aA
Sodyba miške
© I. Labutytės nuotr.

Šiandien Seimas po ilgų ginčų nenubalsavo dėl Miškų įstatymo pakeitimų. Pagal dienotvarkę parlamentarai turėjo apsispręsti, ar suteikti teisę buvusiems sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams leisti atstatyti sodybas miškuose. Tačiau Seimo salėje esant vos 50 parlamentarų, balsavimas atidėtas iki kitos savaitės.

Projektą rengusi Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė GRYNAS.lt jau anksčiau yra sakiusi, kad peticija inicijuota po tremtinio vaiko prašymo leisti atstatyti kolūkių nugriautą jo tėvų namą, kurio vietoje šiuo metu yra žvyro karjeras.

E. Pupinis: visi turime sentimentų tėvų žemei

Kaimo reikalų komiteto, kuriame nagrinėtos pateiktos įstatymo pataisos, pirmininkas Edmundas Pupinis įsitikinęs, jog jeigu nieko neleisime ir viską saugosime, lietuviai iš tiesų vienas po kito paliks savo šalį.

„Juk leidimas atstatyti sodybą būtų išduodamas tik turint archyvinius dokumentus, o jei jų nėra – tik tuo atveju, jei per teismus galima įrodyti, kad toje vietoje sodyba buvo. Tai yra, jei pastatas atvaizduotas senuose žemėlapiuose, schemose, kurie saugomi Nacionalinėje žemėtvarkos taryboje. Jeigu jo nėra niekur užfiksuota – vadinasi, nebuvo tokio statinio. Lietuviškas charakteris verčia siekti, kad niekam niekas nebūtų leidžiama, būtų apribota... Po išvarymo iš sodybų teritorijos užaugo miškais, tie miškai – trečios, ketvirtos kategorijos (nesaugomi miškai, - red. past.), ne pirmos, antros, kaip čia dauguma įsivaizduoja. Visi mes turime tėviškes, kodėl neleisti kokiems nors partizanų, tremtinių vaikams į jas sugrįžti? Visi turime sentimentų savo žemei, aš taip pat niekuomet tėvų žemės neparduosiu. Skundžiamės, kad visi bėga į užsienį, bet jei apsunkinsime žmonių gyvenimą, tai jie ir bėgs. Viską saugodami išvysim žmones į pievas iš savo nuosavybės. Nemanau, kad tai bus nereguliuojamas procesas“, - kalbėjo E. Pupinis.

Parlamentaras pridūrė, kad turėdamas tam tikrą nuosavybę žmogus yra labiau prisirišęs prie savo šalies ir negalima dėl susiklosčiusių istorinių sąlygų (okupacijos) atimti teisę žmonėms turėti nuosavybę buvusiose tėvų, senelių žemėse. E. Pupinis nematė nieko blogo, jei atstatę sodybas jų savininkai norėtų toje vietoje vystyti kaimo turizmo verslą.

Žalieji: dėl piliečių išradingumo prasidės miškų urbanizacija

Tokių pakeitimų priešininkai mano, jog lietuviai tikrai ras spragų naujai priimtuose įstatymų punktuose ir sodybos miškuose ims dygti tarsi grybai.

„Nuostatos, kokios jos šiandien pateiktos balsavimui, atveria kelią namų statybos proveržiui miškuose. Teiginys, kad nuosavybė atkuriama tik buvusiems sodybų savininkams ar jų palikuonims nebetenka prasmės, nes atkūrus sodybą ją iš karto galima parduoti. Aurelija Stancikienė pateikė pataisas, kad sodybų nebūtų galima parduoti 50 metų, bet šis pasiūlymas buvo atmestas. Žinant mūsų piliečių išradingumą, galima įsivaizduoti, kad priėmus tokį įstatymą prasidėtų miškų urbanizacija. Tai ne tik pakenktų miškų ekosistemoms, bet ir apribotų likusios visuomenės priėjimą prie gražiausių gamtos kampelių, - prognozavo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Virginija Vingrienė. - Atsiminkime, kad kiekvienai sodybai reikalingos ir komunikacijos – elektra, vandentiekis, kanalizacija. Atvedant šias komunikacijas miškai bus kertamai. Nauji namai dažniausiai greitai neišsprendžia ir šiukšlių išvežimo problemos.“

V. Vingrienė spėlioja, kaip bus įrodomas sodybos buvimo konkrečioje vietoje faktas, jei archyviniai dokumentai nebus išlikę. Taip pat jos nuomone, labai svarbu, koks statinys bus atkuriamas – ar tiksliai toks, koks buvo, ar bus leidžiama miškuose kilti „rūmams“.

