Sausio mėnesį gimę mažyliai dabar yra maždaug suaugusio Pekino veislės šuns dydžio. Pirmą kartą iš šildomo gardo į atvirą jie išlindo atšilus orui, kovo viduryje. Maždaug tuo pat metu iš žiemos miego pakirdo ir Maša.
Išlindusius meškiukus Grūto parko šeimininkai matė keletą kartų. Nuo akylos mamos pasprukę mažyliai iš uždaro gardo išlenda vakarop, kai parke sumažėja lankytojų, aplink pasidaro ramu. Tuomet atvirame garde jie smagiai dūksta.
Mažylių tėvas meškinas Miša gyvena atskirtas kitame garde, mat yra didžiulė grėsmė, kad pavydėdamas Mašos dėmesio mažyliams meškinas jų nepasigailėtų.
Rudoji meška Maša Grūto parke atsirado prieš ketverius metus. Ji buvo atgabenta iš Estijos, kur gyveno laisvėje, bet brakonieriai nušovė jos motiną. Iš trijų našlaičiais likusių meškiukų išgyveno tik Maša – ją leisgyvę surado žmonės.
Mašos partneris Miša prieš trejus į Grūtą atkeliavo irgi iš Estijos.
Kada Mašai ir Mišai leis vėl apsigyventi kartu V. Malinauskas dar neapsisprendė. Kol kas Mašos pareiga – rūpintis mažyliais ir ji tai daro. Įprastai meškos jaunikliais rūpinasi iki kol jiems sukanka dveji metai, jeigu vaikai nebūna nuo jų paimti anksčiau.
„Skubėti nėra kur, tegu auga“, - sakė V. Malinauskas. Jis dar nesvarstė, kur dės paaugusius mažylius. „Parašykite, kad visus tris į mišką paleisiu – nors grybų aplinkui bus, niekas neišrinks“, - juokėsi Grūto parko įkūrėjas.
