Eksperimento išvada: šunys daugiau mokosi iš žmogaus, nei iš savo gentainių

Nors vilkai ir šunys yra genetiškai itin artimi, tarp šių gyvūnų – nemažai skirtumų. Mokslininkai iš Vienoje esančio Messerli instituto, atlikę eksperimentus nustatė, jog vilkai – geresni pamėgdžiotojai nei šunys. Vilkai dažnai mokosi stebėdami savo gentainius, tad mokslininkai mano, kad vilkų tarpusavio ryšys gali paaiškinti ryšį, esantį tarp žmogaus ir šuns. Tyrimo rezultatai pristatomi elektroniniame žurnale „Plos one“.

Žinoma, jog vilkai buvo prijaukinti prieš daugiau nei 15 tūkstančių metų. Plačiai paplitusi nuomonė, kad tarp šuns ir žmogaus egzistuojantis ryšys susiformavo būtent šio prijaukinimo metu. Visgi, prijaukinimo pasekmės gyvūnų tarpusavio ryšiui nėra plačiai tyrinėtos. 

Vienos (Austrija) Veterinarijos universiteto mokslininkai Friedrikas Rangas ir Zsofia Viranyi drauge su kolegomis nusprendė įrodyti, kad plačiai paplitusi teorija apie šuns ir žmogaus ryšio susiformavimą yra ne visiškai teisinga. 

Tyrėjai nustatė, jog vilkai žymiai geriau atlieka įvairias užduotis, pavyzdžiui, atidaro konteinerį, jei prieš tai turi galimybę stebėti, kaip šį veiksmą atlieka kitas gyvūnas. Tyrėjai, atlikdami eksperimentą, atrinko 14 vilkų ir 15 mišrios veislės šunų. Visų eksperimente dalyvavusių gyvūnų amžius buvo maždaug 6 mėnesiai ir visi jie buvo auginti gaujose.

Neparodžius pavyzdžio vilkai nėra tokie gudrūs

Kiekvienam gyvūnui buvo leista stebėti, kaip dresuoti šunys dantimis arba letenomis atidaro medines dėžes, kuriose sudėtas maistas. Po to tokią pačią užduotį turėjo atlikti eksperimento dalyviai. Paaiškėjo, kad visi 14 vilkų užduotį atliko nesunkiai, tačiau iš 15 šunų su užduotimi susitvarkė tik 4. Vilkai, dažniau nei šunys, dėžes bandė atidaryti tokiu pat būdu, kurį stebėjo prieš tai, o šunys dėžės atidarymo metodą rinkosi atsitiktinai. 

Praėjus devyniems mėnesiams tyrėjai pakartojo eksperimentą. Jame dalyvavo tie patys vilkai ir šunys, tačiau rezultatai buvo tokie patys: su amžiumi šunų gebėjimai netapo geresni. Tiesa, mokslininkai neatmetė galimybės, jog vilkai tiesiog geba geriau spręsti problemas nei šunys. Siekdami patvirtinti arba paneigti šią hipotezę, mokslininkai atliko trečią eksperimentą, tačiau šį kartą gyvūnams nebuvo leista stebėti, kaip tą patį veiksmą atlieka dresiruoti šunys. Atlikus eksperimentą nustatyta, jog vilkams šį kartą sekėsi nebe taip gerai. 

Friedriko Rango teigimu, eksperimentų rezultatai leidžia teigti, jog vilkų gebėjimai išties randasi stebint ir mėgdžiojant kitus gyvūnus. Atidžiai stebėję dresuotų šunų veiksmus vilkai sugebėjo užduotį atlikti puikiai. Mokymasis mėgdžiojant savo gentainius sukuria ypatingą ryšį tarp grupės narių.

Mokslininkai mano, jog ryšys tarp šuns ir žmogaus kilo būtent iš vilkų ryšio su gentainiais: prijaukinti šunys žmogų ėmė traktuoti kaip savo partnerį ir ėmė mėgdžioti jo veiksmus. 

Straipsnis parengtas pagal www.sciencedaily.com informaciją, įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.