Pastebėtos nuolaužos – jūrinis konteineris?

„Vienos adatos ieškome ne šieno kupetoje, o visame adatų fabrike, - dingusio Boeing 777 lėktuvo paieškas apibūdino vyriausiasis aplinkosaugos organizacijos „Conservation International“ mokslininkas M. Sanjayanas. – Lėktuvo nuolaužos yra tik maža dalelė visų vandenyne plūduriuojančių atliekų.“

Aplinkosaugininkai jau ne vienerius metus kalba apie pavojus, kuriuos kelia didžiausios pasaulio ekosistemos tarša ir išnaudojimas, - tiek organizmams gyvenantiems vandenynuose, tiek žmonėms, kuriems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Citata
Plastiko atliekos veikiamos vandenynų apytakos ratuose besisukančių srovių suformuoja dideles „šiukšlių salas“. Pati garsiausia iš šių yra šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje plaukiojanti „sala“. Skaičiuojama, jog ji užima apie 700 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei Lenkija ir Vokietija kartu paėmus.

Pasauliui atidžiai stebint, kaip gelbėjimo komandoms Azijos ir Australijos vandenyse sekasi ieškoti daugiau nei 70 m ilgio ir beveik 320 tonų svėrusio lėktuvo pėdsakų, atliekų problema pasaulio vandenynuose dar labiau išryškėjo. Prieš keletą savaičių pietiniame Indijos vandenyne palydovai pastebėjo du objektus, vieno iš jų ilgis siekė 25 m. Paieškos komandos jų nerado iki šiol, tačiau vis daugiau stebėtojų įtaria, jog didesnysis objektas iš tiesų tebuvo jūrinis konteineris. Tikslių duomenų nėra, bet skaičiuojama, jog per metus už borto atsiduria nuo 700 iki 10 tūkst. jūrinių konteinerių iš 100 mln. perplukdomų laivais kasmet.

Nors jie kelia pavojų laivų eismui, dingę konteineriai ir kitos laivininkystės atliekos yra tik nedidelė problemos dalis. Pasak M. Sanjayano, dauguma atliekų į vandenynus patenka iš sausumos. Daugiau nei trečdalis iš 7 mln. pasaulio gyventojų gyvena iki 100 km atstumu nuo pakrantės ir jų atliekos vienaip ar kitaip pasiekia jūras ir vandenynus. Tos atliekos yra įvairių dydžių ir formų ir pirmą kartą istorijoje didžiulis jų kiekis apsunkina visas pastangas nustatyti galimą sudužusio lėktuvo buvimo vietą. 

Atliekos ir nuolaužos, kurias užfiksavo palydovai ir paieškos komandos yra tik nedidelė dalis to, kas plūduriuoja vandenynuose. Be to, nemaža jų dalis nuskęsta – jūros dugnas nusėtas mūsų išmestomis atliekomis. 


Universalinė parduotuvė vandenyno centre

Pasak tyrimų, apie 90 proc. vandenynuose plūduriuojančių atliekų yra įvairių rūšių plastikai. Plastiko atliekos veikiamos vandenynų apytakos ratuose besisukančių srovių suformuoja dideles „šiukšlių salas“. Pati garsiausia iš šių yra šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje plaukiojanti „sala“. Skaičiuojama, jog ji užima apie 700 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – daugiau nei Lenkija ir Vokietija kartu paėmus. Aplinkosaugos organizacijos „5 Gyres” direktoriaus ir vieno iš įkūrėjų Marcuso Erikseno teigimu, apsilankius tokiose „salose“ galima rasti įvairiausių gerai išsilaikiusių daiktų – skėčių rankenų, butelių kamštelių, šiaudelių, plastikinių įrankių ir panašiai.
Tęsiasi dingusio Malaizijos lėktuvo paieškos

„Pasijauti tarsi apsilankęs didžiulėje universalinėje parduotuvė“, - sakė vandenynų tarša besirūpinantis aplinkosaugininkas.

Indijos vandenyne šiuo metu vykstanti lėktuvo paieška atkreipė pasaulio dėmesį į tai, jog šios atliekų salos susiformuoja ne tik Ramiajame vandenyne, bet ir kitose pasaulio vietose. Pasak Marcuso Erikseno, vandenynų apytakos ratuose plūduriuojančių atliekų greitis yra panašus į einančio žmogaus. Jeigu lėktuvo nuolaužos yra greta Indijos vandenyno apytakos rato, tikėtina, kad jos jau bus nuneštos apie 150 ar daugiau kilometrų nuo pradinės vietos. 


Planas visam plastikinio produkto gyvenimui

Pasak M. Sanjayano, sūriame jūros vandenyje plastikas suyra į mažesnes daleles ir virsta į „plastiko sriubą“, kurią praryja jūriniai organizmai. Kasmet prisivalgę plastiko atliekų žūsta milijonai jūrinių vėžlių, 1 iš 10 jaukui naudojamų žuvų skrandis pilnas plastiko. Mokslininkai mano, jog visų plastiko atliekų – nuo jūrinių konteinerių iki mažiausių dalelių – pasaulio vandenynuose svoris jau 6 kartus viršija bendrą planktono svorį. Kai kuriose vietovėse atviroje jūroje plastiko sankaupos yra tokios tankios, jog ten jau kuriasi žuvys, kurios paprastai gyvena rifuose, sekliuose pakrančių vandenyse. 

Citata
Indijos vandenyne šiuo metu vykstanti lėktuvo paieška atkreipė pasaulio dėmesį į tai, jog šios atliekų salos susiformuoja ne tik Ramiajame vandenyne, bet ir kitose pasaulio vietose. Pasak Marcuso Erikseno, vandenynų apytakos ratuose plūduriuojančių atliekų greitis yra panašus į einančio žmogaus.

Visa tai vyksta tuose pačiuose vandenyse, kurie aprūpina žmoniją 15 proc. visų mūsų suvartojamų gyvulinės kilmės baltymų. Kokie siūlomi šios problemos sprendimai?

Reikia pirmiausia keisti gamintojų požiūrį į jų produktus, sako specialistai. Pasak jų, plastiko pramonė turi prisiimti atsakomybę už produktą nuo jo pagaminimo iki išmetimo. M. Erikseno manymu, jeigu gamini produktą iš plastiko, „turi paruošti ir jo viso likusio gyvenimo planą“. Toks planas galbūt būtų depozito sistema, kuri skatintų grąžinti panaudotus plastikinius gaminius ir už tai vartotojas gautų kažkokią sumą pinigų. Taip pat raginama keisti plastiką į kitas medžiagas, jeigu tik įmanoma, pavyzdžiui, atsisakyti greito maitinimo įstaigose plastikinių įrankių, šiaudelių ir panašiai. 

Malaizijos oro linijų lėktuvo dingimas yra didelė tragedija. Tačiau tie veiksniai, kurie šiandien apsunkina lainerio paieškas, yra ženklai dar didesnės visos žmonijos katastrofos ateityje.

Parengta pagal cnn.com, mashable.com ir theecologist.org medžiagą