Nuotraukų galėjo ir nebūti

Baisusis gyvis – vienas iš mažiausiai mokslui pažįstamų ryklių, paprastai gyvenantis giliuose vandenyse šalia Japonijos krantų. Ryklys-goblinas yra toks retas, jog pirmą kartą pagautas buvo prieš dešimtį metų Meksikos įlankoje. Dabar ryklys buvo netyčia pagautas krevečių žvejų netoli Ki Vesto, Floridoje, krantų. Laivo įgula buvo užmetusi tinklus daugiau nei 600 metrų gylyje: juos ištraukus tarp krevečių blaškėsi ir ryškiai rožinis maždaug 5 metrų ilgio milžinas.
Davidas Shiffmanas
Nėra aišku, kas rykliui suteikia rožinę spalvą, bet paminėjo, kad dideliame gylyje ši atrodo lyg juoda, todėl plėšrūną pamatyti yra labai sunku, o tai leidžia netikėtai užpulti grobį.

„Aš net nežinojau, kas tai per padaras, - sakė visą gyvenimą žvejojantis Carlas Mooras. – Mes jo taip tiksliai ir neišmatavome, nes tas gyvis turėjo baisius dantis. Jie galėjo ką nors sužeisti.“

C. Mooras ir jo įgula ilgai nesvarstę dar gyvą ryklį paleido atgal į jūrą. O įspūdingų ryklio-goblino nuotraukų iš šio trumpo susitikimo galėjo ir išvis nebūti. Žvejys išmanųjį telefoną su kamera buvo įsigijęs vos prieš keletą dienų. Goblinas buvo pagautas dar balandžio 19 d., tačiau apie radinį JAV Nacionalinei vandenynų ir atmosferos administracijai (angl. National Oceanic and Atmospheric Administration, NOAA) buvo pranešta tik prieš keletą dienų, laivui grįžus į uostą. 

„Tai puikios naujienos, - sakė NOAA ryklių ekspertas Johnas Carlsonas. – Tai vos antras šios rūšies ryklys užfiksuotas Meksikos įlankoje. Dažniausiai šie gyvūnai sutinkami prie Japonijos krantų, taip pat Indijos vandenyne ar šalia Pietų Afrikos.“ 

Ryklys-goblinas. Carl Moore, NOAA nuotr.

Įsimintiniausias įvykis per visą karjerą
Ryklio-goblino rausva spalva yra unikali, bet būtent jo ilgas snukis ir išsikišę aštrūs dantis daro šį gyvį panašų į priešistorinę būtybę. Nenuostabu, jog jam prilipo ir „gyvosios fosilijos“ vardas.
Carlas Mooras
Čia yra mano vandenynas ir man rūpi viskas, kas jame gyvena. Puikiai žinau, kaip svarbu yra bandyti išsaugoti tai, kas gyva.

Majamio universiteto jūrų biologas Davidas Shiffmanas, rašantis tinklaraštį apie ryklius, sakė, jog nėra aišku, kas rykliui suteikia rožinę spalvą, bet paminėjo, kad dideliame gylyje ši atrodo lyg juoda, todėl plėšrūną pamatyti yra labai sunku, o tai leidžia netikėtai užpulti grobį. Ryklių tyrėjai taip pat žino, jog ilgame snukyje yra gausu elektros srovei jautrių jutiklių – taip goblinas suranda nematomą ir jokio garso neskleidžiantį grobį. Ryklio žandikaulis taip pat yra nepaprastas. Nelaimėlei žuviai priplaukus per arti jis veikia kaip spąstai ir užsiveria aklinai. 

Pasak J. Carlsono, apie šiuos ryklius žinoma mažai. Mokslininkai, išgirdę naujieną apie pagautą ryklį-gobliną, džiaugėsi, jog jis buvo paleistas gyvas, bet buvo šiek tiek nusivylę, jog galimybė daugiau sužinoti apie šiuos jūrų gelmių plėšrūnus nuplaukė tiesiogine to žodžio prasme. Tuo metu krevetes jau 50 metų žvejojančiam Carlui Moorui pagautas ryklys-goblinas išliks kaip vienas iš įsimintiniausių įvykių per jo ilgą karjerą. 

„NOAA vaikinai sakė, jog aš tikriausiai esu vienas iš vos 10 žmonių, kuriems teko pamatyti šį padarą gyvą, - sakė žvejys ir pridūrė, jog dėl ryklio paleidimo jis nedvejojo nei minutę. - Čia yra mano vandenynas ir man rūpi viskas, kas jame gyvena. Puikiai žinau, kaip svarbu yra bandyti išsaugoti tai, kas gyva“, - kalbėjo C. Mooras.