aA
Ekokaimas
Ekokaimas
© GRYNAS

Širvintų rajone įkūrusi Krunų ekokaimą, o šiemet puoselėjanti naują ekokaimo idėją Naujalaukyje prie Aukštadvario Ingrida Žitkauskas sako, kad lietuviai turi labai daug galimybių gyventi darnioje aplinkoje, auginti sveikus vaikus ir kurti gerovę aplink save, tik jiems patiems reikia tuo patikėti. Dalyvaudama Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto organizuotame seminare „Ekogyvenviečių judėjimo patirtis ir plėtros galimybės“ moteris pasidalino savo patirtimi, papasakodama, kodėl ekogyvenviečių vizija yra tinkama mūsų šaliai.

Lietuvos lobiai – žemė ir vanduo

„Turime labai daug galimybių Lietuvoje. Mūsų šalis yra tiek turtinga, tiek turi lobių ir galimybių, kad patys to neįsivaizduojame. Net keista girdėti, kai žmonės dejuoja, kaip Lietuvoje yra blogai, kad neįmanoma nieko sukurti“, - dalyvaudama ekogyvenviečių renginyje pasakojo I. Žitkauskas. Moters teigimu, pagrindiniai Lietuvos lobiai – žemė ir vanduo. Juos pasitelkus ir galėtų būti kuriamas kokybiškesnis žmonių gyvenimas.

„Turime daug žemės. Nors ji yra ir įkainuota, beveik kiekvienas galime įpirkti hektarą žemės. Tai nėra milijoninės sumos, kurios yra Vakarų Europoje arba kitose šalyse, kur turtingi žmonės gali įpirkti tik kelis arus. Dėl to mes esame labai turtingi“, - teigė renginio pranešėja.

Lietuvos žemė tinkama kurti ekosodyboms ir kaimams dar ir dėl to, kad ji yra geros kokybės: „Mūsų žemė yra pailsėjusi. Mums dirvonuojančios žemės yra didelis privalumas. Posovietinis laikmetis, kai visos žemės buvo apleistos, leido joms pailsėti, atsigauti nuo visų trąšų, erozijų. Susikūrė naujas dirvožemio sluoksnis, kuris yra derlingesnis“.

Kitas Lietuvos turtas, anot I. Žitkauskas, švarus vanduo, kurio kai kurios kitos šalys stokoja. „Kažkada darėme tokius paskaičiavimus... Kadangi Lietuvoje nėra daug gyventojų, pagal jų skaičių ir žemių plotą, kiekvienam gyventojui išeina ne mažiau kaip 3 ha žemės. Tai reiškia, kad galimybės susikurti kiekvienai šeimai nuostabų, darnų gyvenimą tikrai yra didelės, tik žmonės to dar nežino“, - kalbėjo ekokaimo įkūrėja.

Ekokaimuose – moliniai, šiaudiniai namai, kelių gyvulių ūkis

Anot I. Žitkauskas, bendruomenės gyvenančios ekokaimuose visų pirma saugo gamtą, nes propaguoja gamtinę žemdirbystę. Tačiau yra ir daugiau įvairių privalumų.

„Kuo daugiau ekogyvenviečių ir kaimų kuriasi, tuo labiau išsaugoma gamta. Giminės sodybos nėra didelės – nuo 1 iki 5 ha. Žmonės tiek turi žemės, kiek patys gali aprėpti - nereikia nieko samdyti, nes tada jie virstų dideliais ūkiais. Tai yra šeimos ūkeliai, aprūpinantys šeimos narius. Iš vieno hektaro maistu galima aprūpinti 10 žmonių“, - pasakojo ekokaimų įkūrėja.

Gamtinę žemdirbystę puoselėjantys ekokaimų gyventojai nenaudoja jokių trąšų – tik natūralų mulčą. Žemei apdirbti nenaudojama jokia ūkio technika. Tai reiškia, kad lieka švarus oras, švarus dirvožemis, švarus vanduo.

Dar vienas ekogyvenvietės teikiamas privalumas, anot I. Žitkauskas, atsisakymas transporto, kuris teršia orą. „Kol kas tai yra bendras ekogyvenviečių narių susitarimas. Mano idėja yra tokia, kad galima nevažinėti. Žiūrint kokio dydžio yra kaimas, galima sukurti kelias stovėjimo aikšteles, bet kaimo viduje važinėti dviračiais, vežimais, jodinėti arkliukais – pasidaryti labai gražią erdvę sau“, - ekokaimo viziją pasakojo I. Žitkauskas.

