniais jo požymiais. Ir dėl to šeimininkams už tokio šuns laikymą daugiabutyje buvo skirta 200 litų bauda.

Be to, pasak šeimininkų, buvo liepta šunį priregistruoti nuosavame name, nes pagal dabar galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą koviniai ir pavojingoms veislėms priskiriami šunys daugiabučiuose gyventi negali. Išskyrus tuos atvejus, jei jie buvo „legalizuoti“ iki šių metų sausio pirmosios.

Pareigūnų neįtikino šuns registracijos dokumentai, kuriuose veterinarijos gydytojas patvirtino, kad šuo yra mišrūnas. Pasak gyvūnų teisių gynėjų, kadangi šeima turėjo oficialų dokumentą, kuriame keturkojo pavojingumas nėra nurodytas, ji iki nustatytos datos nustatyta tvarka šuns neregistravo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Kęstutis Kasciukevičius GRYNAS.lt teigė situacijos plačiai komentuoti negalintis, kadangi policijos pareigūnų sprendimas yra apskųstas teismui. Nepaisant to, jis atskleidė, kad kauniečių šuo buvo patikrintas reido metu. O jį pavojingų mišrūnų grupei, pasak pašnekovo, priskyrė ne policijos pareigūnai, bet Gyvūnų registracijos centro darbuotojai.

Pareigūno teigimu, šuns savininkas prisipažino jo neregistravęs specialiame registre. Nors, pasak jo, laikant pavojingą mišrūną tai yra būtina. Norint gauti specialų leidimą, K. Kasciukevičiaus teigimu, be kita ko, reikėjo išklausyti specialius kursus, gauti medicininę pažymą ir pan. „Bauda skirta dėl leidimo neturėjimo. Ji yra nuo 200 iki 400 litų. Šiuo atveju buvo skirta minimali“, - tikino pareigūnas.

Mano, kad tai gali būti bokseris

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt teigė nežinanti ir nebuvo informuota, kas įvertino kauniečių šunį.  Anot jos, policijos pareigūnams trūksta kinologijos žinių, todėl jie patys negalėjo nustatyti, kad šis šuo priklauso kovinių ar pavojingų šunų grupei.

„Mes manome, kad skirti baudos pareigūnai negalėjo, nes jie tikrai nėra specialistai, kurie gali nustatyti šuns veislę, mišrūnumą. Jie neturi specialių kinologinių žinių. Aš nežinau, kuo remiantis jie paskyrė baudą. Jie to nemotyvavo. Nebuvo nurodyta, kokiais pagrindais buvo nustatyta, kas ir kaip nustatė, kad šuo yra būtent tokios veislės. Ar tai nustatė pareigūnas? Ar buvo kreiptasi į specialistus? Aš dirbu su šunimis ir, mano akimis žiūrint, tai yra bokserio mišrūnas. Kas kam atrodo yra labai subjektyvus dalykas. Pamanyti gali visi – reikia nustatyti. Bet nustatymo pagrindimo negavo nei šeimininkai, nei mes“, - sakė pašnekovė, pridėjusi, kad policijos pareigūnų sprendimas jau apskųstas teismui.

Galiausiai moteris suabejojo, ar kas gali kompetentingiau už veterinarus nustatyti, kokiai veislei priklauso šuo. Jos teigimu, jei yra oficialūs dokumentai, jais ir reikėtų vadovautis. „Gyvūnui jau devinti metai. Jis tvarkingai registruotas, turi gyvūno pasą. Yra gyvūno registracijos – identifikacijos protokolas. Ten veterinarijos gydytojo ranka įrašyta, kad šuo yra mišrūnas. Pateikus visus dokumentus policijai vis tiek buvo nuspręsta, kad šuo yra pavojingos veislės ir buvo skirta bauda. Jie turės tai pagrįsti. Toks šuo gali gyventi daugiabutyje. Žmogus neregistravo jo kaip pavojingos veislės šunį, nes vadovaudamasis dokumentais nemanė, kad jis pavojingos veislės mišrūnas. Mes ir dabar nemanome, kad jis yra pavojingos veislės mišrūnas“, - tikino B. Kymantaitė.

Patikimiausia priemonė – DNR tyrimas

Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staškevičienė taip pat liko nustebusi pareigūnų sugebėjimu iš išvaizdos pasakyti, kad šuo yra pavojingos veislės. Jos teigimu, patikimais galima pavadinti tik medicininius tyrimus. Jei jų nėra, specialistės manymu, tokį pareigūnų sprendimą galima nesunkiai nuginčyti.

Be to, ji teigė, kad iš išvaizdos gyvūnus bandant priskirti kovinių ar pavojingų šunų grupei, keturkojai gali tapti kaimynų sąskaitų suvedinėjimo objektu. Jei norima pakenkti nepatinkančiam kaimynui, mišrūnas tam puikiausiai tinka.

„Priskirti gyvūną pavojingų šunų grupei iš išvaizdos yra labai sunku. Kol nėra DNR tyrimo, negalima pasakyti, kad jis yra būtent toks. Šiuo atveju, jei būtų medicininiai tyrimai, viskas būtų visai kitaip. Kol to nėra, žmogus teisme tokį sprendimą gali užginčyti. Čia galėjo kaimynai paprasčiausiai apskųsti. Man nepatinka kaimynas Jonas, be to, jis turi šunį, ir tokiu būdu aš jam pakenksiu. Taip suvedinėjamos sąskaitos“, - teigė A. Staškevičienė.