Gyventojams už akių kliūva regioninio parko miške atstatoma sodyba

Birštono gyventojas atsiuntė GRYNAS.lt redakcijai laišką, kuriame neslėpė susirūpinimo galimai nelegalia veikla: „Ryte su žmona ir sūnumi nusprendėme išeiti pasivaikščioti pėsčiomis iš Prienų i Birštoną, „Žvėrinčiaus“ pasivaikščiojimo taku, bet baigiantis mūsų kelionei pamatėme kai ką labai netikėto: statybas. Lyg ir viduryje regioninio parko. Tai yra maždaug ties 300 metrų ženklu, įėjus į Žvėrinčiaus mišką, nuo Birštono pusės. Toje vietoje anksčiau visada buvo 2 stovyklavietės“, - rašė gyventojas.

Vis dėlto Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovė Simona Benetytė patikino, kad statybos – legalios. Juk dar praėjusiais metais priimtas įstatymas suteikia galimybe atsistatyti sodybą miške, jei išlikę jos pamatai.

Tačiau šio parko vyriausiasis specialistas, ekologas Renatas Jakaitis tikino, jog žmogus šioje vietoje, ant Nemuno kranto atstatyti sodybą nusprendė dar gerokai prieš tai, kai buvo priimtas daug diskusijų sukėlęs įstatymas. R. Jakaitis ramino, jog Birštonas turtingiems žmonėms – ne itin įdomus kurortas.

Birštonas - nepatrauklus nelegalioms statyboms

„Ten yra buvusi sodyba, o regioninis parkas, ne regioninis – buvusiose vietose atkurti sodybas niekas nedraudžia. Yra tas įstatymas, leidžiantis atkurti sodybas, bet jis (sodybos šeimininkas, - red. past.) pradėjęs atkurti dar anksčiau, nes miško žemė ten niekada nebuvo. Ten suformuota namų valda, projektas patvirtintas gal prieš 3-4 metus, tikrai senai“, - aiškino R. Jakaitis.

Nemuno kilpų regioninio parko atstovas dėstė, jog sudėtingiau yra tiems savininkams, kuri turi žemę be jokių požymių, kad ten kadaise buvusi sodyba. Tada jie turi būti teisėti paveldėtojai ir per archyvinius dokumentus įrodyti, jog sodyba buvo.

„Šiuo atveju visi požymiai likę – ir sodas likęs, ir pamatai. Akivaizdžiai matosi. Tik, matote, mes į tokius dalykus (sodybos atkūrimo teisėtumas, žemės paskirties keitimas - red. past.) nesikišam, mes ne žemėtvarka. Mūsų funkcijos kiek kitokios – mes stebime ir kontroliuojame veiklą“, - kalbėjo R. Jakaitis.

Išgirdęs apie gyventojo nuogąstavimus, kad statybos vyksta nelegaliai, R. Jakaitis tikino, kad Birštone „toks dalykas nepraeitų“.

„Aš gan griežtai į tai žiūriu. Bet ir mūsų regioninis parkas gal nėra patrauklus „krėsti“ tokiems dalykams. Iki šiol kažkokių didelių problemų dėl to neturėjome. Čia nei ežerų, nei nieko. Tas Nemunas... nelabai ką lemia, nes visur statūs krantai. O su sodyba viskas čia legalu. Ir nėra jokio pagrindo statybas uždrausti – kaip gi uždrausi, jei ten buvus nuo senų laikų sodyba. O štai jei naujai formuotų sodybą toje vietoje – aš manau, jam niekas nebūtų leidę“, - kalbėjo Nemuno kilpų regioninio parko ekologas.

Regioniniame parke nusipirkti žemę pirmiausia turi teisę valstybė

Jis pridūrė, jog po įstatymo, leidžiančio atstatyti sodybas miškuose priėmimo, dar neatsirado to pageidaujančių piliečių. Vyro nuomone, „tai dar pernelyg šviežias dalykas.“

„Mes ne koks ežeringas kraštas. Kur yra stimulas veržtis prie gražiausių kampelių – ten, taip. Ten tokie dalykai greitai vyksta. Vos priėmus žmonės pradeda mint slenksčius, jau žmonės iš anksto laukia. Nemunas – nėra patrauklus. Visur krūmynai, šabakštynai ir statūs šlaitai“, - atviravo Nemuno kilpų regioninio parko atstovas.

Jam antrino ir Birštono rajono savivaldybės atstovai.

„Projektinei dokumentacijai pritarta visose pagal galiojančius teisės aktus derinančiose institucijose, statybą leidžiantis dokumentas išduotas, statytojas pateikęs VĮ Registrų centro dokumentaciją apie nuosavybės teise registruotą gyvenamosios teritorijos sklypą, statinius, pastatus“, - kalbėjo Birštono savivaldybės administracijos atstovė spaudai Rimantė Kurkausktaitė.
Ji pridūrė, jog visas Birštono miestas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, taigi statybos visuomet derinamos ir su šio regioninio parko darbuotojais. 

Paklausta, ar žmonės, turintys nuosavybę regioninio parko teritorijoje, dažniau patys renkasi toje vietoje gyventi, ar skuba parduoti, R. Kurkauskaitė teigė neturinti tokios statistikos. 

„Teisės aktuose yra numatyta, kad saugomose teritorijose parduodant žemės sklypus išpirkti juos pirmumo teisę turi valstybė (valstybės įgaliota institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba), baimintis nėra pagrindo“, - teigė savivaldybės atstovė. 

Birštono mieste, netoli miškų pastatytų namų kaina siekia nuo pusės milijono iki 680 tūkst. litų, o namo pamatų – apie 150 tūkst. litų.

Gyvenimo gražiuose gamtos kampeliuose išsiilgę žmonės anksčiau yra mėginę netgi pastatyti neva senus pamatus, kad tokiu būdu įrodytų toje vietoje stovėjus sodybą.