Penkioliktąjį kartą gruodžio 10-oji minima kaip Tarptautinė gyvūnų teisių diena. Anot Peterio Singerio, kiekviena gyva būtybė nusipelnė moralinio dėmesio ne dėl proto, bet dėl sugebėjimo jausti. Kaip sekasi tokį požiūrį skiepyti į lietuvių sąmonę GRYNAS.lt pasakoja iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ aktyvistė Aušrinė Skirmantė.
- Kodėl būtent gruodžio 10-oji yra paskelbta Tarptautine gyvūnų teisių diena?
- 1948 m. gruodžio 10 -ąją JTO generalinėje asamblėjoje buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Ši diena pradėta minėti kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena. Gyvūnų teisių gynėjai siekia lygių teisių visiems gyviems padarams Žemėje. Gruodžio 10-oji Tarptautinei gyvūnų teisių dienai pasirinkta siekiant prabrėžti, jog gyvūnų teisės yra žmogaus teisių tęsinys. Prigimtinės teisės turi būti suteiktos visoms rūšims.
- Kas tos gyvūnų teisės ir kodėl turėtume jomis rūpintis?
- Žiaurus elgesys su gyvūnais anksčiau ar vėliau tampa žiauraus elgesio šeimoje, visuomenėje priežastimi. Be pagarbos visiems gyviems padarams niekada nesukursime geresnės visuomenės, kurioje gėris būtų aiški atsvara blogiui.
Gyvūnų teisių filosofija teigia, kad gyvūnai turi teises į tokį būvį, kuris jiems yra natūralus. Žmonės neturi moralinės teisės laikyti nelaisvėje, kankinti ir išnaudoti, žudyti kitų gyvų būtybių. Gyvūnai suvokiami kaip jaučiantys, sąmoningi individai, gyvenantys vedini savo natūralių instinktų, o ne tam, kad patenkintų įvairius žmonių poreikius.
Dažnai painiojamos gyvūnų gerovės ir gyvūnų teisių sąvokos. Gyvūnų gerovės šalininkai teigia, kad nėra nieko blogo, jog gyvūnai tarnauja mūsų reikmėms pramogų, maisto ir kitose srityse. Mes tik turime stengtis jiems sudaryti geras gyvenimo sąlygas ir nesukelti bereikalingų kančių. Lietuvoje nėra ratifikuotų įstatymų, ginančių gyvūnų teises. Visi dabar egzistuojantys įstatymai (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kuris nuo 2013 m. pakeis senąjį Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą; Veterinarijos įstatymas; Medžioklės įstatymas; Laukinės gyvūnijos įstatymas; Lietuvos respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas; Lietuvoje galiojantys ES aktai) tik siekia reguliuoti gyvūnų naudojimą.
Gyvūnų teisės nėra visuotinai pripažintos, visame pasaulyje tik nedidelė visuomenės dalis prisideda prie gyvūnų teisių aktyvistų veiklos ir stengiasi situaciją pakeisti. Paradoksalu, kad nemažai organizacijų, prisistatančių kaip gyvūnų teisių gynimo organizacijos, gina tik kačių ir šunų interesus.
- Kada atsirado pirmosios iniciatyvos ginti gyvūnų teises pasaulyje?
- Pati sąvoka „gyvūnų teisės“ pirmą kartą paminėta XIX a., kai apie šią problemą rašė socialinių reformų iniciatorius, pacifistas, etinis vegetaras britas Henry Stephens Salt. Gerokai vėliau Oksfordo universitete susibūrė idėjinė gyvūnų teisių gynėjų grupė, kurią sudarė daugiausia filosofijos studentai. 1977 m. jie surengė pirmąją pasaulyje tarptautinę konferenciją, skirtą gyvūnų teisėms.
1980 m. įkurta PETA buvo pirmoji organizacija, kurios aktyvistai praktiniais veiksmais siekė pagerinti įvairiose srityse išnaudojamų gyvūnų padėtį.
