Oficiali informacija
Prieš porą metų N.Dagilis paneigė visas kalbas, esą greta vaizdingo Gulbinų ežero dygstančioje išskirtinių namų poilsiavietėje vieną jų statosi sau. Kaip tada tvirtino buvęs „Hermis Capital“ vadovas, šioje vietoje statomas poilsinių namų kompleksas, kaip ir nurodyta detaliajame plane.
Tik štai vienas niuansas: ar galima gyventi vietoje, kurioje dar nebaigti statybų darbai, namai neatiduoti vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, juolab vietoje, kuri pripažinta rekreacine zona, o gyvenamosios paskirties pastatai ten negalimi? Šių metų balandžio 8 d. akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ tinklalapyje paskelbto dokumento „Pranešimas apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą“ skiltyje, kur siūloma išrinkti du bendrovės stebėtojų tarybos narius, minima N.Dagilio pavardė. Nurodytas jo asmens kodas ir juodu ant balto parašyta jo gyvenamoji vieta – Gulbinų g. 75 / 14, Vilnius.
Pats N.Dagilis šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, nes vos išgirdęs prašymą patikslinti, ar tikrai prie Gulbinų ežero statoma poilsiavietė, o ne privačių namų kvartalas, jis į kalbas nesileido.
„Žinot, ką aš jums pasakysiu, kiek žinau, ten visos statybos pagal leidimą ir pagal detalųjį vyksta, o daugiau prašyčiau nebeskambinti. Viso gero“, – kiek nervingu balsu sakė N.Dagilis ir padėjo ragelį.
Tikrųjų akcininkų nepažįsta
Šioje istorijoje išties daug nežinomųjų. Apie Gulbinų – kaip būsimą turčių – kvartalą kalbos sostinėje sklando jau keletą metų. Ten vykstančias statybas teigė akylai stebinti ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Petiukonienė.
Paklausta, ar gali būti, kad ten jau gyvenama, nes vienas statytojų savo gyvenamąją vietą nurodo būtent šiuo adresu, direktorė teigė nieko apie tai nežinanti ir aiškino, jog tai neįmanoma.
„Sunku tuo patikėti. Pastatai dar neatiduoti vertinti, statybos nebaigtos. Tai reiškia, kad net nuosavybės dokumentuose negali būti įrašo apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Čia šiaip pamąstymas kaip žmogaus. O kitas dalykas, gal jums ir sunku patikėti, bet nė vieno tikrojo savininko, tikrojo akcininko net nesu akyse mačiusi per šitiek metų, kiek čia dirbu ir kiek vyksta čia šitie įtempti procesai“, – tikino parkų direkcijos vadovė.
Žinomos pavardės – nežinomos
Ji pasakojo, kad tiesiogiai bendrauja tik su statybų projektų vadovu architektu Gintu Baranausku, o su statybas vykdančios įmonės „Gulbinų turizmas“ vadovaujančiais asmenimis susisiekti esą nepavyksta jau keletą savaičių.
„Skambinu nurodytu bendruoju telefonu, prašiau sekretorės sujungti su vadovu, nesujungė, esu jai palikusi savo mobiliojo numerį, niekas neperskambino. Galų gale kada nors jau reikia su savininkais kalbėtis. Mūsų, kaip parko direkcijos, tikslas – jau iš anksto šnekėtis su tikraisiais savininkais, o ne su architektais, kada bus baigtos statybos, kurie pastatai pirmieji pradės priimti lankytojus“, – aiškino V.Petiukonienė.
Esą tai žinoti būtina ir dėl to, kad su poilsiaviete susijusią informaciją direkcija galėtų skelbti savo tinklalapyje. Beje, sunku patikėti, kad direktorė dar neturi statybas prie Gulbinų ežero vykdančių asmenų kontaktinių duomenų.
„Man, sakyčiau, šiek tiek apmaudu, aš jokių kontaktinių duomenų, išskyrus architekto ir žmogaus, atsakingo už statybų vykdymą, iki šiol neturiu. Susisiekti reikia, kad galėtume pradėti šnekėti apie objekto – kaip rekreacinės paskirties – lankymą. Jūs minite du asmenis, aš jų net nežinau“, – išgirdusi N.Dagilio ir poilsiavietę statančios įmonės „Gulbinų turizmas“ vadovo Tito Sereikos pavardes teigė Regioninių parkų direkcijos vadovė.
