Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros upių žemupiuose. 2018 m. versliniais žvejybos įrankiais šių žuvų Kuršių mariose buvo sugauta beveik du kartus mažiau, nei paskutinių dešimties metų vidurkis.
Draudimas žvejoti nakties metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto – nuo šiol taip pat bus ilgesnis ir tęsis ne iki sausio 15 d., bet iki sausio 31 d.
Atsižvelgus į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslininkų atliko mokslinio tiriamojo darbo „Vėgėlių išteklių įvertinimas Lietuvos upėse ir Kuršių mariose, rekomendacijų šios žuvų rūšies apsaugos ir gausinimo priemonėms parengimas“ rekomendacijas, nuo ateinančių metų numatoma drausti į nerštą migruojančių vėgėlių ne tik mėgėjų, bet ir verslinę žvejybą.
Siekiant, kad nebūtų trikdoma vėgėlių ir kitų žuvų migracija nerštui į upes, numatoma visus metus drausti verslinę žvejybą visais žvejybos įrankiais 2 km atstumu nuo kranto atkarpoje, kurioje yra visos į Kuršių marias įtekančių upių atšakos – nuo Skirvytės iki Ventės rago švyturio.
Žvejams, kurie šiandien ir rytoj dar ruošiasi žvejoti vėgėles, primename, kad vienos žvejybos metu žvejas mėgėjas turi teisę sugauti tris, ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.
