Gamtininkas pataria – rudens darbai paukščių mylėtojams

Dabar pats metas pradėti kaupti rudenines atsargas, kuriomis per speigą bus galima palepinti žiemoti likusius paukščius. Gamtininkas Deividas Makavičius patarė prisirinkti putino ir šermukšnio uogų ir per anksti nesunaudoti saulėgrąžų „galvų“. Tačiau taip pat jis įvardijo paukščius, kurių lesinimas jiems gali būti pražūtingas, todėl to jis ragino gamtos mylėtojus to nedaryti.

Prašo susilaikyti nuo gulbių lesinimo

Anot gamtininko D. Makavičiaus, Lietuvoje yra sena tradicija globoti mūsų šalyje likusius žiemoti paukščius. Jo teigimu, šią idėją palaikė ir žymusis gamtininkas Tadas Ivanauskas. Tačiau čia pat pašnekovas pridėjo, kad paukščiams tai nėra būtina. Jie išgyventų ir be mūsų pagalbos. Todėl jis paprašė paukščius pradėti lesinti tik žinant, kad tai pavyks daryti visą žiemą.

D. Makavičius

Esame įpratę, kad paukščiams galima berti visa, kas blogiausia, pigiausia, kas atliko nuo stalo, papelijusią duoną su konservantais. Manoma, kad tai, ko aš nevalgau, gamtai atiduosiu. Jei paukščius lesiname, turime naudoti kokybišką maistą.

„Čia yra lygiai tas pats kaip ir su naminiu gyvūnėliu. Jei jį pasiimi, turi globoti iki galo. Reikia reguliariai į lesyklą priberti lesalo, kad pripratęs paukštis ten visada jo rastų. Jei kelias dienas paukštis lesalo įprastoje vietoje neras, kitoje susirasti nespės ir žus. Todėl jei žinote, kad taip gali nutikti, geriau visai lesinimo nepradėti“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.

Artėjant žiemai gamtininkas teigė, kad dabar pats metas žmones perspėti, jog liautųsi rūpintis gulbėmis. Jo manymu, gulbės Lietuvoje neturėtų žiemoti, todėl nereikia daryti to, kas jas paskatintų čia likti. „Nerekomenduojama globoti vandens paukščių. Gulbės neturėtų žiemoti Lietuvoje. Paskui dėl to specialiosioms tarnyboms kyla daug problemų. Dabar tikrai nebegalima jų maitinti“, - perspėjo D. Makavičius.

Lesalo nebūtina pirkti

Jo teigimu, dabar yra labai geras metas pasiruošti atsargų, kuriomis būtų galima pradžiuginti žiemojančius paukščius. Sparnuočius ypač pradžiugintų šermukšniai ir saulėgrąžų „galvos“.

„Šiemet ypač gausu šermukšnių. Visai neblogai būtų prisirinkti jų kekių. Ir geriausia būtų jas užšaldyti. Kas neturi tokios galimybės, gali šias uogas džiovinti. Žiemą šias uogas galima pakabinti ant medžių šakų. Strazdai ir svirbeliai tikrai atskris palesti. Taip pat galima sausoje, nuo drėgmės ir kritulių apsaugotoje vietoje pasidėti saulėgrąžų galvų. Zyles tai labai pradžiugintų“, - aiškino gamtininkas.

Visa tai taptų atsvara pirktinėms saulėgrąžoms, kuriomis žmonės dažniausiai lesina paukščius. Tačiau pašnekovas patarė paįvairinti racioną. „Dažnai atsitinka taip, kad visą žiemą paukščiai maitinami vienos rūšies lesalu. Tai nėra gerai, kaip nebūtų gerai ir žmogui vienodas maistas. Geriausia, kai yra įvairus lesalas. Todėl galima pakabinti nesūdytų lašinukų. Taip pat galima juos ištirpinti ir sumaišius su įvairiomis sėklomis mišinį supilti į jau išlestą saulėgrąžą. Kaimo vietovėse galima paberti grūdų. Tai padės geltonosioms startoms sulaukti pavasario. Taip pat jau dabar galima pasiruošti ir kanapių sėklų, tačiau jomis negalima piktnaudžiauti. Kėkštams galima pririnkti gilių. Priemiesčiuose ir kaimo vietovėse jų galima paberti jau rudenį. Šie paukščiai ruošdami atsargas žiemai maistą išslapsto ir paskui visą plotą tikrina, kol suranda slėptuves. O žiemą juos papildomai galima palepinti virtomis bulvėmis su lupenomis“, - dėstė D. Makavičius.

Tuo pačiu jis įvardijo vieną pagrindinių klaidų, kurias daro paukščius lesinti nusprendę žmonės. Blogiausia tai, kad į lesyklą beriami supelijusios duonos ar batono trupiniai. Gamtininko teigimu, klaidingai mano galvojantys, kad paukščius galima lesinti bet kuo. „Esame įpratę, kad paukščiams galima berti visa, kas blogiausia, pigiausia, kas atliko nuo stalo, papelijusią duoną su konservantais. Manoma, kad tai, ko aš nevalgau, gamtai atiduosiu. Jei paukščius lesiname, turime naudoti kokybišką maistą“, - sakė pašnekovas.

Kodėl žiemai verta iškelti inkilus?

Taip pat, anot jo, paukščiams gali pagelbėti ir sodininkai, nenuskindami visų obuolių. Jei jų lieka žiemai, sparnuočiai, lesdami obuolius, praturtina savo racioną. Patinka jiems ir obuolių sėklos. Jei nuskinsite ne visą derlių, žiemą galėsite mėgautis strazdų, svirbelių ar net genių draugija.

Be to, gamtą mylintys ūkininkai irgi gali pagelbėti paukščiams. Tereikia šiek tiek derliaus palikti nenukulta: „Ten, kur šiek tiek paliekama nenukultų grūdinių kultūrų arba rapsų, visada bus sutinkama grūdalesių paukščių. Tiems, kas myli gamtą, rekomenduojame mažutę derliaus dalį palikti nenukultą. Be to, toje vietoje bus ir graužikų, kuriais minta plėšrieji paukščiai. Mažieji apuokai, kurie labiausiai nukenčia šaltų žiemų metu, ten rastų maisto. Kadangi ten yra pelių, jie noriai lankosi tose vietose. Todėl galima padaryti specialias 3 metrų aukštį siekiančias T raidės tupyklas, ant kurių jie galėtų laukti grobio.“

Pasidomėjus, kada reikia pradėti lesinti paukščius, gamtininkas teigė, kad priklausomai nuo oro sąlygų dažniausiai tai galima pradėti daryti jau lapkritį. „Paberi lesalo ir kai zylės pripratusios pradeda maitintis, lesyklą reikia reguliariai papildyti. O taip pat reikia pažiūrėti, kad lesalas nebūtų suplėkęs. O pavasarį net pats skaniausias lesalas jų nebesudomins. Tuomet reiškia, kad lesinimas jau baigtas. Be to, ten, kur lesinamos zylės, tikslinga iškelti inkilus, nes juose praleidžia naktį“, - patarė D. Makavičius.