- Kaip susidomėjai aktyviu laisvalaikiu (gyvenimu?), žongliravimu? Nuo kada ir kodėl pradėjai dalyvauti šiuolaikinio cirko veikloje? Koks cirkas/cirko žanras tavo mėgstamiausias?
- Prieš maždaug 5 metus vienas draugas mane sudomino ugnies sukimu (žmogus manipuliuojantis degančiais instrumentais lietuviškai vadinasi „fakyru“, pavadinimas ne visai tikslus, bet kito kol kas nėra…). Iš principo tai, ką (dažniausiai) daro fakyrai su lazdomis, grandinėmis ir t.t. vadinama ne žongliravimu, o objektų manipuliacija (kadangi dažniausiai objektai visaip sukami rankose, o ne mėtomi į orą).
Na, bet kurį laiką pasimokęs lazdų ir grandinių sukimo, taip pat įvaldžiau žongliravimo kamuoliukais pagrindus. Po kurio laiko, pramokus fakyro amato, man pradėjo trūkti išraiškos galimybių, kurias duoda vien tik objektų įvaldymas. Tada pradėjau domėtis galimybėmis jungti objektų manipuliaciją su šiuolaikiniu šokiu ir kitais judesio būdais. Taip natūraliai šis susidomėjimas mane atvedė link šiuolaikinio cirko.
Šiuo metu bandau praplėsti sugebėjimus su kamuoliukais, įvaldyti žongliravimo kėglius. Lankau šiuolaikinio šokio kursus ir seminarus. Nežinau ar turiu mėgstamiausią cirko žanrą, viskas priklauso nuo individualaus artisto. Mėgstamiausios cirko trupės turbūt būtų suomiai „Circo Aereo“, „Gandini Juggling“ iš Anglijos. Ir dar labai daug pavienių artistų mane labai žavi, deja, apie daugumą jų sužinau iš interneto – pakeliauti po šiuolaikinio cirko festivalius ir renginius užsienyje kol kas neturėjau daug galimybių.
- Ar daug susidomėjusiųįvairiais cirko žanrais? Kaip manai, kas turi įtakos tokiam žmoniųpasirinkimui ir jų gyvenimo būdui?
- Lietuvoje, mano žiniomis, tokių nedaug. Daugiausiai, atrodo, yra fakyrų – egzistuoja daug fakyrų grupių įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip pat daug gatvės akrobatų – vadinamųjų „trikerių“. Bet šios disciplinos praktikavimas labiau susijęs, mano žiniomis, su ekstremaliu sportu, gatvės kultūra, „parkūru“ ir pan., nei būtent su cirku.
Aišku tai labai individualu – asmeniškai pažįstu kelis „trikerius“, kurie cirku vis dėlto domisi ir yra bent jau bandę kažką su tuo daryti. Konkrečiai šiuolaikiniu cirku besidominčių, užsiiminėjančių žongliravimu ir pan. yra nedaug. Turbūt dėl informacijos apie šitą scenos meno rūšį trūkumo. Cirkas, atrodo, pas mus vis dar asocijuojasi su negrabiais klounais, dresiruotais drambliais ir panašiais reikalais.
Apie tai, kad jis gali būti panaudotas kaip meninės išraiškos forma, tokia pat potencialiai galinga kaip teatras ar šokis, pas mus nelabai žinoma. Yra žmonių, kurie kažkiek žongliruoja, bet tų, kurie bando tai daryt rimčiau, ne vien kaip laisvalaikio praleidimo forma – vienetai.
- Kiek tokių ir panaši ųcirko studijų Lietuvoje yra? Ar yra atvykstančių užsienio studijų/festivalių/kursų?
- Bent jau mano žiniomis, tėra dvi–trys grupės, bandančios kažką daryti su šiuolaikiniu cirku. Pavyzdžiui Menų Spaustuvėje jau antrus metus galima pamatyti grupės „Antigravitacija“ spektaklį „Stebuklingas Medis“, o šįmet Antigravitacija ten pat pristatė naują savo spektaklį „Nėra Laiko“. Tai vieni pirmųjų šiuolaikinio cirko spektaklių Lietuvoje. (Patį pirmą Lietuvoje kūrinį, kurį galima būtų pavadinti šiuolaikinio cirko spektakliu, kiek žinau 2008-aisiais m. sukūrė Kauno fakyrų grupė „Ugnies Ratas“).
Mes su draugais irgi esame įkūrę savo neoficialią grupę, praeitais metais parodėme spektaklį Vilniaus universiteto teatro salėje. Šiuo metu ruošiame naują spektaklį, kurį galbūt pavyks parodyti ankstyvą pavasarį. Lietuvoje yra tik viena scenos menų institucija, bent kiek rimtai užsiiminėjanti šiuolaikiniu cirku, tai – Menų Spaustuvė. Kaip minėjau, jau daug metų, rudens pradžioje joje buvo galima pamatyti vienintelį Lietuvoje organizuojamą šiuolaikinio cirko festivalį „Naujojo cirko savaitgalis“, kurio metu galima pamatyti lietuvių kūrybą, užsienio trupių, pasimokyti seminaruose ir t. t.
Šio festivalio dėka smarkiai praplėčiau savo akiratį, žinias apie šiuolaikinį cirką. Bet kol kas atrodo, kad tik vieno tokio, kad ir gan kokybiško renginio trūksta tam, kad daugiau žmonių pradėtų rimtai domėtis šituo menu. Tiesa, Klaipėdoje šiais ir 2010-iais metais buvo įvykęs gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“, kuriame galima buvo pamatyti gatvės cirko artistų ir grupių iš įvairių šalių. Nežinau ar festivalis bus tęsiamas kitąmet ar dar kitąmet, ar apskritai. Menų Spaustuvėje taip pat karts nuo karto būna organizuojami seminarai su šiuolaikinio cirko artistais. Iš nuolatinių kursų žinau tik apie studiją „Sky Dance“, esančią Vilniuje. Ten galima mokytis kelių oro akrobatikos rūšių. Dar kai kurios fakyrų grupės (pvz. jau minėtas Ugnies Ratas) veda užsiėmimus, kur gali išmokti fakyro amato.