Gyvenant giminės sodybose ir nepaliekant savo erdvės, galima ne tik užsidirbti papildomai, bet iš tikrųjų tapti turtingais. Labai dažnai žmonės nedrįsta ir sako „iš ko mes ten gyvensime“. Galimybių yra labai daug, tik reikia pamąstyti. Giminės sodybose kuriasi žmonės, kurie negalvoja apie pelną, o ieško gyvenimo kokybės.
I. Žitkauskas

Jos svajonėse – ir ekokaimų šeimų apsirūpinimas elektra tenkinant tik savus poreikius: „Nereikia nei pelno, nei pardavimo, nei rūpintis miestu. Kuo daugiau žmonių gyvena savo ekologinėse sodybose, tuo daugiau šita problema sprendžiama. Šeimos atsijungia nuo elektros tinklų.

I.Žitkauskas teigimu, didelis taršos šaltinis yra gyvulininkystė. „Į ekokaimus žmonės ateina kaip mėsiaėdžiai, tačiau per keletą metų tampa vegetarais, - juokėsi meteris. Ji teigė nežinanti, kodėl taip įvyksta, tačiau svarstė, kad žmonės, pajutę gamtą, matyt pajunta poreikį nebežudyti, dingsta agresija – žmogus atranda visai kitą santykį su gyvūnais.

„Ekokaimuose savo poreikiams žmonės augina gyvuliukus – ožką, karvę, arklį. Tai yra nedidelė gyvulininkystė, keli gyvuliai nedaro jokios taršos, o neša tik naudą“, - sakė ekokaimo įkūrėja.

Dar vienas svarbus ekokaimų elementas – iš natūralių, atsinaujinančių medžiagų – šiaudų, molio statomi namai.

„Kuo daugiau namų statoma iš atsinaujinančių medžiagų, tuo mažiau naudojami industriniai elementai – mažiau karjerų kasama, mažiau reikia cemento“, - aiškino I. Žitkauskas. Jos teigimu, molį namams galima gauti iškasus kūdrą – naudojama tai, kas randama savo sklype ir ko galima gauti iš aplinkinių ūkininkų.

Pasisako už gimdymą namuose, tėvus mokinančius savo vaikus

I. Žitkauskas pasakojo pagal profesiją esanti gydytoja, todėl vystant idėją kurti ekogyvenvietes pirma buvo siekiama tikslo žmones padaryti sveikesniais.

Anot jos, žmones ekokaimuose grūdina švarus oras ir vanduo, natūralus maistas ir fizinis krūvis, užsiimant gamtine žemdirbyste.

„Ekokaimuose nereikia bėgti į darbą, keltis 6-7 ryte, dirbti iki vakaro, grįžti namo, kai jau saulė nusileidus, čia gyvenama pagal saulės bioritmus. Žmogus natūraliai pabunda, saulei leidžiant eina miegoti“, - aiškino ekogyvensenos šalininkė.

Kiek belankėme ekokaimų įvairiose šalyse, visur juose gyvena labai išsilavinę žmonės, labai kūrybingi. Jų kūrybingumas leidžia rinkoje užimti tas nišas, kuriems gebėjimų neturi kiti subjektai ir kurios leidžia generuoti pajamas.
R. Melnikienė

Moteris pabrėžė pasisakanti ir už natūralų gimdymą namuose: „Daugėja šeimų, kurios gimdo namuose. Moterys gimdo ekosodybose – tai daro labai sėkmingai. Deja, nėštumas, gimdymas yra paverstas liga, nebežiūrima į tai natūraliai. Jeigu moteris yra nėščia – ji yra įskaitoje, jai daromi įvairūs tyrimai, ieškoma ligų. Natūralus gimdymas yra pats natūraliausias procesas“.

Ji siūlė sveikatos srityje politikams kreipti dėmesį ne į ligų paiešką, o ligų prevenciją, gyventojų imuninės sistemos stiprinimą. Kritiškai ji pasisakė ir prieš dabartinę švietimo sistemą.

