Sparčiai plinta
Į Europą baltažiedės robinijos buvo atvežtos iš Šiaurės Amerikos XVII a. pradžioje. Šiuo metu jos auga beveik visoje Lietuvoje, ypač gausiai – Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.
Gamtininkė Nomeda Vėlavičienė sako, kad augalas, liaudiškai dar vadinama vikmedžiu, yra gana puošnus pupinių šeimos medis, kuris sparčiai auga ir plečiasi į naujas teritorijas. Kadangi jo žiedų kekės gražiai atrodo ir skleidžia malonų aromatą lietuviai jį pamėgto auginti soduose ir parkuose.
„Baltažiedė robinija buvo parsivežta kaip gražus, kvapnus augalas, ji greitai adaptavosi prie mūsų klimato, nes yra nereikli dirvožemiui. Auga ir skurdžioje dirvoje. Nebuvo pagalvota apie tai, kad medis labai greitai ims plisti. Jį išnaikinti taip pat nėra paprasta.
Pavyzdžiui, jei nukirstum mūsų vietinį klevą ar ąžuolą, jis jau nebeatželtų, o robiniją nukirtus vegetacijos metu atsibunda visi miegantys pridėtiniai pumpurai, iš medžio šaknų, kelmo greitai atželia naujos atžalos ir tada vietoje vieno augalo galime turėti kelis ar net keliolika“, – pasakoja ji.
Medis gali plisti ir sėklomis, aiškina gamtininkė: „Kadangi medis priklauso pupinių šeimai, nužydėjus žiedų kekėms susiformuoja ankštys ir pupeles primenančios sėklos. Subrendus ir sudžiūvus ankštims, jos atsidaro ir sėklos išsibarsto. Jos gali pasklisti ir 15-20 metrų aplink medį.“
Tiesa, sėklos natūralioje aplinkoje nėra tokios daigios, todėl ne tiek daug robinijų išauga būtent iš sėklų. Daugiau medis suželia iš šakninių atžalų.
Keičia buveines
Iš savo augavietės į kitas teritorijas greitai plintantis medis keičia vietines buveines.
„Kadangi robinijos gali augti sausose ir nederlingose dirvose, jos formuoja plačias paviršines šaknis. Šakninės atžalos gana plačiai aplink medį gali užaugti ir suželti. Kaip ir visi pupinių šeimos augalai, robinija taip pat kaupia dirvoje azotą. Tokioje medžio sudarytoje pavėsingoje aplinkoje jau įsikuria visai kiti tai natūraliai aplinkai nebūdingi azotamėgiai augalai.
Robinijai įsikūrus ir sparčiai plintant smėlėtoje pievoje, ji sudaro pavėsį kitiems augalams, praturtina dirvą azotu ir tada suveši toms sausoms pievoms nebūdingi augalai kaip, pavyzdžiui, garšvos, dilgėlės, burnočiai ir pan.", – kalba N. Vėlavičienė.
Anot jos, baltažiedė robinija daugelyje Europos šalių yra priskirta invaziniams augalams.
Gamtininkė sako, kad žmonės, kurių soduose auga robinijos, turi nuolat prižiūrėti, kad augalas neplistų į naujas teritorijas, o susidariusius sąžalynus naikinti. Ji įspėja, kad tai padaryti nėra paprasta. Augalas – gajus, o ir jo šakos su spygliais. Be to, reikia gerai žinoti, kaip medžius naikinti, antraip galima prisidaryti tik daugiau bėdų.
„Turint augalą sode reikia nuolat šalinti šaknines atžalas, o norint naikinti savaiminius sąžalynus, kurie jau pabėgę į kaimynų teritoriją, pamiškes ir kt. efektyviausias būdas yra herbicidai. Pirmiausia augalas su herbicidais numarinamas ir tik įsitikinus, kad jis nebeatželia, kertamas. Jeigu kirstumėte gyvus sąžalynus, jų priaugtų dvigubai“, – pridūrė ji.
Aplinkosaugininkai įspėja, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų baudos.
Kaip naikinti
Palankiausias laikas chemiškai apdoroti baltažiedes robinijas prasideda maždaug nuo birželio 10 d. ir tęsiasi iki liepos 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas pateikia taisykles, kaip tinkamai ir saugiai naikinti šiuos medžius:
- Nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. nenudžiūvę medžiai gali būti apdorojami pakartotinai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas nustatomas atsižvelgiant į vegetacijos pradžią, nes skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais ji gali skirtis.
- Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir naudoti būtinas apsisaugojimo priemones.
- Veiksmingiausia naikinti pirmiausia vegetacijos periodu paveikiant herbicidais, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.
- Pirmiausia medžiai nudžiovinami herbicidais ir tik tada galima nupjauti kamienus.
- Pjauti gyvus medžius neefektyvu, be to, tai skatina jų plitimą. Pjaunami tik nudžiūvę medžiai, geriausia – kitą vegetacijos sezoną (kitais metais).
- Raunant gyvybingą augalą pažeidžiamos šaknys, todėl vėliau pradeda augti naujos gausios atžalos. Kelerius metus būtina stebėti, ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš sėklų, sukritusių į dirvožemį.
- Darbai atliekami, kai sausa, nes smarkus lietus preparatą gali išplauti iš skylių.
- Medžio kamiene išgręžiamos ir herbicidu užpildomos skylės. Kad preparatas nepatektų į aplinką, naudojami švirkštai, piltuvėliai, paklotai apie medžius. Skyles rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais.
- Apdorotą medį reikia pažymėti, kad nebūtų praleisti neapdoroti.
Prieš naikinimą reikia parengti šios rūšies populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą. Reikalavimai jam nurodyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše ČIA.
Baltažiedė robinija įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas draudžiamas.
