„Iš kažkur mūsų biure atsirado šikšnosparnis, jį radome dėžėje. Nelabai aišku, kaip jis ten pateko. Galbūt žiemojo kažkur pastate? Ar galima jį dabar paleisti į lauką, ar sušals? Kaip tai geriau būtų padaryti?“, – laiške GRYNAS.lt rašė įmonės darbuotoja Simona.
GRYNAS.lt jau rašė apie etiketo taisykles, kai į namus užsuka šikšnosparnis.
Ne visai tinkamoje vietoje nusprendęs žiemoti šikšnosparnis iš biuro buvo paimtas ir nuvežtas į Pavilnių regioniniame parke buvusius karinius įtvirtinimus.
„Džiugu, išgelbėjote į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą šikšnosparnių rūšį – dvispalvį plikšnį (Vespertilio murinus)“, – po gelbėjimo operacijos peržiūrėjęs nuotraukas konstatavo Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius. Jo teigimu, kartais taip jau nutinka, kad šikšnosparniai pasirenka nevisai įprastas vietas hibernuoti, todėl būtina žinoti, kaip jiems padėti.
„Šikšnosparniai žmogui nėra pavojingi, tad bijoti jų neverta. Žinoma, jau jau pas jus namuose ar biure atsirado šikšnosparnis – visuomet jį paimkite tik su pirštinėmis. Pirmiausia ir pačiam gyvūnui nėra malonu, kai jis liečiamos plikomis rankomis, o antra – jis gali mėginti gintis ir, kad ir neskausmingai, įkasti. Paėmę, įdėkite jį į dėžę. Dar teks pasirūpinti kur jį paleisti.
Dvispalviai plikšniai kai kur Europoje žiemoja uolų plyšiuose. Šis šikšnosparnis galėjo pasirinkti aukštą biurų pastatą pagalvojęs, kad tai uola. Gal rado kokią ventiliacijos angą iš kurios dar sklido šiltas oras ir nusprendė žiemą praleisti ten. Gal vis pajudėdavo, pasislinkdavo gilyn ir galiausiai atsirado biure“, – svarstė D. Makavičius.
Šikšnosparnių apsauga besirūpinančios draugijos pirmininkas patarė surastų šikšnosparnių nešerti, esą daug protingiau būtų juos pagirdyti. „Dažniausiai dėl streso ir ilgo žiemos miego jie būna neišalkę, bet ištroškę, dehidratavę, tad jiems reikia vandens. Galima mėginti juos pagirdyti su pipete, bet tai gana sudėtinga ir teks priversti gyvūną prasižioti. Paprastesnis būdas – įpilti vandens į stiklainio dangtelį ir padėti šalia šikšnosparnio. Dar į vandenį galima įdėti ir mažą vatos gumulėlį – šikšnosparnis jį pakramtys ir taip atsigers“, – pasakojo D. Makavičius.
Jei nusprendėte patys padėti šikšnosparniui, tuomet reiks rasti skersvėjų nepučiamą požemį ar apleistą pastatą iš kurio šikšnosparnis galėtų išskristi prasidėjus pavasariui (Kaune – tinka II; IV; VIII fortai. Vilniuje – amunicijos sandėliai Geležinio vilko g.; Kariniai įtvirtinimai Antakalnyje bei Panerių geležinkelio tunelis).
„Jeigu įmanoma, nuvykite į požemius, suraskite kokią ramią nevėjuotą vietą ir padėkite jį ten. Šalia galite palikti ir vandens. Jei šikšnosparniui ta vieta tiks jis ten pasiliks, o jei ne – susiras kur jam patogiau. Gyvūnas visada žino, kur jam geriausiai“, – sakė D. Makavičius.
Pagelbėti šikšnosparniams visuomet pasiryžusi ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija. Ją galite rasti internete ČIA.
GRYNAS.lt dėkoja neabejingiems „Orion Securities“ darbuotojams.
Faktai
Dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus) – lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis.
Kūnas apie 66 mm ilgio. Nugaros plaukų viršūnės baltos, todėl kailiukas atrodo sidabriškai raibas. Liepos – rugpjūčio mėn. šeriasi, todėl plaukų dvispalviškūmas gali būti neryškus. Pilvo plaukų šviesios viršūnės uždengia tamsias jų apačias, todėl pilvas atrodo šviesiai pilkas, smėlio atspalvio. Skraidomoji plėvė ir ausys tamsiai rudos. Ausys trumpos, plačios, jų išoriniai kraštai užlinkę į nugaros pusę.
Vasarą gyvena trobesių pastogėse, palangių plyšiuose, rečiau medžių drevėse. Žiemoti išskrenda į pietus. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
