aA
Lietuvoje jau ketvirtus metus į upes paleidžiama aštriašnipių eršketų. Taip bandoma atkurti išnykusią jų populiaciją. Tačiau iki šiol šios žuvys buvo auginamos iš atsivežtų ikrų. Dabar iš jų ketinama išauginti keliasdešimt reproduktorių, kurie tiektų ikrus ir eršketus būtų galima veisti Lietuvoje. Žuvivaisos specialistai pabrėžia, jog tai svarbus darbas – natūraliai eršketai veisiasi tik vienoje pasaulio vietoje.
Žuvininkystės tarnyba augina aštriašnipius eršketus
Žuvininkystės tarnyba augina aštriašnipius eršketus
© R. Kubiliaus nuotr.

Ikrus išgaus Lietuvoje

Kaip GRYNAS.lt teigė Lietuvos žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius, to prireikė, kadangi pasaulyje šių žuvų nuolat mažėja. Tad labai tikėtina, jog ateis diena, kuomet iš viso nepavyks gauti ikrų, iš kurių išauginamos mažos žuvytės, vėliau paleidžiamos į mūsų upes.

„Parsivežėme 600 gramų ikrų, iš kurių auginami reproduktoriai. Mano žiniomis, šios žuvys natūralioje aplinkoje veisiasi tik Kanadoje, švento Lauryno upėje. Į ją aštriašnipiai eršketai atplaukia neršti. Pasaulyje kitos tokios vietos nežinau“, – sakė pašnekovas.

Eršketas
Eršketas
© Vida Press

Anot jo, maždaug per 10 metų planuojama išauginti 40 reproduktorių, iš kurių reguliariai būtų galima gauti ikrų. Ir čia pat S. Aleksandravičius pridėjo, kad natūralioje aplinkoje šios žuvys subręstų žymiai lėčiau – per 15-16 metų.

Ši žuvis skani, todėl ji buvo intensyviai gaudoma. Jų apskritai nebuvo labai daug. Kontrolė buvo silpna ir eršketai buvo išgaudyti. Lietuvoje 1956 metais buvo sugautas paskutinis eršketas. Ši žuvis nėra plėšri ir žmonių ji nebijo. Reikia pabrėžti, kad ji išnyko tikrai ne dėl gamtos.
S. Aleksandravičius

Žuvivaisos specialistas aiškino, kad aštriašnipiai eršketai išnyko ne tik Lietuvoje, bet kitose valstybėse. Todėl dabar nemažai investuojama, kad jų populiacija būtų atstatyta. „Padėtis labai bloga. Lietuvoje šios žuvies praktiškai nėra. Jos sunaikintos prieš 50 – 60 metų. Šių žuvų taip pat nėra kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Todėl jau ketvirtus metus jų populiacija atkuriama. Ir mums visai neblogai sekasi“, - kalbėjo poskyrio vedėjas.

Paskutinis eršketas pagautas 1956 metais

Jo teigimu, aštriašnipiai eršketai paleidžiami Neryje ir Šventojoje. Iš ten jie migruoja į Kuršių marias, o iš jų – į Baltijos jūrą. Ir atgal į šias upes jie grįš jau pilnai subrendę po 14-15 metų. Kad būtų nustatyti šių žuvų migracijos keliai, jie specialiai pažymimi. Rudenį į upes paleidžiami arštiašnipiai eršketai sveria 3-5 gramus. O visiškai suaugusios žuvys sveria iki 300 kilogramų.

Pasidomėjus, kodėl šios žuvys išnyko, A. Aleksandravičius įvardijo konkrečią priežastį – pergaudymas. „Ši žuvis skani, todėl ji buvo intensyviai gaudoma. Jų apskritai nebuvo labai daug. Kontrolė buvo silpna ir eršketai buvo išgaudyti. Lietuvoje 1956 metais buvo sugautas paskutinis eršketas. Ši žuvis nėra plėšri ir žmonių ji nebijo. Reikia pabrėžti, kad ji išnyko tikrai ne dėl gamtos“, - tikino S. Aleksandravičius.

Aštriašnipio eršketo jauniklis
Aštriašnipio eršketo jauniklis
© Lietuvos žuvininkystės tarnybos nuotr.

Tačiau čia pat jis pagyrė žvejus, kad jie padeda atstatyti eršketų populiaciją: „Galiu pasakyti, kad žvejai yra šaunuoliai. Kai kurie pagavę paskambina ir pasako žuvies numerį. Jie paklausia: ar čia jūsų žuvis? Ir jie paleidžia šią žuvį. Mažų eršketų tikrai nereikia gaudyti, nes ten tik kremzlė ir skūra,“ - pabrėžė žuvivaisos specialistas.

Šios karališkos žuvies populiacijos atstatymu rūpinasi ne tik Lietuva. Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnykusios žuvies, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, išteklius pradėjo atkūrinėti ir kitos prie Baltijos jūros esančios valstybės. Tam parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos bei kitų šalių programa, kuri turi būti įgyvendinta iki 2020 metų.

Visgi eršketai Lenkijoje pradėti veisti žymiai anksčiau nei mūsų šalyje. Lenkų žuvininkai daugiau nei prieš dešimtmetį atsivežė pirmuosius eršketus, iš kurių yra paimami ikrai.

Skaičiuojama, kad Lietuvos upes iš viso paleista maždaug 800 tūkst. eršketų.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (6)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Viena šeimininkų klaida šunims baigiasi tragiškai: kraujo dėmės namuose ir byrėti pradėję dantys (52)

Reguliariai šepetėliu valytis dantis ir stomatologo kabinete pasidaryti burnos higieną – tokia...

Veterinaras pristatė naujausią sterilizacijos būdą: štai kodėl tokia operacija daug saugesnė už tradicinę (40)

Šunų kastracija ir sterilizacija – procedūros, kurių poreikį apsvarsto kiekvienas šuns...

Aplinkosaugininko medžioklė pavirto skandalu: įtariamas subrakonieriavęs vilką patikslinta (300)

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos...

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (87)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (483)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (208)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (52)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (69)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (459)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (11)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (28)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio Wilbekino tritaškis išstūmė CSKA iš geriausių ketverto

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

5 patarimai, kaip sustiprinti libido, kad seksualinis gyvenimas taptų intensyvesnis (12)

Norintiems spalvingesnio ir intensyvesnio intymaus gyvenimo specialistai pataria – skirkite seksui...

|Maža didelių žinių kaina