Ekologiškų produktų pasirinkimas Lietuvos turguose ar parduotuvėse didėja, tačiau viešbučiai ir viešojo maitinimo įstaigos skaičiuoja, kad joms tai – vis dar pernelyg brangus malonumas.

Vilniuje susidomėjimo nejaučia

Išsirinkti viešbutį Paryžiuje – brangu. O jei dar nori, kad jis būtų ekologiškas, tokia viešnagė atrodo prieinama tik turintiems itin plačią piniginę. Tačiau viešbučio „Solar Hotel“ įkūrėjai įrodė, kad toks požiūris – ne visada teisingas. Pas juos voniose rasite tik natūralų muilą, kurį gaminant nebūtų atliekami jokie bandymai su gyvūnais, skatindami važiavimą dviračiais viešbučio darbuotojai juos saugo nemokamai, lemputės šviestuvuose taupo energiją, vandens tekėjimas čiaupuose sureguliuotas taip, kad nebėgtų veltui, gėlėms laistyti naudojamas surinktas lietaus vanduo, na, apie rūšiuojamas šiukšles net nėra ką kalbėti. Be to, viešbučio svečiams čia siūlomi ekologiški pusryčiai ir visa tai kainuoja apie 30 eurų – palyginti nedidelė kaina labiausiai turistų lankomame mieste.

Panašių pavyzdžių yra Italijoje, Ispanijoje, kituose Europos miestuose, tačiau Lietuvoje tokia praktika dar nepaplitusi. Ekologiškus pusryčius Vilniuje siūlo vienintelis viešbutis „Gilė“. Jo pusryčių meniu daugiausia ekologiškų produktų iš pieno – varškė, jogurtas, sviestas, grietinė, sūriai, taip pat galima gardžiuotis ekologiška daina, obuoliais, tinkamu sezonu – kriaušėmis ar slyvomis, saldumynų mėgėjai avižinių dribsnių košes ar sausus pusryčius gali pagardinti ekologiškomis uogienėmis. „Šie visi produktai būna ištisus metus, todėl juos pateikiame mūsų svečiams ir žiemą, ir vasarą. Papildomai vasarą patys vagonuose auginame bazilikus, petražoles, svogūnų laiškus. Iš ūkininkų įsigyjame pomidorų, agurkų, salotų lapų, deja, jų sezonas labai trumpas“, - apgailestavo viešbučio direktorė Rūta Pulkauninkaitė.
E. Šiškauskienė
Tendencijos rinkoje – optimistiškos ir kai tik baigsis ekonominė krizė, žmonės pradės daugiau dėmesio kreipti ne į kainą, o į kokybę, tuomet ekologiško maisto pasiūla bus kur kas didesnė.


Ekologiškus pusryčius viešbutis siūlo ne tik savo svečiams, bet ir tiesiog užsukusiems papusryčiauti – jie kainuoja 10 Lt. Tačiau norinčiųjų eilės prie jų nesirikiuoja. „Masiško susidomėjimo nėra. Mes esame ekonominės klasės viešbutis ir didelė dalis atvažiuojančiųjų net nežino, kad siūlome tokią galimybę. Tiesiog mums patiems tai labai artima, o žmonėms tai būna maloni staigmena“, - pasakojo R.Pulkauninkaitė, pastebėdama, kad ekologija ar viešbučio draugiškumu aplinkai labiau rūpinasi skandinavai ar vokiečiai, o atvykėliai iš kaimyninių šalių ir lietuviai dar tik pradeda mokytis apie tai galvoti.


Prognozuoja naują šuolį


Viešbučio „Gilė“ direktorė atviravo neturinti galimybės klientams nuolat siūlyti ir ekologiškus pietus ar vakarienę. Netgi už tuos klientus, kurie vietoj įprastų pusryčių pasirenka ekologiškus, skirtumą jiems tenka padengti iš savo kišenės. Turbūt dėl to šio viešbučio pavyzdžiu neskuba sekti ir kiti. Tačiau viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės nuomone, tai – tik tyla prieš audrą.


„Susidomėjimas ekologiškais produktais tikrai yra ir jis auga. Tik tuo kol kas labiau domisi verslininkai, teikiantys maitinimo paslaugas ne didmiesčiuose, o užmiestyje – dvaruose ar įvairiose užeigose. Ten žmonės kartais patys augina ne tik daržoves, bet ir triušius ar net elnius“, - pasakojo ji.
A. Gutkauskas
Nusipirko restorano savininkas ekologiškų bulvių ir suvertė jas į kampą. Tai reiškia, kad jos jau nebe ekologiškos.

Pasak E.Šiškauskienės, tendencijos rinkoje – optimistiškos ir kai tik baigsis ekonominė krizė, žmonės pradės daugiau dėmesio kreipti ne į kainą, o į kokybę, tuomet ekologiško maisto pasiūla bus kur kas didesnė. „Dabar taip pat daug dirbame ne tik su ekologiška, bet ir gamtine žemdirbyste, šioje srityje irgi laukiame naujo šuolio“, - kalbėjo moteris.

Net ir dabar, nors žmonės vis dar labai skaičiuoja pinigus, atsiranda drįstančių eksperimentuoti. „Restoranas „Marche de Provence“ Vilniuje siūlo valgiaraštį pagal metų laikus, vietoje augina prieskonius, moliūgus. „Vapiano“ taip pat vietoje galima pasiskinti vazonėliuose augančių prieskonių“, - atsigręžimo į natūralumą ženklus vardino E.Šiškauskienė.

Restoranų ekologiškumu netiki

Net jei viešbutis ar restoranas skelbiasi siūlantis ekologišką maistą, „Tatulos“ programos direktorius Almonas Gutkauskas į tokias kalbas žiūri skeptiškai. „Sako, ekologiškas maistas, o dažniausiai net nežino, ką tai reiškia. Vieni galvoja, kad ekologiškas produktas, jei atsivežė iš ūkininkų, kiti – jei iš močiutės, o tretiems ekologiškas obuolys tik su kirminu”, - ironizavo jis.

Išgirdęs, kad kažkas siūlo ekologišką maistą, jis visuomet paprašo tai patvirtinančio sertifikato, bet dažniausiai sulaukia tik piktų žvilgsnių. Nors iš tiesų net jei verslininkas jį turi, tai šimtu procentu ekologiškumo negarantuoja. „Nusipirko restorano savininkas ekologiškų bulvių ir suvertė jas į kampą. Tai reiškia, kad jos jau nebe ekologiškos. Vienas pasidžiaugs gavęs sertifikatą ir tuoj pakeis jas kitomis, kitas, sąžiningesnis, bent per pusę pamaišys. Net tokiose šalyse kaip Anglija, kur sutartys sudaromos rankos paspaudimu, kur žmonės pripratę prie visai kitokių tradicijų, ir ten pasitaiko visokių atvejų, o lietuviams ir iki jų dar toli...“, - kalbėjo A.Gutkauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tiek parduotuvės ar turgaus prekeiviai, tiek restoranai gali pasitelkti ir kitą gudrybę: „Sakykime, jie tikrai gamina ekologišką duoną ir jau gauna pažymėjimą, kad yra ekologiška įmonė. Bet visi kiti produktai pas juos gal visai neekologiški! O kainą jau ima kaip už ekologiškus – reiškia, brangesnius“.