Pernai akcijoje sudalyvavo kiek mažiau - apie 200 tūkst. K. Sargūnas, pirmadienio rytą atvykęs į redakciją, sulaukė įvairių skaitytojų klausimų – teirautasi ne tik apie akciją, bet ir apie bendras rūšiavimo tendencijas.
Imsis aplinkosauginio švietimo
Raganiuke pasivadinusi skaitytoja domėjosi, ar ne metas „Darom“ kolektyvui būtų veikti plačiau – ne tik organizuoti šiukšlių rinkimo akcijas, bet ir užsiimti visuomenės švietimu, aplinkosauginio mąstymo propagavimu. K. Sargūno teigimu, būtent tokia kryptimi ir žadama ateityje dirbti: „Darom“ - socialinis-ekologinis projektas, kada su bendruomene linksmai ir naudingai praleidžiam laiką. Šių metų rudenį planuojame pradėti plačios apimties visuomenės informavimo kampanijas apie atliekų tvarkymą, atsakingą vartojimą ir aplinkosaugą iš esmės. Taigi, pradėsime tikrai daugiau dirbti ta linkme, kad žmonės tvarkytųsi ir nešiukšlintų visus metus“.
K. Sargūnas teigė, kad kol kas „pralaužti ledus“ sekasi sunkiai: „Tai, ką pradėjome Pilaitėje, ketiname tęsti toliau. Plėsimės Vilniuje ir kituose miestuose. Pilaitės kelios bendrijos nusprendė aktyviai rūšiuoti, bet susiduria su problemomis. Pavyzdžiui, šalia esančių privačių namų gyventojai naudojasi bendruomenės konteineriais. Pagal projektą kiekviena laiptinė turi savo rūšiavimo konteinerius, jie aktyviai rūšiuoja, bendrauja su atliekas vežančia įmone, bet pamatė, kad atliekų dydis nemažėja, nes aplinkinių namų gyventojai pradėjo savo atliekas nešti į jų konteinerius. Tai čia bendruomeninė problema ir dabar ji bus sprendžiama“, - pasakojo aplinkosauginių akcijų organizatorius.
Plauti plastiką nebūtina
K. Sargūnas sulaukė klausimo apie plastiko rūšiavimą – ar tikrai būtina jį plauti. Vyras tikino, kad tai daryti būtina ne visada. Tai priklauso nuo vežėjo ir jo naudojamos įrangos.
„Visų pirma, reikia pasitikslinti su atliekų vežėju, kaip jie tas atliekas tvarko. Kai kuriuose regionuose (Lietuvoje) plastiką perdirbimo įmonės plauna. Kitose ne. Priklauso nuo įrangos. Taigi, aš siūlyčiau kreiptis į atliekų vežėją ir išsiaiškinti, kur jie veža tas atliekas perdirbti, ar galima neplauti. Tuo pačiu ir atliekų vežėjai, perdirbėjai turėtų informuoti visuomenė apie savo darbą“, - sakė „Darom“ vienas iš organizatorių.
Šiukšlės surenkamos, o išvežti nėra kam?
Skaitytoja Laura domėjosi, kodėl po akcijų „Darom“ dažnai pūpso maišai neišvežamų šiukšlių. K. Sargūnas išskyrė dvi priežastis. Pirma, gyventojai kartais susitvarko tam tikras teritorijas apie tai neinformavę akcijos organizatorių arba savivaldybių ir vežėjai nežino apie tas vietas. Antra, akcija naudojasi privatūs asmenys.
„Yra asmenų grupės, kurios tvarkosi savo privačias teritorijas, o atliekas suveža į „Darom“ punktus. Apie pastaruosius irgi kartais nežino organizatoriai, nes niekas neregistravo“, - paaiškina K. Sargūnas. Vyras pabrėžia, kad akcija „Darom“ tvarko viešąsias erdves, ne privačias teritorijas, todėl privačios teritorijos savininkas pats privalo pasirūpinti savo atliekų išvežimu. Tad kartais kai kurie nesąžiningi arba neinformuoti piliečiai tiesiog pasinaudoja akcija.
„Šiemet iš pagrindinių vietų atliekos bus vežamos iš karto, bet visos bus išvežtos tik per savaitę.
Jeigu praėjus savaitei po akcijos matysite neišvežtų atliekų, visuomet reikia pranešti seniūnui, savivaldybės ūkio skyriui arba mums - www.mesdarom.lt. Mūsų puslapyje taip pat galite rasti ir visų savivaldybių kontaktus“, - dėstė „Darom“ projekto vadovas.
Kur daugiau žmonių, daugiau ir šiukšlių
Konferencijos svečias taip pat sulaukė klausimo, kuriuose Lietuvos regionuose per akcijas „Darom“ surenkama daugiausiai šiukšlių.