Siūlo atiduoti ne miškus, o apleistą žemę

„Miškas yra tokia trapi ekosistema, ji gali sužlugti įžengus žmogui. Mes siūlome tokią alternatyvą: buvusių sodybų savininkams suteikti sklypelį žemės ūkinės paskirties žemėje. Tik ne grįžti į mišką. Juk turime 500 tūkstančių hektarų apleistų žemėse. Labai norint jose galima apsiželdinti tą mišką. Tiesa, niekas neišsiaiškino, kiek yra žmonių, turinčių teisę atkurti tas sodybas ir norinčių tai padaryti. Tai pripažino pats Kaimo reikalų komitetas. Girdėjome gandą, kad kai 2011-aisiais buvo nubalsuota už leidimą privačiuose miškuose statyti sodybas, vienas privatus miškas iškart buvo iškirstas ir paruoštas statyboms – dar prieš Prezidentei vetuojant šį įstatymą“, - teigė Lietuvos žaliųjų sąjūdžio atstovė.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis į kritiką atsakė, kad pinigai taip pat padirbinėjami, tačiau jais vis tiek naudojamės.

„Nesame apsaugoti nuo sukčiavimo. Negalime drausti kažko dėl to, kad galimai atsiras žmonių, pažeidžiančių šį įstatymą. Tai su jais ir kovokime! Papildomi apsaugos mechanizmai bus nustatyti poįstatyminiuose aktuose ir tuo rūpinsis įvairios tarnybos. Šiandien eini Aukštaitijos mišku ir užtinki žydinti sodą, obelis – akivaizdu, kad toje vietoje kažkada gyveno žmonės. Dabar jie sutvarkytų tą teritoriją, grįžtų. Pas mus visada buvo asmenų kurie labai už ką nors kovoja, tik paskui apsuka ratą ir nueina į politiką“, - pašiepė aršius įstatymo priešininkus E. Pupinis.

Iki šiol miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti.

D. Bekintienė: kam tie privatūs miškai, jei juose tik šiukšles galima rinkti?

Įstatymo projektą pateikusi Seimo narė Danutė Bekintienė su žurnalistais kalbėjo susijaudinusi. Moteris negalėjo suprasti, kodėl yra puolama žaliųjų, bei kitų politikų, kai tiesiog stengiasi susiaurinti turinčiųjų teisę atkurti sodybas miškuose ratą.

„Klausykit! Skirkit valstybinius miškus nuo privačių, kurių yra mažuma. Kam tada išvis buvo išdalinti žmonėms tie miškai? Ką jie gali savo miške daryti – bambalius rinkti, šiukšles?“, - klausimu į klausimą atsakė parlamentarė. - Vienetai tik norės ir galės miškuose atkurti tas sodybas. Pati siaurinu ratą žmonių, kuriems bus suteikta tokia galimybė – iš pradžių buvo pasiūlyta leisti statyti visiems. Padariau siūlymą, kad tik pirmos, antros, trečios kartos paveldėtojams ir turintiems archyvinius dokumentus. O dabar mane šitie žali raudoni arbūzai dar puola. Atsiprašau, kad taip kalbu, bet jau nebegaliu. Juk yra visokių žmonių, kurių namai buvo sudeginti arba jie pabėgo, arba išvis atsidūrė lageriuose. Gal šita Lietuvos istorija žaliesiems jau nežinoma, ir jiems dėl to vienodai rodo?“

Nupirkęs sodybą miške taps „liaudies priešu“?

Parlamentarė pabrėžė, kad jokioje Europos Sąjungos valstybėje nedraudžiama atstatyti buvusių sodybų savo privačiame miške.
Lietuvos vyriausybė ir Seimo kaimo reikalų komitetas D. Bekintienėms pasiūlytiems pakeitimams pritarė.

Parlamentarė į Lietuvos žaliųjų sąjūdžio siūlymus atiduoti savininkams žemę iš ūkinės paskirties teritorijų vadina sapalionėmis.

„Jau visiems ta žemė išdalinta, kokią kitą žemę reiktų jiems atiduoti? Nefantazuojam – tie žmonės (miško ir buvusių sodybų savininkai, - red. past.) turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Galėjo tada visus miškus paversti valstybiniais, nes koks skirtumas, kad tu turi nuosavybės popierių. O kur Brazauskienės ir kitų vilos? Kaip jos ten atsirado? Dėl žemės „kilnojimo“. Tačiau yra kantriųjų, kurie laukia, kad jūs žinotumėt, kiek aš nuolat gaunu laiškų. Ir dėl pardavimo – jeigu kitas žmogus nusiperka atkurtą sodybą, tai jis jau liaudies priešas? Visokių gyvenimo atvejų būna, ir numiršta žmonės ir būna priversti išvykti į užsienį. Tiesiog vieną žmogų pakeičia kitas – tai ar mes lygūs Lietuvoje, ar ne? Gal uždrauskime parduoti namus visiems, kurie juos naujai pasistatę, - klausė D. Bekintienė.

Parlamentarė atrėmė kritiką dėl asmeninių interesų pabrėždama, jog jos tėvų sodyba yra Puvočių kaime ir miškuose aplink nėra buvę jokių statinių.