I. Žitkauskas
I. Žitkauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Kadangi ekokaimuose kuriasi daug šeimų, kurių vaikai dar nelanko mokyklos, turime tokią svajonę, kaip padaryti, kad vaikai nebūtų traumuojami - kad jie galėtų mokytis ekokaimuose. Dabartinė švietimo sistema buvo sukurta maždaug prieš šimtą metų Vokietijoje darbininkų vaikams, t. y. sukurta rengti darbininkus. Ši ugdymo sistema, sakyčiau, yra netinkama vaikams. Jeigu reikalingi vergai dirbti nuo ryto iki vakaro, tada ši sistema tinkama. Bet nežinau, ar mes norime, kad Lietuvos vaikai taip mokytųsi. Gali būti kitas pasirinkimas. Turime labai gilias, tvirtas šaknis, nuostabią istoriją, protėvius, nuostabią šalį – būtų labai gaila, jei tai po truputį būtų užmirštama“, - dėstė I. Žitkauskas, pridurdama, kad šias tradicijas ekokaimuose stengiamasi išsaugoti - organizuojamos įvairios šventės, apeigos, šokama, dainuojama.

„Vaikai turėtų mokytis natūraliai, sėdėti ne klasėse 45 minutes, paskui turėti pertraukėlę ir vėl 45 minučių pamoką, kai kalamos vaikui žinios į galvą. Mokymas galėtų vyksti lauke, švenčių, apeigų metu. Bendruomenėse vykdomi įvairūs amatai, vaikai galėtų nueiti pas vieną kaimyną pasižiūrėti, kaip yra kepama duona, pas kitą – kaip žiedžiami puodai, stebėti kaip yra audžiama ir t.t. Vaikas tokiu atveju gali rinktis – pabandyti vieną, kitą, surasti save, tai, kas jam patinka“.

Jos teigimu, galima sukurti naujovišką mokyklos modelį, kuris ugdytų laisvas ir kūrybingas asmenybes: „Galioja įstatymas, kad tėvai gali mokyti savo vaikus namuose, juo būtų galima remtis“.

Kaimo sodybose žmonės turtėja

I. Žitkauskas neslėpė, kad kai kuriuos žmones nuo kėlimosi į užmiestį atbaido nežinia, tačiau ramino, kad ekokaimai gali užtikrinti ne tik geresnę gyvenimo kokybę, bet ir padėti žmonėms tapti turtingais.

„Gyvenant giminės sodybose ir nepaliekant savo erdvės galima ne tik užsidirbti papildomai, bet iš tikrųjų tapti turtingais. Labai dažnai žmonės nedrįsta ir sako „iš ko mes ten gyvensime“. Galimybių yra labai daug, tik reikia pamąstyti. Giminės sodybose kuriasi žmonės, kurie negalvoja apie pelną, o ieško gyvenimo kokybės. Beveik visas Vakarų pasaulis yra užkrėstas pelno vaikymosi virusu. Jeigu visos mintys nukreiptos į pelną, žmogus visiškai kitaip gyvena ir dėl to mažėja kūrybinis potencialas,gyvybinė energija“, - aiškino ekokaimo įkūrėja.

Pas mus ekokaimuose kūrėsi jaunos šeimos, kurios atėjo be pinigų. Pinigų už žemes jie gavo arba iš tėvų, arba iš kitų giminaičių. Atėjo studentai, atėjo netgi tokių, kurie buvo ką tik po mokyklos. Dabar jie yra labai turtingi žmonės. Bet taip nutiko ne dėl to, kad jie atėjo be nieko, jie turėjo idėjų, kuriomis tikėjo.
I. Žitkauskas

„Kiek belankėme ekokaimų įvairiose šalyse, visur juose gyvena labai išsilavinę žmonės, labai kūrybingi. Jų kūrybingumas leidžia rinkoje užimti tas nišas, kuriems gebėjimų neturi kiti subjektai ir kurios leidžia generuoti pajamas. Jeigu tu daug gaminsi, orientuosiesi į standartinį produktą – bus vienos galimybės. 

R. Melnikienė
R. Melnikienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Netikiu, kad staiga visa Lietuva per vieną dieną pataps ekologiniu kaimu. Bet yra nišos, kurias galima atrasti ir jas užimti. Kol turime kūną ir gyvename žemėje, mums reikia materialių dalykų – ekonomikoje pinigai yra atsiskaitymo priemonė. Arba tu mainai daiktą į daiktą, arba pinigai tarnauja kaip atsiskaitymo priemonė“, - savo mintis prie I. Žitkauskas išsakytų idėjų pridėjo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė. Jos teigimu, kitų šalių ekobendruomenių praktika parodė tokią proporciją – maždaug pusė žmonių, gyvendami ekogyvenvietėse, gaudavo pajamas iš išorės, kita pusė narių organizuodavo veiklą ekokaimo viduje.