K. Sargūnas atskleidė, kad taisyklė paprasta: kur daugiausiai gyventojų, ten ir daugiausiai šiukšlių. Todėl „taršiausi“ yra didmiesčiai.
„Pernai į sąvartynus išvežėme 1,5 tūkst. tonų atliekų. 2011 m. buvo 5 tūkst. tonų. Primenu, kad tuomet buvo tvarkomis tik miestų teritorijos, vadinasi miestuose atliekų smarkiai sumažėjo.
Šiemet jau nuo šiandien prasidėjo akcija „Darom“ miškuose. Visą savaitę savanoriai kartu su urėdijų ir su regioninių parkų darbuotojais tvarkys mūsų miškus. Dar nevėlu prisijungti www.mesdarom.lt susirasti jums tinkantį tvarkymo tašką“, - ragino K. Sargūnas.
Anot jo, šiemet vyksta ir nuotaikingiausios nuotraukos konkursas. Nuotraukas siųsti galima adresu - foto@mesdarom.lt „Taip pat fotografuokite teritorijas, kaip jos atrodė prieš ir po tvarkymo. Galėsime parodyti jūsų žygdarbius visai Lietuvai bei kad akcija ir savanorių darbas tikrai veiksmingas“, - žadėjo K. Sargūnas.
Išrūšiuotos atliekos į bendrą krūvą neverčiamos
Skaitytojas Nojus konferencijos svečiui uždavė daug diskusijų keliantį klausimą, kaip gyventojams žinoti, kad jų išrūšiuotos šiukšlės nesuverčiamos į vieną bendrą krūvą ir nenukeliauja bala žino kur.
K. Sargūnas teigė, kad tai tėra mitas, kuris ne vieną kartą buvo paneigtas: „Apie atliekų vežėjus, kurie išrūšiuotas atliekas supila į vieną krūvą ir neva išveža į sąvartyną yra plačiai paplitęs mitas ir jis jau daug kartų buvo paneigtas. Siūlau pasiieškoti informacijos GRYNAS.lt svetainėje“.
Vyro teigimu, šis mitas atsirado pačioje rūšiavimo pradžioje ir pastiprėjo krizės laikotarpiu: antrinių žaliavų supirkimo kainos buvo labai sumažėjusios, todėl verslo organizacijos nebuvo suinteresuotos jų perdirbti. „Dabar to tikrai nebėra ir galime tikrai neabejoti, kad jos perdirbamos“, - tikino „Darom“ projekto vadovas.
Jis skaitytojams siūlo į šią situaciją žvelgti logiškai: „Reikia tiesiog logiškai pagalvoti: juk jei išrūšiuotojas atliekas perdirba - perdirbėjas jas parduoda ir gauna pinigų. Jam būtų labai nenaudinga jas išmesti, nes jis prarastų pinigų ir apskritai jo veikla nebetektų prasmės. Be to, reikia nepamiršti, kad vežant atliekas į sąvartyną, vežėjui reikia susimokėti taip vadinamą „vartų mokestį“, o jeigu jis jas parduoda perdirbėjui – uždirba“.
Gyventojams juk už išrūšiuojamas atliekas, kaip pabrėžė K. Sargūnas, nemokama, todėl vežėjai tikrai suinteresuoti jas atiduoti perdirbimui, o ne išvežti į sąvartyną, nes kitaip išeitų „rusiškas biznis“.
Kiek mokame už šiukšlių išvežimą?
K. Sargūnas sako, kad šiukšlių išvežimo kaina gyventojams mažai rūpi tol, kol ji yra nedidelė.
Jis atskleidė pats už šiukšlių išvežimą Vilniuje kas mėnesį mokantis apie 17 litų, tačiau atkreipė dėmesį, kad norint sumažinti šią kainą, būtina domėtis, kiek kiti gyventojai konkrečioje vietoje moka.
„Dėl atliekų išvežimo kainos sumažinome reiktų konkrečiai žinoti, kokioje vietoje gyvenate: jeigu daugiabutyje - reiktų tartis ir ieškoti sprendimų su bendrija, jei privačiame name - žiūrėti sutartis su vežėjais, galbūt yra galimybių derėtis arba pakeisti vežėją. Tai gana individualu. Šiaip norint susimažinti kainą, reiktų pirmiausia pasidomėti, kokios yra jūsų savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, žinoti savo sutarties sąlygas su išvežėju ir šiuose dokumentuose ieškoti galimybių sumažinti kainą teisingai rūšiuojant“, - patarė K. Sargūnas.
Atsisveikindamas su skaitytojais „Darom“ organizatorius dar kartą pakvietė visus norinčius prisijungti prie akcijos, kuri prasideda jau šiandien (tvarkant valstybinius miškus) ir truks visą savaitę. Jau šį šeštadienį, gegužės 11 dieną, gyventojai bus pakviesti apsitvarkyti miestų teritorijose.
