aA
Lietuvos kaimuose dar tikrai galima pamatyti nedidelių, medinių stačiakampių išviečių, liaudyje gerai žinomų kaip lauko tualetai. Vieni jų trūnija ir primena apie kadaise ten gyvenusių žmonių įpročius, o kiti vis dar naudojami. Vaikštant Lietuvos didmiesčių gatvėmis, retam į galvą ateina mintis, kad ir ten dar gali būti žmonių, kurie naudojasi lauko tualetais, o panaudotą vandenį pila čia pat už savo namo kampo. GRYNAS.lt aiškinasi, ar aktyviai gyventojai atsisako netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo ir jungiasi prie centralizuotų nuotekų tinklų.
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuva, 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Vienas iš jų – kokybiška vandenvala.

Įsipareigojimus įvykdyti ES direktyvų reikalavimus Lietuva perkelia į nacionalines strategijas ir programas, viena tokių (naujausių) – Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programa. Joje nuodugniai apžvelgiama Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė.

Vienas iš programos tikslų – apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio ir pasiekti, kad išleidžiamos nuotekos būtų išvalytos pagal nustatytus reikalavimus.

Gyventojai jungiasi prie centralizuotų nuotekų tinklų

GRYNAS.lt jau rašė, kad 2000 m. tik 21 proc. visų išleidžiamų nuotekų buvo tinkamai išvalomos, o 2015 m. šis rodiklis jau siekė per 90 proc. Tąkart (2017 metais) redakcijai pateiktais duomenimis, prie centralizuotų nuotekų tinklų buvo prisijungę 72 proc. gyventojų. Tiesa, nebūtinai visi neprisijungę savo nuotekomis teršia aplinką, nes gyventojai turi galimybę savarankiškai įsirengti nuotekų valymo įrenginius ir juos tinkamai eksploatuoti.

Tiksli prisijungusiųjų prie centralizuotų nuotekų tinklų informacija apie šiuos metus vis dar sisteminama, tačiau kai kurios savivaldybės jau gali pateikti apytikslius duomenis, kiek gyventojų jų teritorijoje vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos ir nuotekas vis dar tvarko individualiai.

Kaip informuoja Vilniaus rajono savivaldybė, šiuo metu prie paklotų centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų nėra prisijungę apie 30 procentų gyventojų, kuriems suteikta galimybė prisijungti prie minėtų tinklų. Kartu su nuotekų sistemomis savivaldybės vykdo ir vandens tiekimo sistemų įrengimą.

„Įvairiose Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietėse centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos buvo sukurtos skirtingais laikotarpiais (metais), todėl negalima vienareikšmiškai pateikti statistiką apie gyventojų prisijungimą prie paklotų tinklų, išskiriant vien šiuos metus, kadangi vienas projektas yra užbaigiamas, kitas vykdomas, pvz. vertinant gyvenvietę, kurioje centralizuotų vandentvarkos tinklų darbai buvo baigti 2018 m. vasarą, šiuo metu prie paklotų centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų nėra prisijungę apie 30 procentų gyventojų, kuriems suteikta galimybė prisijungti prie minėtų tinklų. Verta pažymėti, kad Savivaldybė nuolat ragina gyventojus naudotis centralizuotomis nuotekų surinkimo paslaugomis, todėl prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų rodiklis kiekvienais metais didėja“, – komentuojama savivaldybės atsakyme.

kių  lauko tualetų netrūksta nei kaime, nei mieste
kių lauko tualetų netrūksta nei kaime, nei mieste
© DELFI / Tomas Vinickas

Vilniaus rajono savivaldybės atstovų nuomone, didžiausia problema, dėl kurios gyventojai nesijungia prie centralizuotų vandentvarkos tinklų – lėšų trūkumas. Anot jų, būna atvejų, kad gyventojai namuose neturi įrengtų san. mazgų, o tokiu atveju prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų išlaidos dar labiau padidėja. Kai kurie gyventojai savo sklypuose iki centralizuotų tinklų paklojimo jau buvo investavę į biologinius nuotekų valymo įrenginius ir buityje susidarančias nuotekas tvarkydavo patys, todėl atsiradus centralizuotoms nuotekų surinkimo sistemoms, prisijungimo prie jų poreikio jiems nebuvo.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus gyventojai neturi prievolės jungtis prie paklotų centralizuotų vandentvarkos tinklų, todėl šiuo atveju labai svarbu, kad gyventojai suvoktų prisijungimo prie centralizuotų tinklų naudą“, – pabrėžia Vilniaus rajono savivaldybė.