Poilsiauti – jau kitąmet?
V.Petiukonienės teigimu, jau atėjo laikas, kai reikia pradėti informuoti visuomenę, esą jai pačiai rūpi tie patys klausimai, kaip ir žurnalistams, o slėpti ji teigė neturinti ką.
„Antras statybos leidimas buvo išduotas administraciniam pastatui-poilsinei. Jis jau pastatytas. Kadangi vyksta statybos, pastatas kaip ir eksploatuojamas. Parengta dokumentacija atiduoti jį vertinti“, – pasakojo architektas ir pridūrė: – Trylikos poilsio namų dokumentacija ruošiama. Pirmo etapo penki ar šeši namai jau paruošti atiduoti vertinti."
Kada bus baigti visi statiniai, tiksliai teigė nežinantis ir pats poilsiavietę statančios įmonės „Gulbinų turizmas“ vadovas T.Sereika.
„Poilsiauti kai kuriuose poilsiniuose namuose bus galima jau kitais metais“, – žadėjo T.Sereika.
Paklaustas, ką ten kaip aukso gabalą saugo ne patys maloniausi apsaugos darbuotojai, „Gulbinų turizmo“ vadovas teigė, kad statybines medžiagas nuo vagių. Taip pat jis patikino neketinantis keisti poilsiavietės statuso. O į esminį klausimą, kaip jo partneris N.Dagilis kaip savo gyvenamosios vietos adresą gali nurodyti dar nebaigtą statyti Gulbinų poilsiavietę, T.Sereika atsakė trumpai.
„Aš nežinau, ką N.Dagilis deklaruoja“, – pareiškė statybų įmonės vadovas.
Tikrai nesidžiaugiantis, kad kapstomasi po būsimos poilsiavietės reikalus, T.Sereika pasiteiravo: „Ar jums būtų ramiau matyti čia buvusį sąvartyną, avarinės būklės kartoninius namelius su lauko tualetais ir dvi sodybas, kuriose vietiniai laikė naminius gyvulius?“
Statomi individualūs namai
Kad visi penkiolika teritorijoje prie Gulbinų ežero statomų pastatų yra skirtingi, individualios statybos, patvirtino ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė, ir vieną namų projektavęs architektas G.Baranauskas, ir pats T.Sereika.
„Bet kurio objekto statyba yra individuali – tiek komplekso, tiek šuns būdos“, – patikslino T.Sereika.
V.Petiukonienės teigimu, dabar jau nebe tie laikai, kad statomo komplekso pastatai turėtų būti vienodi, to daryti neįpareigoja ir jokie teisės aktai.
„Svarbiausia, kad dera tarpusavyje ir su kraštovaizdžiu. Tikrai nuoširdžiai prisipažinsiu, man buvo kur kas neramiau, kai tie pastatai dar buvo tik brėžiniuose“, – neslėpė V.Petiukonienė.
Ar tikrai nesueina galai?
Pasak jos, statomi pastatai ne visai standartiniai, be to, jie yra rekreacinės paskirties ir jiems tų pačių standartų kaip gyvenamiesiems namams pritaikyti negalima.
„Didesnį rūpestį kelia tai, kad viduje būtų tai, kas iš tikrųjų turi būti, – poilsiavimo paslaugos. Išplanavimas, patalpų paskirtis – tai turėsime sekti, nes, kaip jau esu anksčiau minėjusi, nuo pat statybos darbų pradžios į šį objektą žiūrime su nerimu, kaip pro didinamąjį stiklą“, – įtikinėjo parkų direkcijos vadovė.
Pasak architekto G.Baranausko, šis projektas nėra tipinis, be jo, namus projektavo dar penki architektai. Pašnekovas sakė, kad architektūriškai buvo daromos vis naujos projekto versijos, bet esą jokių nukrypimų nuo projekto nėra.
„Tai išskirtinės, bet kontekstualios, aukšto lygio architektūros pastatai“, – konstatavo G.Baranauskas.