Parlamentarų svarstymai: arba visiems, arba niekam

„Sodybų buvimo fakto nustatymu yra labai piktnaudžiaujama – tokią išvadą yra padariusi ir STT“, - teigė Seimo narė Aurelija Stancikienė svarstant įstatymo pataitsas. - Dirbtinai atvežami keli akmenukai, apauginami ir sakoma, kad yra juridinis sodybos nustatymo faktas. 15-a visuomeninių organizacijų kreipėsi į Seimo Pirmininkę dėl šių pataisų. Jie nuogąstauja, kad įstatymu nenumatyti sodybų atkūrimo, komunikacijų tiesimo, atliekų šalinimo reikalavimai, pradėjus tiesti komunikacijas bei kelius bus iškirsti nemaži Lietuvos miškų plotai, o dalis jų pavirs triukšmingomis kaimo sodybomis. Kodėl pabaigdami kadenciją darome dalykus, už kuriuos nepadėkos nei Lietuvos žmonės, nei Lietuvos gamta. Tai yra didžiulis nusikaltimas Lietuvos gamtai. Šis įstatymas yra antikonstitucinis, nes Lietuvos miškai taip pat yra saugomi Konstitucijos.“

Parlamentaras Algirdas Sysas teigė, kad didžiausios kovos vyksta dėl žemių, kurios yra prie ežerų Utenos, Varėnos ir kituose rajonuose. Šis parlamentaras kaip ir Julius Veselka tikino, kad teisės atstatyti sodybas tik buvusių savininkų įpėdiniams ar turintiems archyvinius dokumentus suteikimas prieštarauja Konstitucijai, nes vienus asmenis iškelia aukščiau kitų (jie turi daugiau teisių, nei kiti Lietuvos gyventojai).

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (84)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Vilniečius nustebino papūga Žvėryne: pasiruoškite – netrukus prasidės tikra jų invazija (45)

Nuotraukas, pridėtas prie šio straipsnio, darė mano žmona Vilniaus Žvėryno rajone šį...

Užfiksuotas nelegaliai valstybės sieną kertantis imigrantas: šįkart keturkojui pavyko išsisukti (3)

Jeigu manote, kad nelegaliai valstybės sieną kerta tik dvikojai – klystate. Pirmadienį...

Lietuvių mokslininkai pelnė pripažinimą Europoje: orą valantis išradimas skinasi kelią (12)

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ( VGTU ) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof....

Kėdainiškiai džiaugiasi neįprastu augintiniu: maistu prisijaukino lapę (35)

Į kaimuose esančius kiemus užsukančias pūstauodeges lapes jau galima vadinti kasdienybe, o ne...

Top naujienos

Gyvai / Antroji sezono akistata: „Žalgiris“ – „Rytas“ tiesioginė vaizdo transliacija (52)

„Betsafe- LKL “ čempionate antrą kartą šį sezoną susitinka praėjusio sezono finalininkai...

Po vizito pas odontologę: vieną akimirką sąmoningas, kitą guliu ant žemės, burnoje – kraujo skonis, šalia – pusė danties

Dėl danties skausmo odontologijos klinikoje pagalbos ieškojęs vaikinas liko be trijų priekinių...

Svaigūs jaunimo vakarėliai šokiravo net pareigūnus (2)

Kai kurie Gargždų moksleiviai pastaraisiais mėnesiais pakliuvo pareigūnų akiratin. Mat spalio...

Kauno priemiestyje, gyvenamojo namo kieme, nukrito lėktuvas – žuvo žinomas pilotas su mokiniu papildyta liudininko pasakojimu ir aviatorių nuomone (399)

Sekmadienį, 13.51 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...

Skirtingi meno muziejų likimai: kodėl dėmesio užtenka ne visiems?

Tokie skirtingi meno muziejų likimai. Kodėl vienų menininkų kūryba eksponuojama ir po jų...

Atlikėja Natalija Bunkė – apie dar vaikystės svajonę, sūnaus talentus ir svarbiausias gyvenimo pamokas (55)

Žinoma atlikėja Natalija Bunkė puikiai žino, ką reiškia savo pašaukimą atrasti dar lankant...

Nei į tvorą, nei į mietą: Kauno pareigūnai virto vaiduoklių medžiotojais (4)

Sekmadienį prieš Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) rungtynes Kaune tarp vietos „Žalgirio“ ir...

Kodėl Putinas pabūgo vieno žmogaus žygio per Sibirą? Reakcija – neadekvati (259)

Aleksandras Gabyševas žadėjo, pasitelkęs egzorcizmą, iš Rusijos išginti apsėstąjį...

Cololo paskutinį „sudiev“ tarti atvykęs grupės „Patruliai“ lyderis Algirdas Radzevičius: kol kas atsisakau patikėti, kad jo nėra (127)

Šeštadienį ir sekmadienį Druskininkuose artimieji, bičiuliai bei kolegos rinkosi atsisveikinti su...