Regionai neatsilieka

Prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų problemas aktyviai sprendžia ir regionai. Kaip informuoja Panevėžio miesto savivaldybė, mieste prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungtų būstų skaičius: 36 523 butai daugiabučiuose namuose ir 8168 privatūs namai (2018 m. spalio 1 d. duomenys). Turi galimybes, bet dar neprisijungė prie įrengtų nuotekų tinklų 283 būstų savininkai.

Teigiama, kad įgyvendinus šiuo metu vykdomus nuotekų tinklų plėtros projektus planuojama, kad prisijungs dar 348 būstų gyventojai. Tiesa, reikia pabrėžti, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ šiuo metu Panevėžyje turi 238 sutartis su šeimomis, kurios vandenį gauna iš vandenpylių (vadinamų kolonėlėmis). Vadinasi, apie 400 panevėžiečių (šeimos nariai) susidarančias nuotekas tvarko individualiai.

Iš šalies iškrausto lauko tualetus: kaip lietuviams sekasi atsisakyti seno įpročio?
© Fotolia nuotr.

Šiemet prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungė prisijungė 162 būstų gyventojai. Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Arvydas Šatas GRYNAS.lt vardija priežastis, kodėl Panevėžyje vis dar yra gyventojų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų: „Nesijungiantieji akcentuoja lėšų stygių. Antra, ne visi dar turi galimybę (t. y. nenutiesta tinklų iki sklypo ribos). Trečia, reikėtų didesnio gyventojų ekologinio švietimo. Panevėžyje prie centralizuotų tinklų neprisijungę vos keli procentai gyventojų“.

Trukdo lėšų trūkumas

Prisijungimo prie centralizuotų nuotekų sistemų rezultatai sostinėje, kaip komentuoja Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas, gana geri.

„Pagal bendrus duomenis yra išvestas procentas, kiek maždaug gyventojų yra prisijungę prie nuotekų tinklų Vilniaus mieste. 91,46 proc. gyventojų Vilniaus mieste yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų. 2017 metų liepos 1 dienos duomenimis, apie 8 proc. gyventojų neprisijungę“, – statistiką vardija K. Karosas.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, iki 2016-12-31 prie centralizuotų nuotekų tinklų reikėjo prijungti 3070 gyventojų. Iki minėto termino prie nuotekų tinklų buvo prijungta apie pusę numatytų – 1722 gyventojai (prie nuotekų tinklų neprisijungė 1348 gyventojai (maždaug 44 procentai gyventojų)).

Pagrindinės gyventojų neprijungimo priežastys, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, yra: gyventojai įsirengę geriamojo vandens gręžinius/šulinius, nuotekų surinkimo talpas/valymo įrenginius (esant tvarkingai dokumentacijai ir eksploatacijai Bendrovė neturi teisinių galių savininkus priversti jungtis prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų), dalis namų nuo projekto įgyvendinimo pradžios tapo negyvenami/parduodami, dalis namų savininkų neturi lėšų nuotekų išvado, vandentiekio įvado įrengimui. Rengiant investicinius projektus dėl centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo tinklų plėtros arba plėtrą įgyvendinus tokie gyventojai dažniausiai nepageidauja jungtis prie centralizuotų tinklų, kas ateityje lemia brangesnius paklotų tinklų eksploatacinius kaštus.

Iš šalies iškrausto lauko tualetus: kaip lietuviams sekasi atsisakyti seno įpročio?
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kalbant apie centrinę miesto dalį (Šnipiškes), tai tinklai ten yra, o trukdo, matyt nesusitarimas tarpusavyje, nes yra namų, kuriuose gyvena ne viena ir ne dvi šeimos, o dar daugiau. Taip pat lėšų trūkumas, nesupratimas, kad normalu yra prisijungti centralizuotų nuotekų tinklų. Pavyzdžiui, yra koks senas namas Šnipiškėse, infrastruktūra nutiesta yra, tačiau žmonės naudojasi vandens kolonėle, nuotekas išpila į kokį daržą ar duobę ir nemato bėdos. O prisijungti reikia turėti bent pora tūkstančių eurų, prisijungęs vėl moki pinigus, reikia namuose atrasti patalpas, kur būtų galima įrengti tualetą ar vonią. Tiesiog yra sudėtinga techniškai, sudėtinga finansiškai. Be to, yra įpratimas šildytis malkomis ir neturėti vandentiekio“, – komentuoja Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas K. Karosas

