Automobilio partrenktas šunelis, peršautas katinas, pasiligojęs gandras. Su gyvūnus ištikusiomis nelaimėmis ne vienam iš mūsų susidurti tenka kone kasdien. Jei nesi veterinaras ir negali gyvūnėliui padėti pats, tenka leistis į ilgą ir ne visada sėkmingą žygį ieškant, kas galėtų suteikti pagalbą. Tokioje situacijoje atsidūręs tarybos narys Juozapas Bauža nutarė, kad problemą reikia spręsti iš esmės: paskambinęs vienur kitur ir negavęs tinkamo atsakymo, nusilpusį gandriuką atvežė į... Savivaldybę, kad paragintų valdininkus sugalvoti, kas galėtų padėti nelaimės ištiktiems gyvūnams.
Negalavimas – neaiškus
Pievelėje prie sodo namelio tupintį negalintį paskristi gandro jauniklį J.Baužai parodė kaimynas. Buvo aišku, kad paukštis išties negaluoja: jis visai nesilaikė ant kojų ir net nebandė išskleisti sparnų. Pasak J. Baužos, buvo aišku tik, kad jo sparnai ir kojos sveiki, tačiau skristi jis negali. Gali būti, kad paukštis kuo nors apsinuodijo arba prisitrenkė. Parsinešęs paukštį tarybos narys ėmė ieškoti, kas galėtų jam padėti.
– Ant mano sodo namelio trys jau tupi (mediniai – aut.past.), išmaitinčiau ir dar vieną, – liūdnai juokavo jis, – bet kad pirmiausia jam reikia specialisto pagalbos.
Nuo Ainošiaus pas Kaipošių
Pirmiausia J. Bauža paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jam buvo patarta skambinti veterinarijos gydytojui Tomui Bartušiui, kuris yra pasirašęs sutartį su Savivaldybe, tačiau rūpintis jis privalo tik šunimis ir katėmis. Tačiau dabar jis atostogauja, todėl tik davė Gyvūnų globos draugijos pirmininko Sigito Klymanto telefoną. Šis pasakė esąs išvykęs, be to, neturįs galimybės pasirūpinti visais pagalbos reikalingais gyvūnais – lėšų tam niekas neskiria.
– Kai jis pasiūlė skambinti į seniūniją, mano kantrybė trūko, – pasakojo J. Bauža. – Kiek galima mane siuntinėti? Tiesa, paskui S. Klymantas sakė vakare grįšiąs. Jei neatsiras kas padėtų, jis galėsiąs paukštį pasiimti.
Tačiau galbūt pagalbos gandrui reikia nedelsiant? Niekur neradęs pagalbos, J. Bauža sako prisiminęs neseniai „Tauragės kurjeryje“ skaitytą straipsnį apie automobilio sužalotą šunelį, kuris pagalbos taip ir nesulaukė. Buvo neabejingų žmonių, kurie norėjo jam padėti, tačiau nežinojo, kur kreiptis. Netekęs kantrybės J. Bauža surinko „Tauragės kurjerio“ telefono numerį.
– Supratau, kad problemą reikia spręsti iš esmės. Nuvešiu gandriuką į Savivaldybę ir padėsiu vicemerui ant stalo (meras atostogauja – aut.past.). Gal nors taip valdžia supras, kad reikia ką nors daryti? – dėstė J. Bauža atvykusiai korespondentei.
Gandrui teko palaukti
Į Savivaldybę atneštas paukštis sukėlė nemenką susidomėjimą. Kol vicemeras skubėjo į susitikimą su juo, gandras kantriai laukė Priimamajame. Visi jį pamatę nustebę klausė, ką Savivaldybėje veikia nacionalinis paukštis. Išgirdę apie jo bėdą, daugelis siūlė galimus pagalbos variantus – deja, jau išbandytus ir nepasiteisinusius.
Vicemeras Silverijus Statkus pamatęs paukštį nesutriko.
– Gandras – ne dramblys, tikrai rasime kaip jam padėti, – tikino jis.
Kažkam paskambinęs S. Statkus J. Baužai paaiškino, kad netrukus atvažiuos jo sūnus, paims paukštį ir nuveš į kaimą pas giminaičius, kurie augina ančiukus, tad mokės elgtis ir su gandru. O svarbiausia – greta jų gyvena veterinaras, kuris galės apžiūrėti paukštį.
Vis dėlto vicemeras sutiko, kad nepakanka padėti būtent šiam konkrečiam gandrui. Būtina spręsti problemą iš esmės.
– Būtinai aptarsime šį klausimą taryboje. Reikia nuspręsti, kam galėtume patikėti tokią misiją – padėti nelaimės ištiktiems gyvūnams. Manau, būtų įmanoma rasti kelis tūkstančių litų per metus ir juos skirti kokiam nors veterinarijos gydytojui ar įstaigai, kurios koordinates plačiai paskelbtume, kad atsitikus tokiai bėdai visi žinotų, kad pagalba bus suteikta.
Laukine fauna rūpinasi aplinkos apsaugos inspektoriai
Paskambinome ir veterinarijos gydytojui T. Bartušiui. Jis pasakojo, kad J. Bauža jam neskambino – bent jau neprisistatė. O skambučių dėl gandrų po savaitgalio audros būta gal 8 ar 9.
– Laukinės faunos problemas turi spręsti Aplinkos apsaugos inspektoriai, galima skambinti ir Kauno gyvūnų globos asociacijai.
Pasak T. Bartušio tos pačios dienos pavakare gandras jam buvo ir atvežtas, jis suleidęs paukščiui vaistų.
Tegu gamta tvarkosi pati?
Rūpėjo sužinoti, kaip gi gyvena gandras, tad kitą dieną paskambinome S. Statkui.
– Mano sūnus nuvežė gandrą pas T. Bartušį. Šis apžiūrėjo, suleido vaistų. Jis sakė, kad paukštis tiesiog nusilpęs.
S. Statkus pasakojo, jog kaimo žmonės laikosi nuomonės, kad turėtų būti natūrali atranka, kai išgyvena tik stipriausi. Reikėtų leisti gamtai susitvarkyti pačiai. Pasak jo, į kaimą nuvežtas gandras dabar prižiūrimas. Jis lesa ir geria nenoriai, vis dar yra labai silpnas, nepajėgia net atsistoti.
