Turiu prisipažinti, kad važiuodama į vištų fermą tikėjausi kažko ypač baisaus. Maniau, išvysiu susispaudusius, vienas kitam ant galvos lipančius, nešvaroje laikomus užguitus viščiukus. Todėl nustebau, kai mano neigiami lūkesčiai nepasiteisino.
Vištų perpardavinėtojas
Pirmiausia užsukau pas vištų perpardavinėtoją Nitin. Jis iš didelių fermų perka jau užaugintas vištas, laiko pas save jas tik pora dienų ir papjautas išvežioja į restoranus. Nitin, nuolat besišypsantis goaietis (Goa – viena Indijos valstijų, skalaujama Arabijos jūros) aptarnauja apie penkias dešimtis turistų iš viso pasaulio lankomų restoranų ir kasdien jiems pristato apie 400 vištų.
Paklausus kiek viena višta sveria, Nitin tuoj sučiumpa vieną už sparnų ir nuneša ant svarstyklių. Pasveria prie mano akių – gyva višta sveria 2,6 kg.
Už vieną nupeštą ir be odos vištą Nitin gauna 80 rupijų (apie 4,60 Lt). Kai paklausiu kiek pats moka už vieną viščiuką fermai, iš kurios atsiveža vištas, vyras šypsodamasis atsako, kad tik penkiomis rupijomis mažiau. Tačiau šypsena išduoda, kad visgi šiek tiek mažiau.
Nitin atkreipia dėmesį, kad vištas jis laiko švariai, specialiai prakasa kraiką, kad pamatyčiau, kad po juo nėra jokių vištų išmatų ar pan.
Šeria jis viščiukus vakarais, specialiu broileriams skirtu lesalu – daugiausia iš kukurūzų miltų ir smulkintų žirnių.
Fermos vištos grožisi kalnų panorama
Vištas prižiūri trys jaunos merginos, atvykusios iš visai kito Indijos pakraščio – Bihar valstijos, besiribojančios su Nepalu. Tiesa, popietę kai lankiausi dirbo tik dvi, nes trečioji negalavo. Pas vištas jos apsilanko tris kartus per dieną, pirmą kartą – 8 val. ryto šeria, girdo, o kas keturias dienas išvalo visus gardus, pakeičia kraiką.
Ferma veikia tik sausuoju metų laiku – nuo spalio iki birželio. Vienas viščiukas iki tinkampo pjovimui užauga per keturis mėnesius.
Įdomu tai, kad garde, kuriame tuo metu darbavosi merginos, durys buvo neuždarytos ir visi viščiukai galėjo lengvai pabėgti į laisvę, bet nė vienas to nedarė. Matyt, galvoja, kad nėra prasmės palikti vietą, kur nuolatos gauna maisto, o apie laukiantį liūdną likimą nė nenumano.
Vištų pasaulyje auginama daugiausiai
Beje, vištos pirmauja pasaulyje pagal populiarumą. Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) statistikos, pasaulyje yra apie 19 mlrd. vištų, t.y. vienam žemės rutulio gyventojui tenka trys vištos. Galvijai – antri pagal populiarumą – visame pasaulyje jų priskaičiuojama apie 1,4 mlrd.
Tiesa, Indija, antra pagal žmonių skaičių pasaulio valstybė pagal auginamų vištų skaičių nepirmauja, mat šioje šalyje didelė žmonių dalis - vegetarai (dėl religijos). Bet vištiena – populiariausia mėsa tarp mėsėdžių.
Kinija pasaulyje pirmauja pagal vištų, kiaulių ir avių skaičių, tuo tarpu Brazilija, kur itin mėgstama jautiena bei Indija, kur karvės laikomos šventomis, pirmauja pagal galvijų skaičių.
Tačiau pagal vištų skaičių tenkantį vienam gyventojui sąrašo viršuje yra Brunėjus, kur vienam žmogui tenka keturios dešimtys vištų.