Taip pat paminėtina 1944 m. Britanijoje suburta Vegan Society, apginti gyvūnų teises siekę skatindami veganizmo (gyvenimo, visiškai atsisakius gyvūninių produktų ) idėjų sklaidą.
- Kokia veikla užsiima žymiausios pasaulyje gyvūnų teisių gynimo organizacijos?
- Daugelyje pasaulio šalių veikia didesnės ar mažesnės gyvūnų teisių organizacijos. Animal Equality (Igualdad Animal) Ispanijoje bei dar keliose šalyse, Animal Aid Dižiojoje Britanijoje, PETA Amerikoje ir t.t. Svarbu paminėti, jog šių organizacijų požiūriai į gyvūnų teisių įgyvendinimą skiriasi.
PETA yra dažnai kritikuojama, kad, naudojant jų metodus, joks gyvūnų išlaisvinimas nėra įmanomas. Pavyzdžiui, PETA yra paskyrusi apdovanojimą mokslininkei Temple Grandin, kuri padėjo kurti stresą mažinančias skerdyklas. Taip pat buvo apdovanoti parduotuvių tinklai, parduodantys „etišką“ mėsą. Tad organizacija pasisako už gyvūnų gerovę - moralų paskerdimą, o ne jų prigimtinių teisių apsaugą. Aš asmeniškai netikiu etišku nužudymu. Mano sąmonėje gyvybės atėmimas galimas tik eutanazijos atveju, kai siekiama nutraukti beprasmiškas sergančio gyvūno kančias.
Žinoma, žiniasklaida paprastai paviešina kontraversiškiausias gyvūnų aktyvistų akcijas, o ne informaciją apie siūlomas įstatymų pataisas ar visuomenės švietimo projektus. Pagarsėja tokie atvejai, kai tūkstančiais paleidžiami žvėreliai iš kailių fermų, vykdomi slapti filmavimai fermose. Kaip išskirtinę aš paminėčiau viso pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjusią Animal Equality gedulingą akciją Tarptautinės gyvūnų teisių dienos proga. Šimtai žmonių stovėjo laikydami įvairių pramonės šakų išmestus gyvūnų kūnus ir verkė. Ši akcija bus pakartota ir šiemet Madride bei Romoje:
- Kaip gyvūnų teises padeda ginti vegetarai, veganai?
- Veganai ir vegetarai dažniausiai ir yra aktyviausi gyvūnų teisių gynėjai. Veganizmas yra praktinė gyvūnų teisių išraiška. Veganai visiškai ignoruoja gyvūninius produktus: nedėvi kailių, odos, vilnos, nevalgo mėsos, pieno produktų, kiaušinių, medaus, neina į cirkus ir žirgų lenktynes, nenaudoja su gyvūnais bandytos kosmetikos ir .t.t.
- O feministės?
Feminizmas ir gyvūnų teisės taip pat turi daug bendrų sąlyčio taškų. Save identifikuoju ir kaip feministę, ir kaip gyvūnų teisių gynėją. Ir feminizmas, ir gyvūnų teisių judėjimas gina tuos, kurie neturi galios, lygių teisių mūsų visuomenėje. Aš matau gyvūnų teises kaip savotišką feminizmo tąsą. Feminizmas išlaisvina išnaudojamą grupę – moteris. Gyvūnų teisės žvelgia plačiau ir pasisako už visų rūšių lygias teises.
Mūsų visuomenėje moters kūnas dažnai tampa preke, jis yra sudaiktinamas. O tai labai panašu į gamybinį požiūrį į daugelį pramonėje naudojamų gyvūnų, kurie auginami maistui ar kitoms reikmėms patenkinti.
- Ar Lietuvoje egzistuoja senos gyvūnų teisių apsaugos tradicijos?
