Padės tam tikri prietaisai
Sakoma, kad pasiklydęs miške žmogus pats to nesuprasdamas visada eina ratu ir galiausiai atsiduria toje pačioje vietoje, iš kurios išėjo.
Dažniausiai miškuose pasiklysta ir išėjimo žmonės neranda, kai miškas nepažįstamas, juose retai lankomasi, o gamtos ženklai nieko nesako. Ypač dažnai žmonės pasiklysta kalvotuose miškuose.
Tiksliausiai šiaurės, pietų, rytų, vakarų kryptis, žinoma, padeda nustatyti kompasas, jei tik toks yra po ranka. Tiesa, juo reikia mokėti naudotis. Svarbu atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė – šiaurės rodyklė – visada rodo beveik tiksliai į šiaurę.
Padėti nustatyti kryptį gali ir paprastas rankinis laikrodis. Jis turi turėti valandinę ir minutinę rodykles. Tiesa, juo pasinaudoti galėsite tik saulėtą dieną.
Norint nustatyti kryptį pirmiausiai laikrodį reikia padėti ant lygaus paviršiaus, o valandinę rodyklę nukreipti į Saulę. Centras tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos žymi šiaurės-pietų liniją. Jei nežinote, kurioje pusėje pietūs, o kurioje šiaurė, prisiminkite, kad Saulė visuomet teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. Šiaurės pusrutulyje Saulė vidurdienį būna pietuose.
Jeigu laikrodis nustatytas pagal vasaros laiką, tada kampą dalinkite tarp valandinės rodyklės ir pirmos valandos žymės.
Jeigu su savimi turite išmanųjį telefoną su GPS vietos nustatymo funkcija, atvykę į mišką, pažymėkite vietą, kur palikote automobilį, arba vietą, iš kurios pajudėjote.
Kryptį parodys gamtos ženklai
Vaikštant miške dėmesį reikia atkreipti į kelis dalykus. Kryptį nurodo keliai, taip pat miškų kvartalinis tinklas, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus.
Miške orientuotis taip pat galima pagal samanas ir vijoklius, medžius, jų žievę, skruzdėles, saulę, o naktį – pagal žvaigždes.
Suprasti, kur yra Šiaurė, gali padėti medžių žievė. Šiaurinėje pusėje žievė dažnai yra grubesnė ir tamsesnė. Tai ypač gerai pastebima ant beržų kamienų, ypač po lietaus, nes ta jų pusė patamsėja. Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės išsiskiria daugiau sakų.
Samanos ir vijokliai ant medžių žievės taip pat dažniausiai želia šiaurinėje pusėje. Lyginant kelis medžius pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją šiaurė-pietūs.
Susiorientuoti miške gali padėti net skruzdėlynas. Jie statomi beveik visada į pietus nuo artimiausių medžių, kelmų ar krūmų. Pastebima, kad pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Miške ypač sunku orientuotis naktį. Geriausiai nustatyti kryptį padės Šiaurinė žvaigždė. Jos ieškoti reikia pagal didžiuosius ir mažuosius Grįžulo Ratus. Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę, tačiau ji nėra labai didelė ir lengvai pastebima. Reikėtų Didžiųjų Grįžulo ratų kraštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese pratęsti ją penkis kartus. Tuomet ji atsirems tiesiai į Šiaurinę žvaigždę.
Atsistojus veidu į Šiaurinę žvaigždę, dešinėje bus rytai, kairėje – vakarai, o už nugaros – pietūs.
