Ekologiškų produktų pasirinkimas Lietuvos turguose ar parduotuvėse didėja, tačiau viešbučiai ir viešojo maitinimo įstaigos skaičiuoja, kad joms tai – vis dar pernelyg brangus malonumas.
Vilniuje susidomėjimo nejaučia
Išsirinkti viešbutį Paryžiuje – brangu. O jei dar nori, kad jis būtų ekologiškas, tokia viešnagė atrodo prieinama tik turintiems itin plačią piniginę. Tačiau viešbučio „Solar Hotel“ įkūrėjai įrodė, kad toks požiūris – ne visada teisingas. Pas juos voniose rasite tik natūralų muilą, kurį gaminant nebūtų atliekami jokie bandymai su gyvūnais, skatindami važiavimą dviračiais viešbučio darbuotojai juos saugo nemokamai, lemputės šviestuvuose taupo energiją, vandens tekėjimas čiaupuose sureguliuotas taip, kad nebėgtų veltui, gėlėms laistyti naudojamas surinktas lietaus vanduo, na, apie rūšiuojamas šiukšles net nėra ką kalbėti. Be to, viešbučio svečiams čia siūlomi ekologiški pusryčiai ir visa tai kainuoja apie 30 eurų – palyginti nedidelė kaina labiausiai turistų lankomame mieste.
Pasak E.Šiškauskienės, tendencijos rinkoje – optimistiškos ir kai tik baigsis ekonominė krizė, žmonės pradės daugiau dėmesio kreipti ne į kainą, o į kokybę, tuomet ekologiško maisto pasiūla bus kur kas didesnė. „Dabar taip pat daug dirbame ne tik su ekologiška, bet ir gamtine žemdirbyste, šioje srityje irgi laukiame naujo šuolio“, - kalbėjo moteris.
Net ir dabar, nors žmonės vis dar labai skaičiuoja pinigus, atsiranda drįstančių eksperimentuoti. „Restoranas „Marche de Provence“ Vilniuje siūlo valgiaraštį pagal metų laikus, vietoje augina prieskonius, moliūgus. „Vapiano“ taip pat vietoje galima pasiskinti vazonėliuose augančių prieskonių“, - atsigręžimo į natūralumą ženklus vardino E.Šiškauskienė.
Restoranų ekologiškumu netiki
Net jei viešbutis ar restoranas skelbiasi siūlantis ekologišką maistą, „Tatulos“ programos direktorius Almonas Gutkauskas į tokias kalbas žiūri skeptiškai. „Sako, ekologiškas maistas, o dažniausiai net nežino, ką tai reiškia. Vieni galvoja, kad ekologiškas produktas, jei atsivežė iš ūkininkų, kiti – jei iš močiutės, o tretiems ekologiškas obuolys tik su kirminu”, - ironizavo jis.
Išgirdęs, kad kažkas siūlo ekologišką maistą, jis visuomet paprašo tai patvirtinančio sertifikato, bet dažniausiai sulaukia tik piktų žvilgsnių. Nors iš tiesų net jei verslininkas jį turi, tai šimtu procentu ekologiškumo negarantuoja. „Nusipirko restorano savininkas ekologiškų bulvių ir suvertė jas į kampą. Tai reiškia, kad jos jau nebe ekologiškos. Vienas pasidžiaugs gavęs sertifikatą ir tuoj pakeis jas kitomis, kitas, sąžiningesnis, bent per pusę pamaišys. Net tokiose šalyse kaip Anglija, kur sutartys sudaromos rankos paspaudimu, kur žmonės pripratę prie visai kitokių tradicijų, ir ten pasitaiko visokių atvejų, o lietuviams ir iki jų dar toli...“, - kalbėjo A.Gutkauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tiek parduotuvės ar turgaus prekeiviai, tiek restoranai gali pasitelkti ir kitą gudrybę: „Sakykime, jie tikrai gamina ekologišką duoną ir jau gauna pažymėjimą, kad yra ekologiška įmonė. Bet visi kiti produktai pas juos gal visai neekologiški! O kainą jau ima kaip už ekologiškus – reiškia, brangesnius“.