„Matėme ir įsteigtą kepyklą, buvo ir ūkininkaujančių, įvairių parduotuvių, ekologinių kavinių ir pan.“, - sakė R. Melnikienė prisimindama lankytų užsienio ekokaimų patirtis.

Nors yra manančiųjų, kad ekogyvenvietėse kurtis reikia nemažų pradinių investicijų, ekokaimų įkūrėja I. Žitkauskas tikino, kad jų kaime buvo susidurta su kitokia patirtimi.

„Pas mus ekokaimuose kūrėsi jaunos šeimos, kurios atėjo be pinigų. Pinigų už žemes jie gavo arba iš tėvų, arba iš kitų giminaičių. Atėjo studentai, atėjo netgi tokių, kurie buvo ką tik po mokyklos. Dabar jie yra labai turtingi žmonės. Bet taip nutiko ne dėl to, kad jie atėjo be nieko, jie turėjo idėjų, kuriomis tikėjo“, - sakė ekogyvensenos šalininkė.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neišeidami iš namų pasigrožėkite reto grožio vaizdais: miškuose mėlynuoja žibutės (5)

Nors Lietuvoje karantinas, tačiau gamta gyvena savo ritmu. Štai Delfi fotografas užfiksavo, kaip...

Šie požymiai išduoda, kad miškui iškilusi grėsmė: štai ką turime žinoti (79)

Apie savo ateitį galvojantys gyventojai svarsto įvairias investavimo galimybes. Viena iš jų –...

Šeimininkų klaidos, dėl kurių gyvūnai patiria siaubingas traumas: veterinaras perspėjo, ko šiukštu nedaryti (13)

Nuo įvairių traumų neapsaugoti esame ne tik mes, bet ir mūsų augintiniai . Kasdien tokiais...

Baisi liga gali užklupti net ir sveikiausią augintinį: šių simptomų negalima ignoruoti (15)

Pakitusį augintinio elgesį ir apsunkusį judėjimą galime klaidingai sieti su natūraliu augintinio...

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (6)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Top naujienos

Itin slapta lietuvių grupė feisbuke sudomino JAV pareigūnus: po Vilniuje atliktų kratų – neįtikėtini liudijimai (180)

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „...

Kol valdžios žmonės galvojo, koronavirusu užsikrėtęs Mantas greitųjų testų gavo iš draugo (185)

Tik po savo istorijos paviešinimo medikų dėmesio sulaukęs renginių vedėjas Mantas Kazlauskas...

Griežto karantino Čečėnijoje metu – bauginantys vaizdai socialiniuose tinkluose (92)

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, jog bet kuris asmuo, pažeidęs...

Maksvytis – apie „vėluojantį“ koronavirusą Rusijoje, keistą išsiskyrimą ir neregėtas algas vietiniams (11)

Debiutinis Kazio Maksvyčio sezonas Rusijoje neprisvilo. Sunkiai įsibėgėjusi lietuvio vadovaujama...

Niūrios britų mokslininkų prognozės: apskaičiavo, kiek COVID-19 gali pareikalauti gyvybių (21)

Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai teigia, kad naujasis koronavirusas gali nusinešti...

Koronavirusu susirgęs Seimo nario padėjėjas: jokių simptomų nejaučiau, testą dariausi tik dėl galimų kontaktų darbe (125)

Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius antradienį Delfi...

Intymi poros problema atsivėrė po 25 metų gyvenimo šeimoje psichologės patarimai (7)

Kas pasikeičia per 25 bendro gyvenimo metus? Ryšys sustiprėja, o kaip su seksualiniais santykiais?

Kelionės po pandemijos bus kitokios: už tą pačią kainą bus galima gauti daugiau (59)

Kaip atrodys mūsų kelionės, pasibaigus pandemijai? Bendrovės „Travel planet“ vadovė...

Jei ant augintinio odos užčiuopėte guzelį, delsti negalima: laiku nesureagavus, prognozės – liūdnos (1)

Jei glostydami augintinį užčiuopėte neįprastą guzelį, nereikėtų į tai numoti ranka – tai...

Kalbos apie priedus koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams liko kalbomis – algos nedidės Veryga naują projektą žada rytoj (214)

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems...

|Maža didelių žinių kaina