Politikų sumanytas privalomas augintinių registravimas ir ženklinimas - kol kas po paslapties skraiste. Teisinė bazė jau parengta, bet nenorima atskleisti, kiek lėšų iš mokesčių mokėtojų ir gyvūnų mylėtojų kišenės pareikalaus jos įgyvendinimas, rašo "Lietuvos žinios".

Jau aišku, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas ir Seimą pasiekęs naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas pateiks dar vieną "dovanėlę" šunų, kačių ir šeškų augintojams.

Pagal naująją tvarką augintinius bus privaloma registruoti ir ženklinti. Tačiau kol kas nenorima atskleisti, koks bus įstatyme numatytas valstybinis Gyvūnų augintojų registras. Vis dėlto neslepiama, kad biudžetinių lėšų reikės ir kompiuterinei bazei sukurti, ir naujų valdininkų algoms. Iš gyvūnų augintojų savivaldybės drąsiai galės rinkti pačių nustatytus mokesčius.

Tačiau priėmus įstatymą "ore pakibtų" šiuo metu iš biudžeto nė cento nereikalaujančios gyvūnų registravimo bazės. Gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos stebisi betiksliu biudžeto lėšų švaistymu ir pasipelnymu gyvūnų augintojų sąskaita.

Kaip LŽ aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis, dabar krašte veikia dvi iš biudžeto nefinansuojamos gyvūnų registravimo bazės, bet kyla keblumų norint pasinaudoti jų duomenimis. "Valstybinis registras greičiausiai būtų analogiškas Ūkinių gyvulių registrui, būtų prie jo prijungtas. Duomenis į jį suvestų privatūs veterinarijos gydytojai. Valdytojas būtų Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, o steigėja - ŽŪM. Sistema turėtų būti parengta minimaliomis sąnaudomis", - praskleidė paslapties šydą valdininkas.

Tačiau Kauno gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos "Nuaras" direktorė Jurgita Gustaitienė tokias valdininkų užmačias vadina nereikalingu išlaidavimu. Esą šiuo metu veikiančios bazės funkcionuoja be trikdžių. "Nuostabą kelia įstatymą rengusios ŽŪM atstovės patikinimas, kad naujasis registras beveik nieko nekainuos. Mūsų patirtis rodo, jog šį registrą turės prižiūrėti bent šeši žmonės, reikės kurti naują sistemą. Kalbama apie tūkstantines, o gal ir šimtatūkstantines išlaidas per metus", - piktinosi ji valstybės lėšų švaistymu.

Šiuo metu rinkliavą už naminių gyvūnų registravimą ir laikymą taikančios savivaldybės per metus į biudžetą surenka dešimtis ir net šimtus tūkstančių litų. Didžiuosiuose miestuose vienkartinis registravimo mokestis šuns ar katės augintojui atsieina iki 40 litų, mėnesinis mokestis už šunį - nuo 5 iki 10 litų, už katę - nuo 3 iki 5 litų. Priėmus naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, savivaldybės galės rinkti pinigus ir iš šeškų augintojų.