Iki uždraudimo gali praeiti 10 metų
Tyrimo metu buvo ištirti 7 dulkių mėginiai ieškant trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, kurie dažnai naudojami minkšos plastmasės gaminiuose, tačiau dedami ir į kvepalus bei statybines medžiagas, degumą mažinančių medžiagų, kurios ilgą laiką plačiai naudotos elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose, ir perfluorintų junginių, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams bei vandeniui ir naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse. Rasta visų medžiagų grupių, daugiausiai – ftalatų.
Tik 2 mėginiuose aptikta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos buvo didžiausios. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų. Ekspertai pastebi, jog lyginant su kitais panašiais tyrimais, atliktais 2004-2013 m. Europoje, gauti rezultatai yra panašūs – vyrauja ftalatai ir degumą mažinančios medžiagos, jų koncentracijos skiriasi nežymiai.
Specialistai akcentuoja, kad su dulkėmis jas įkvepiant ar praryjant pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą.
Pavojingos cheminės medžiagos yra dirbtiniai, žmogaus sukurti junginiai, kurie yra itin patvarūs, linkę kauptis žmonių ir gyvūnų organizmuose ir siejami su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, autoimuninėmis ligomis, vaisingumo problemomis.
„Tos medžiagos, kurios yra uždraustos, yra jau ištirtos tarnybų, tačiau tos medžiagos, apie kurias mes kalbame, kelia didelį susirūpinimą ir jos vis dar „laukia eilėje“, kol bus įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą. Tai gali užtrukti ir 10, ir 15 metų. Dažnai tokios medžiagos suteikia tik papildomą funkciją - pavyzdžiui minkština plastiką arba mažina degumą, taigi jų tikrai galima atsisakyti“, - aiškino BEF cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė.
Rezultatai sukėlė daug klausimų
„Mane šokiravo dulkių tyrimo rezultatai, nes paaiškėjo, kad mūsų namai nėra saugūs. Tyrime dalyvavome kartu su vyru ir kadangi mūsų tyrimų rezultatai skyrėsi, ieškome tam priežasčių - padarėme išvadą, kad tai (kenksmingos medžiagos kraujyje, - red. past.) galėjo būti nuo tarybinių laikų, kai reikalavimai gaminiams nebuvo tokie griežti.
Savanoris Gediminas Čapkauskas teigė, kad tyrimo rezultatai privertė susimąstyti, kokius gaminius jis renkasi namams. Vyras sako, kad reikėtų perkant naujus gaminius žiūrėti, kas yra jų gamintojas.
„Savo namuose pradedu vis dažniau dulkes valyti šlapiu skudurėliu, o ne dulkių siurbliu. Jeigu gyvename namuose, kurie jau yra įrengti, negalime visko pakeisti – tačiau galima pradėti nuo tam tikrų gaminių, galima galbūt išmesti plastikinę užuolaidą ar atsisakyti kiliminės dangos“, - patarė G. Čapkauskas.
„Galbūt tai nutiko (kenksmingų medžiagų organizme susikaupė, - red. past.) jaunystėje, dėl tam tikrų mano gyvenimo aplinkybių, galbūt dėl to, kad aš dirbu su aparatūra. […] Yra stiprios sąsajos, kad tokios medžiagos gali sukelti vėžį, tačiau kokios tos sąsajos? Labiausiai gąsdina tie dalykai, kurių mes nežinome“, - samprotavo atlikėjas.
Nenori gąsdinti, nori ieškoti alternatyvų
Mokslininkai nėra nustatę „saugios ribos”, kuri padėtų įvertinti konkrečios cheminės medžiagos koncentracijos poveikį organizmui. Tai yra labai individualu – priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo,imuniteto ir begalės kitų kintamųjų.
galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra.
BEF komunikacijos specialistė Rita Norvaišaitė pabrėžia, kad atliktais tyrimais nenorima gąsdinti visuomenės, tačiau siekiama paskatinti atidžiau ir atsakingiau domėtis, kokius gaminius perkame ir kokia yra jų sudėtis.
„Apsisaugoti (nuo pavojingų cheminių medžiagų – red. past.) yra keli būdai – atsiversti kitą gaminio pusę ir pasižiūrėti, kokia yra sudėtis – pavyzdžiui, ar kremas yra sudarytas iš 5 ar 50 dalių, taip pat yra eko ženklas, kuris užtikrina, kad pavojingų medžiagų kiekis bus ženkliai mažesnis. Taip pat patariame pirkti gaminius, kurie yra pagaminti Europos Sąjungos šalyse“, - teigė BEF atstovė R.Norvaišaitė.
Per dulkes - į kraują
Atlikus tų pačių savanorių namų dulkių tyrimą, pastebėta, jog dalis abiejose terpėse rastų medžiagų sutampa. Didesnės kai kurių medžiagų koncentracijos nustatytos kraujyje (dulkėse jų neaptikta arba aptikta sąlyginai mažiau). Galima daryti prielaidą, kad šios medžiagos į organizmą patenka ir kitu keliu – per maistą (pvz., iš pakuočių, indų).
Savanorių namų dulkių mėginiai tirti Švedijos laboratorijose. Tyrimo dalyvių buvo prašoma visą savaitę nesitvarkyti, tuomet buvo paimtas maišelis namuose susidariusių dulkių, kuris vėliau ištirtas
laboratorijoje.
Specialistai sako, kad namuose susidarančios dulkės kelia pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkai dėl juose esančių pavojingų medžiagų. Todėl reikėtų rūpintis, kad namuose nebūtų daiktų, skleidžiančių pavojingas medžiagas, galinčias patekti ir aplinką. Tokiu būdu galima išvengti papildomos taršos.
Detalią informaciją apie atlikto dulkių namų aplinkoje tyrimo rezultatus galima rasti ČIA.