- Kalbant apie gyvūnų teisių judėjimo ištakas Lietuvoje, norisi paminėti Vydūną, kuris buvo vegetaras. Mažai kas žino, kad tarpukariu Lietuvoje veikė Vegetarų draugija, leidusi žurnalą „Širdies liepsna“, kuriame nemažai rašyta ne tik apie vegetarizmą, rytų religijų idėjas, bet ir gyvūnų gerovės, jų teisių klausimus. Sovietmečiu visos šios idėjos, žinoma, buvo nuslopintos.
Po nepriklausomybės atgavimo iš Vakarų vėl pamažu ėmė sklisti gyvūnų teisių ir veganizmo idėjos. Tikriausiai pirmieji jomis užsikrėtė harcdore punk judėjimo dalyviai. 2000 m. lapkričio 7 d. jie surengė pirmąjį viešą protestą prie Nijolės kailių salonų. Po poros metų, 2002 m., įkurta iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“.
- O kaip gyvūnų teisių apsauga mūsų šalyje atrodo šiandien?
- Lietuvoje veikia įvairios gyvūnų gerovės iniciatyvos, dažnai susikoncentravusios tik į tam tikrą gyvūnų grupę ar rūšį: judėjimas išlaisvinti delfinus, judėjimas prieš medžioklę, įvairios naminių ir laukinių gyvūnų globos organizacijos. Ypač matoma šunų ir kačių globėjų veikla – po skandalo dėl nuo tilto numesto šuns buvo netgi pakeistas įstatymas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Dabar griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų.
„Gerbk gyvūnų teises“ aktyvistų sukurtas puslapis informuoja visų gyvūnų teisių klausimais. Per savo veiklos metus esame surengę ne vieną protesto akciją, įvairias paskaitas. Nepasikuklindama galiu pasakyti, kad mūsų dėka sąvokos „gyvūnų teisės“ ir „veganizmas“ tapo lietuvių kalbos dalimi, šios temos dažniau eskaluojamos Lietuvos žiniasklaidoje. Taip pat pamažu kinta visuomenės požiūris į gyvūnų teises, vegetarizmą, veganizmą. Sulaukiame vis daugiau žmonių, kurie pritaria mūsų požiūriui į gyvūnus.
- Kaip ir kam galima pranešti apie pažeidžiamas gyvūnų teises?
- Pranešti galima kelioms organizacijoms. Dėl gyvūnų gerovės pažeidimų – kai gyvūnai netinkamai laikomi, su jais žiauriai elgiamasi, jie kenčia alkį ar troškulį, netinkamai vežami, jiems gresia žūtis – skambinkite nemokamu visą parą veikiančiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 8 800 40403 arba užpildykite pranešimo formą jų tinklapyje: http://vmvt.lt/lt/top/praneskite.mums/gyvunu.geroves.pazeidimai/
Dėl laukinių gyvūnų teisių pažeidimų kreipkitės į Gyvūnų globėjų asociaciją.
Vox populi
Viename iš didžiųjų Vilniaus prekybos centrų mėsos skyriuje apsilankiusių pirkėjų paklausėme, ar jie žino, kokia tarptautinė diena yra gruodžio 10-oji. Nei vienas iš penkių paklaustųjų nežinojo, kad tai – Tarptautinė žmogaus teisių diena. Apie tai, kad tą pačią dieną minima ir Tarptautinė gyvūnų teisių diena, taip pat nei vienas nebuvo girdėjęs.
Trys iš penkių pastebėjo, kad mūsų visuomenėje nėra tinkamai ginamos žmonių teisės, todėl ir gyvūnai to nenusipelno.
Tiesa, arčiausiai teisingo atsakymo buvo faršą pirkusi studentė Rasa, paklaususi, ar kartais nėra minima vegetarizmo diena. O pensininkas Pranas linksmai nusijuokė sakydamas, kad už gyvūnų teises pasisako neišgalėdamas įpirkti geresnių mėsos produktų. „O pieniškos dešrelės juk akių neturi, tikrai galima valgyti.“ – sakė senjoras.
