Darbas, kuriame viena klaida gali kainuoti gyvybę

Jie - mieli dideli katinai, tačiau kartu ir instinktų nepraradę mirtini plėšrūnai. Meluoja arba tiesiog yra kvailiai tie, kurie jiems nejaučia pagarbios baimės, o per didelis pasitikėjimas savimi gali baigtis mirtimi. Taip kalba Lietuvos zoologijos sodo didžiųjų kačių prižiūrėtojas Martynas Adomaitis, su tigrais, liūtais, snieginiais leopardais akis į akį susiduriantis kiekvieną dieną.

30-ies metų M. Adomaitis zoologijos sode ne naujokas. Kaunietis senai žinojo, kad jo pašaukimas dirbti būtent čia.

Prižiūrėtojus „patikrina“ jau pačią pirmą darbo dieną

„Nuo seno domėjausi egzotiniais gyvūnais, todėl ieškant darbo turbūt vienintelis pasirinkimas buvo zoologijos sodas. Čia ir atėjau. Zoologijos sode turbūt nėra vieno darbuotojo, kuris dirba dėl pinigų. Čia žmonės dirba dėl pašaukimo. Yra žmonių, kuriems patinka driežai. Kitiems patinka vilkai. Man patinka didžiosios katės“, - DELFI pasakojo M. Adomaitis. Beje, Martynas ir savo žmoną sutiko būtent zoologijos sode. Čia ji dirba zoologe.

M. Adomaitis

Senesniam gyvūnui ir guolį šiltesnį pakloji, mėsą skanesnę atpjauni, net užuolaidas kabiname, kad žiemą skersvėjis neperpūstų.

Šiuo metu M. Adomaitis prižiūri tigrus Nordą, Mirgį ir Edą, liūtę Molę, tris snieginius leopardus, kelias lūšis.

Su kiekvienu gyvūnu Martynas užmezga kontaktą, o stipriausias ryšys prižiūrėtoją sieja su senuoju tigru Mirgiu.

„Teko su šiuo tigru daug bendrauti, nes jis turi daug sveikatos problemų. Tarp mūsų užsimezgė kontaktas. Kaip užmegzti kontaktą su tigru? Visų pirma reikia jo neišsigąsti. Visus naujus prižiūrėtojus gyvūnai patikrina jau pačią pirmą dieną. Jei jis ant tavęs puola ir tu išsigąsi – tuomet jis gąsdins tave visą laiką, su juo bus sunku dirbti, jis neklausys tavo komandų ir tave puldinės. Jis tavęs jau nebelaikys už draugą, už šeimininką“, - DELFI pasakojo Martynas.

Ligoniams ir senjorams tigrams - skanesnis kąsnelis ir užuolaidos

Tačiau kad ir koks tvirtas ryšys sietų žmogų ir gyvūną, plėšrūno instinktas net ir gyvenant zoologijos sode niekur nedingsta.

„Viduje visada yra baimė – žmogus turi bijoti, bet to neparodyti gyvūnui. Jei ateina žmogus, kuris sako, kad nebijo, daug filmų žiūrėjo – gal jis tai slepia savyje? Tai yra labai pavojinga. Nebijodamas gyvūno gali peržengti ribą. Su plėšrūnu visada yra riba – jis gali tave medžioti, tave pagriebti. Nors gyvūnai gyvena zoologijos sode, jie išaugoja plėšrūno instinktą. Reikia laikytis atstumo, pažinti gyvūną“, - sako Martynas.

M. Adomaitis namuose neaugina jokių augintinių – darbo pakanka ir zoologijos sode.

„Jei gyvūnas serga, kartais net jį sapnuoju. Ryte stengiuosi kuo greičiau ateiti ir pamatyti, ar jam viskas gerai. Senesniam gyvūnui ir guolį šiltesnį pakloji, mėsą skanesnę atpjauni, net užuolaidas kabiname, kad žiemą skersvėjis neperpūstų“, - pasakoja prižiūtėjas.

Martynas neslepia, kad didžiausią pagarbą jam kelia didžiausios katės - Amūro tigrai. Senolis Mirgis sveria apie 250 kilogramų. Vyras pasakoja, kad tigrai, kaip ir mažosios katės, prašosi glostomi, savotiškai murkia, bet susidūrimas su tokiu gyvūnu akis į akį baigtųsi labai liūdnai.

„Jei aš atsidurčiau viduje – jis iškart mane papjautų. Viena klaida ir viskas – tigras tavęs nepasigailės. Jei tigras pagriebia – jis niekada savo grobio nepaleis“, - teigia M. Adomaitis.