Kuria kompensavimo sistemas

Vilniaus miesto duomenimis, 2016-2020 metų laikotarpiu prie nuotekų centralizuotų tinklų galimai bus neprisijungę 1220 gyventojų, nepaisant to, kad savivaldybė kasmet ieško papildomų lėšų visiškai arba dalinai finansuoti gyventojų prisijungimą prie nuotekų tinklų.

Pernai metais kompensacijoms gavome 100 tūkst., savivaldybė prisidėjo dar 140 tūkst. ir dabar Naujojoje Vilnioje vyksta prijungimo prie centralizuotų nuotekų sistemų projektai. Tinklai, prie kurių prijungiami gyventojai, taip pat atsirado ne taip seniai, o 2016 – 2017 metais. Tai dalis gyventojų prie tų tinklų prisijungė, dalis ne. Kaip pagrindinę priežastį finansų neturėjimą įvardija. Pagal tvarką, kuri dabar įgyvendinama, paramą mes skiriame tiems, kurie turi mažiau ar visai neturi finansinių galimybių: neįgalieji, daugiavaikės šeimos, vieniši pensininkai ir pan.“, – pasakoja savivaldybės atstovas.

Kalbant apie centrinę miesto dalį (Šnipiškes), tai tinklai ten yra, o trukdo, matyt nesusitarimas tarpusavyje, nes yra namų, kuriuose gyvena ne viena ir ne dvi šeimos, o dar daugiau. Taip pat lėšų trūkumas, nesupratimas, kad normalu yra prisijungti centralizuotų nuotekų tinklų.
K. Karosas

Kitiems metams sostinė taip pat planuoja tvirtinti paramą – dalinį kompensavimą toms lėšoms, kurias žmonės išleido prisijungdami prie nuotekų tinklų. Planuojama kompensuoti 50 proc. gyventojų išlaidų. Taip pat ketinama tęsti nepasiturinčių gyventojų prijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų.

„Šiuo metu jau pateiktas galutinis 2019 m. plėtros įmonės lėšomis finansuojamų objektų sąrašas, kuriame numatyta suteikti galimybę prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungti 159 namų, prie nuotekų tinklų – 331 gyventojams. Siekiant paskatinti gyventojus naudotis centralizuotais buitinių nuotekų tinklais parengtas tarybos sprendimo projektas dėl dalinio finansavimo skyrimo vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų prijungimui. Planuojama skirti negrąžinamą 1175 Eur (su PVM) Savivaldybės dalinį finansavimą vieno namo nuotekų išvado įrengimui, kai buitinių nuotekų išvado ilgis 15 metrų“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Iš šalies iškrausto lauko tualetus: kaip lietuviams sekasi atsisakyti seno įpročio?
© DELFI / Andrius Ufartas

Ministerija skyrė lėšų infrastruktūrai

Kaip informavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, 2017 m. Aplinkos ministerija savivaldybėms skyrė apie 1,5 mln. eurų nuotekų surinkimo infrastruktūros nutiesimui gyventojų sklypuose. Lėšos prisijungimams nenumatytos.
„Planuojame, kad įgyvendinant paskolinę priemonę (sukūrus vandentvarkos fondą), gyventojams sutikus, vandentvarkos įmonės galės tiesti vamzdynus gyventojų sklypuose – šios išlaidos bus pripažintos tinkamomis“, – teigia ministerijos atstovas.

Kaip žinia, Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl netinkamo direktyvos 91/271/EEB dėl miestų nuotekų valymo įgyvendinimo. Pasak I. Valūno, pažeidimo esmė – aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalentas, per mažai nuotekų surenkama centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis ir neužtikrinama, kad individualiai tvarkomos nuotekos atitiktų reikalavimus. Dėl to yra parengtos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisos, jos šiuo metu svarstomos LR Seime.

