Pirmojoje straipsnio dalyje pateikėme keletą įdomių faktų apie kai kuriuos vaisius. Antrojoje – pristatome įdomiausius faktus apie daržoves.
Įdomu ir tai, kad biologiškai visų magnolijūnų (žydinčių augalų) žiedo produktas yra vaisius, bet mitybine prasme žiedo produktai skiriami į vaisius ir daržoves pagal tai, kokio tipo augalas jį subrandina.
Ar žinote, kad...
AGURKAI
Agurkai vandeningumu pralenkia visus minėtus vaisus ir daržoves – jų sudėtyjevandens yra net 97 proc.
Juose taip pat yra ląstelienos, azotinių ir beazotinių medžiagų,kalio druskų, šiek tiek vitaminų D, B1, B2, PP ir provitamino A.Agurkai nėra labai maistingi, bet gerina apetitą, padeda organizmuigeriau įsisavinti riebalus ir baltymus.
Rauginti bei marinuoti agurkai ypač didina virškinimo liaukų sekreciją, todėl šių, atrodo, visiškai „nekaltų“ daržovių linkusiems tukti žmonėms daug valgyti nerekomenduojama.
Beje, raugintų agurkų nepatariama valgyti ir sergantiems skrandžio ir žarnyno, kepenų ir inkstų ligomis, ateroskleroze, hipertonine liga, turintiems širdies ydą.
Švieži agurkai padeda sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, ošviežiai spaustos agurkų sultys vartojamos kaip raminamasis irskausmą mažinantis vaistas.
AITRIOSIOS PAPRIKOS
Kuo aitriosios paprikos aštresnės, tuo sveikesnės, nes jose daugiau vitaminų. Aštrumo suteikia paprikose esantis kapsaicinas. Ši medžiaga ir nudažo vaisius bei daržoves raudona spalva.
Jos yra pomidoruose, papajose, greipfrutuose.Kapsaicinas padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, praplečia kraujagysles, todėl gerėja kraujotaka ir sumažėja kraujospūdis. Jis taip pat veikia kaip antibakterinėdezinfekuojanti medžiaga, gydo kai kurias skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas.
Aitriosios paprikos yra vienintelė daržovė, kurioje gausu vitamino P, palaikančiokraujagyslių tonusą. Teigiama, jog šviežių ankštinių šeimosankštyse yra tris keturis kartus daugiau vitamino C nei tokio patsvorio citrusiniuose vaisiuose.
MORKOS
Kadaise morkos buvoraudonos, violetinės, geltonos arba baltos. Oranžinių morkųnebuvo iki XVI a., kol olandai nesukryžmino raudonų ir geltonųmorkų. Tai buvo padaryta Olandijos karališkosios šeimos garbei.
Šiose daržovėse gausu karoteno – medžiagos, kuri organizme virsta vitaminu A. Taip pat jose yra vitaminų (C, B, B2, B6, PP, E, K) ir mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, magnio, jodo, geležies). Morkos didina atsparumą infekcijoms, saugo nuo mažakraujystės. Morkų sultys stiprina nervų sistemą, o šviežiai sutarkuotų daržovių košele gydomos opos, nušalimai ir nudegimai.
Liaudies medicinoje morkų antpilas vartojamas fiziškai ir protiškai išsekus arba sergantinkstų ligomis.
BULVĖS
Bulvėse gausu vitaminų (B2, B6, B9, PP, K, E, C), maistinių ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, geležies, magnio ir kt.). Bulvių kompresais gydomi uždegimai, žaizdos, odos ligos, jų sultysstiprina organizmą, reguliuoja žarnyno veiklą. Liaudiesmedicinos žinovai tikina, kad skaudant galvai padeda bulvių sunka – jos reikia gerti tris kartus per dieną po pusę stiklinės.
Negalima vartoti pažaliavusių bulvių, nes gresia apsinuodyti. Sudygusiose ir pažaliavusiose bulvėse yra daug solanino. Jis ardo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Apsinuodijus solaninu ima pykinti, atsiranda traukuliai, padažnėjaširdies ritmas.
Norint ilgiau išlaikyti bulves, kad nesudygtų daigai, reikia kartu su jomis įdėti obuolį, nes jis sugeria drėgmę. Tiesa, perpjautas obuolys bus daug naudingesnis, nei visas, tačiau jis greičiau ges, todėl teks dažniau keisti šviežiu.
Nuskustų bulvių nepatariama laikyti šaltame vandenyje, nes dingsta vitaminai.
Negalima laikyti bulvių ir svogūnų kartu. Jie išskiria dujas, dėl kurių tiekvieni, tiek kiti greičiau genda.
SVOGŪNAI
Svogūnai nuo senų laikų buvo laikomi universalia priemone, apsaugančia ir gydančia daug ligų. Romėnai, o vėliau ir vokiečiai bei gretimos tautossvogūnus vartojo kaip energijos šaltinį.
Viduramžiais ši daržovė buvo vartojama kaip priešnuodis įkandus pasiutusiam šuniui. Svogūnai taip pat labai vertinami dėl juose esančio eterinioaliejaus, kuris skatina skrandžio sekreciją, gerina apetitą, irdėl fitoncidų – bakterijų priešo, kurių, beje, gausu irčesnakuose.
Spiritine svogūnų ištrauka gydoma žarnyno atonija ir kolitas, ji vartojama sergant ateroskleroze, širdies darbui normalizuoti ir kitoms ligoms gydyti.Tačiau šių daržovių negalima vartoti sergant sunkiomis širdies ir kepenų ligomis. Svogūnų košelė naudojama spuogams,strazdanoms, niežtintiems išbėrimams, pigmentinėms dėmėmsgydyti. Taip pat ja arba sultimis galima įtrinti galvos odą, norint stiprinti plaukus, skatinti jų augimą.
Svogūnus geriausia sodinti šalia morkų, taip vieni kitus saugos nuo kenkėjų.
ŠPINATAI
Špinatai arabų buvo vadinami daržovių karaliais. Europoje jie paplito renesanso laikotarpiu, ir pirmieji juos auginti pradėjo vienuoliai. To laikotarpio kulinarai špinatų sultimis dažydavo ledus, įvairius kremus ir padažus.
Juose yra lengvai virškinamų baltymų, gausu vitaminų (C, B1, B2, P, K, E), mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, natrio, jodo irkt.), jie yra puikūs antioksidantai.
Špinatus patariama valgyti sergantiems mažakraujyste ir tuberkulioze. Nepatartina vartoti sergantiems inkstų ligomis, podagra ir vyresnio amžiausžmonėms. Kadangi špinatai didina cukraus kiekį kraujyje, jųturėtų vengti cukralige sergantys žmonės.
Šias daržoves geriausia valgyti šviežias, o paruoštus jų patiekalus laikyti šaltai, nes šiltai laikant špinatus iš juose eančių nitratų per parą dvisusidaro nitritai.