Tiesa, jis taip pat pabrėžė, kad negalima deklaruoti gyvenamosios vietos nebaigtame statyti statinyje. O V.Petiukonienė teigė niekaip nesuvokianti, kodėl N.Dagilio nurodytame gyvenamosios vietos adrese figūruoja skaičius 14.
„Na, tarkim, 75 gali būti akcininkas, bet iš kur tas 14? Statoma penkiolika pastatų, vienas jų – administracinis, kitas – pirtis, poilsinių pastatų lieka trylika. Jei jų būtų keturiolika, man susivestų galai, dabar visiškai nesuprantu, iš kur tas skaičius“, – garsiai svarstė direkcijos vadovė.
Naudojasi įstatymų spragomis
Įdomu tai, kad parkų direkcijos vadovė V.Petiukonienė prašneko apie rekreacinės ir gyvenamosios paskirties pastatų skirtumus, o aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, paprašytas pasidomėti situacija, atsakė, jog įstatymiškai nėra jokio skirtumo.
„Kaip man aiškino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, pagal detaliuosius planus ten statomi rekreacinės paskirties pastatai. Aš jų klausiau, koks yra įstatyminis skirtumas tarp rekreacinės ir gyvenamosios paskirties statinių. Jie sakė – jokio“, – teigė ministras.
Pasak jo, remiantis dabartine įstatymine baze beveik nėra šansų arba labai sunku rasti tą skirtumą. Norėdamas prikibti turi įrodyti, kad žmogus atvažiavo tik ilsėtis, bet ne gyventi.
„Gali būti, kad šiuo atveju yra taip: rekreacinės paskirties pastatais maskuojama, kad juose bus gyvenama. Bus pastatyti, parduoti ir leidžiama juose gyventi. Daryčiau tokią prielaidą“, – sakė V.Mazuronis.
Gulbinų kvartalas yra Verkių regioninio parko teritorija, už kurią atsakinga direkcija, o ši pavaldi miesto savivaldybei. Deja, savivaldybės Miesto plėtros departamento atstovai nepanoro komentuoti nei statybų, nei gyvenimo ten klausimų.
Tai išgirdęs aplinkos ministras neslėpė savo nuomonės ir pabrėžė, kad reikalingas įstatymo aiškumas.
„Paprašiau, kad būtų peržiūrėta įstatyminė bazė, būtų galima padaryti du dalykus: arba tokius rekreacinius pastatus išvis turėtume panaikinti, leidžiame gyvenamuosius namus, tai leidžiame, ne, vadinasi, ne. Kad šitoj vietoj būtų aišku. Arba turėtume gana aiškiai įstatymiškai apibrėžti, kuo skiriasi rekreacinis pastatas nuo gyvenamosios paskirties. Kol kas to nėra ir tomis skylėmis naudojamasi. Kadangi parkas pavaldus savivaldybei, matyt, todėl viskas taip ir vyksta“, – svarstė ministras.
Numatyta ilgalaikė nuoma
Dar vienas įdomus niuansas – Gulbinų kvartale numatyta ir trumpalaikė, ir ilgalaikė pastatų nuoma poilsiui. Galima išsinuomoti namą ir gyventi jame net metus.
„Formaliai tai ne gyvenamieji namai, o skirti poilsiui. Bet jei galima sudaryti sutartį iki metų, tai ką, paskui vėl metams prasitęsi poilsiauti. Kas yra gyvenimas? Kam darbas, kam poilsis. Jei gali nuomotis metams, tai realiai yra tas pats, kas gyventi. Tai yra galimybė prisidengiant rekreacine paskirtimi statyti gyvenamuosius namus ir gyvenamųjų namų kvartalus. Tai gerai ar blogai, nežinau, bet, mano manymu, tai ir yra daroma“, – dėstė V.Mazuronis.
Deja, įstatymiškai pagal šiandien galiojančius teisės aktus iš turimos informacijos nustatyti, kad kas nors pažeidžiama, ministras sakė nematąs galimybių. Siekis teisiškai įrodyti, kad ten negalima gyventi, šiandien prilygsta kovai su vėjo malūnais.
Akivaizdu, kad dėl esamos įstatyminės bazės būtina susirūpinti ir naikinti jos spragas. Nes vieną dieną rekreacinių zonų neliks, o ežerai virs gyvenamomis teritorijomis.
inShare