Nuotekos patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis

Kokybiška vandenvala yra ne tik gera nuotekų valymo sistema ar kokybiškas geriamasis vanduo, bet ir gamtosauga. Tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų (vandentiekio, centralizuotos nuotekų sistemos), nuotekos dažniausiai išpilamos į nesandarias pačių gyventojų įsirengtas nuotekų duobes, todėl jos pasiekdamos gruntinius vandenis vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių, arba jų kaimynų šulinius.

Dar blogiau, jei nuotekos pilamos į šalia esančius vandens telkinius, pavyzdžiui, upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia pačias upes, žuvis, kurios vėliau galimai pasiekia mūsų stalą.

Gamtosaugininkai aktyviai daro nuotekų tyrimus, kuriais išsiaiškinama, kad šiandieninių nuotekų sudėtyje yra ne tik azoto junginių – nitratų, nitritų, bet yra ir daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, kuriuose yra ir fosforo, ir paviršiaus aktyvių medžiagų, kurios tirpdo riebalus, dezinfekavimo priemonių, kurias naudojame tualetams, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra pakankamai agresyvūs aplinkai ir t.t. Jie patekę į gruntinius vandenis, į dirvožemį turi daug platesnį poveikį nei prieš 30 ar 50 metų, kada žmonės gyveno naudodami daug mažiau buitinės chemijos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.0000

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Savaitgalį Žemaitijoje rengiamas šeimų festivalis: veiklomis stengiamasi supažindinti su gamta (5)

Šį šeštadienį (spalio 5 d.) Žemaitijos nacionalinio parko širdyje – Plateliuose – vyks...

Kvietė pažinti neatrastą skonį: sode augina neįprastas riešutmedžių rūšis (1)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko įdomioji pažintis su sodo kolekcijose...

Namuose laikome pavojų sveikatai keliančias atliekas: išvardijo, kur jomis galima atsikratyti (12)

Dažnai susiduriame su klausimais, ką daryti su po remonto likusiomis atliekomis. Įvairias...

Visuomenininkai nusprendė pamokyti aplinkosaugos politikos formuotojus: ar jūsų metodai tikrai veikia? (1)

Druskininkuose prasidėjo XVI konferencija-diskusijų forumas „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“, kuriame...

Top naujienos

Andrius Navickas – apie tai, kaip konservatoriai rengiasi perimti valdžią į savo rankas (69)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ( TS – LKD ) šiuo metu išgyvena naują...

Prakalbo apie žemės kainų burbulo sprogimą: padėtis panaši, kaip buvo su butais prieš 10 metų (38)

Ūkininkai prakalbo apie tai, kad keletą metų iš eilės mažėjant ūkių pelningumui pradėjo...

Rimvydas niekada rimtai nesirgo, kol neužpuolė gripo virusas: praėjus 6 metams nuo ligos, teko persodinti širdį (4)

Apie 2000-uosius metus paplito gripo forma, kuria sergant žmogui nepakyla temperatūra. „Tais...

JAV ir Kinijos santykiai nusirito iki neregėtų žemumų (31)

Praėjusi savaitė turėjo būti ta, per kurią JAV ir Kinijos derybos grįžo į vėžes, o abi...

Pusantro kėlinio žaidęs Sabonis surinko dvigubą dublį debiutavo Goga Bitadze

Indianos „Pacers“ ekipa dar viename priešsezoniniame mače namuose 111:119 (20:27, 28:24, 37:32,...

Karališkiesiems asmenims suteikti slapti kodiniai vardai: kai kas net nesupranta, kas skambina telefonu (11)

Karališkosios šeimos šaltinis atskleidė neįprastą karalienės kodinį vardą, praneša...

Dėl šios krizės gali nepakilti ir jūsų lėktuvas: jai spręsti reikalingas antrasis Maršalo planas

Žmogaus veiklos sukelta klimato kaita nesustabdomai vyksta. Ši tema tampa vis labiau aktuali ir...

„Kalėte“ mintinai jūs, šitaip mokytis patariate ir savo vaikams: mokytoja pasakė, kodėl toks būdas netinkamas (10)

Vis dažniau mokytojai pastebi, kad per pamokas vaikai sunkiai išlaiko dėmesio koncentraciją,...

Ką daryti, jei skalbiant nusidažė drabužiai?

Ryškių spalvų ir tamsius daiktus rekomenduojama skalbti atskirai nuo šviesių. Skalbiant viską...