- Ką manai apie cirkus su gyvūnais? Ar tiesa, kad pasaulyje profesionaliu cirku vadinama stik cirkas be gyvūnu, kuris parodo žmogaus valios stiprybę ir jo fizinius gebėjimus?
- Mano nuomonė apie cirką su gyvūnais yra griežtai neigiama. Aš manau, kad šitoks gyvūnų išnaudojimas yra absoliučiai ne etiškas ir niekuo nepateisinamas. Bet, jei manyčiau kitaip, gal neduočiau šito interviu. Nepaisant to, į antrą klausimo dalį turiu vienareikšmiškai atsakyti „ne, netiesa“. „Profesionalumas“ - tai sąvoka, nė kiek nesusijusi su humaniškumu. Gali būti ir profesionalus medžiotojas ir profesionalus mėsininkas.
Profesionalu vadinamas, plačiai apibrėžiant, tiesiog žmogus kuris, tarkim, labai gerai moka savo amatą ir užsidirba iš jo pinigus. Toks žmogus, deja, gali būti ir dresuotojas.
- Kokios pasaulinės tendencijos? Ar žmonės skiria pirmenybę šiuolaikiniam cirkui ir vis labiau atsisako tradicinio cirko su gyvūnais (Graikija, Nyderlandai, Austrija)?
- Aš specialiai nesidomėjau išvardintų šalių situacija. Bet, manau, kad šiuo metu ir tradicinis, ir šiuolaikinis cirkas suranda savo auditorijas. Šitos auditorijos yra dažnai skirtingos, tad nemanau, kad būtent šiuolaikinio cirko „iškilimas“ (jei tai galima taip pavadint) sudaro smarkią grėsmę tradiciniam cirkui ar kad šie dalykai apskritai yra taip jau tiesiogiai susįję.
Čia, kaip ir daug kur kitur, viską valdo rinkos taisyklės: kol kažkokiam produktui atsiranda pakankamai vartotojų, kad apsimokėtų jį gaminti, tol jis yra gaminamas. O šie du produktai (tradicinis ir šiuolaikinis cirkas) yra pakankami skirtingi tam, kad turėtų savo atskiras vartotojų grupes, kurios mažai viena kitai turi įtakos.
Šiuolaikinis cirkas, turbūt, labiau priklauso teatro sričiai ir funkcionuoja infrastruktūroje, jau sukurtoje teatrui arba šiuolaikiniam šokiui. Galbūt šiuolaikiniam scenos menui apskritai. Yra sukurta ir šiuo metu vis dar kuriama specialiai šiuolaikiniam cirkui skirta infrastruktūra, į kurią įeina cirko mokyklos, specialiai cirko pasirodymams skirtos erdvės, vadybos grupės, ES projektai, festivaliai ir t. t.
Tradiciniu cirku taip smarkiai nesidomėjau, bet, kaip suprantu, kadangi jis dažniausiai nepretenduoja į „šiuolaikinio scenos meno“ statusą, galbūt labiau tikslu būtų jį priskirti prie pramogų verslo, kuris savo ruožtu turi savo rinkos infrastruktūrą, kurioje tradicinis cirkas sau sėkmingai ir funkcionuoja. Galbūt čia per daug primaliau, bet šitas atsakymas nepretenduoja į rimtą rinkos analizę. Tiesiog bandžiau labai apibendrintai paaiškinti, kad, mano nuomone, šiuolaikinis cirkas nekelia tradiciniam cirkui tiesioginės grėsmės. Apskritai nemanau, kad daug šiuolaikinio cirko kūrėjų rimtai kelia sau tokius tikslus – kažkaip pakenkti tradiciniam cirkui ar išstumti jį.
Galima pasakyti (vėlgi, labai apibendrintai), kad šiuolaikinis cirkas gimė iš noro kurti meną cirko amato pagalba ir iš nepasitenkinimo tradicinio cirko ribotumu meninės raiškos prasme. Bet kalbu tik apie kūrybinius pasirinkimus, o ne kažkokius bandymus paveikti žmones, kad jie „teiktų pirmenybę“ vienokiai ar kitokiai cirko rūšiai. Kiekvienas pasirenka, kas jam įdomiau ir, deja, kol cirkas su gyvūnais netaps visiškai nepriimtinas mūsų visuomenėje, kol jis nebus pagaliau uždraustas apskritai, tol visada atsiras žiūrovų kurie noriai pirks į jį bilietus.
- Kokius skirtumus galėtum įvardinti tarp cirko be ir cirko su gyvūnais?
- Gyvūnų naudojimas ar nenaudojimas ir yra pagrindinis skirtumas. Visa kita priklauso nuo individualių kūrėjų/trupių. Taip, šiuolaikinio cirko trupės beveik niekada nenaudoja gyvūnų, bet yra ir tradicinio cirko kompanijų, kurios dėl įvairių priežasčių gyvūnų nenaudoja.
Gyvūnų naudojimas ar nenaudojimas yra ne tik moralinis pasirinkimas, jis taip pat gali būti susijęs su logistiniais sprendimais (gyvūnus transportuoti ir prižiūrėti gali būt tiesiog organizacine ir finansine prasme nepatogu). Meninė kūrinio kokybė priklauso kiek nuo kitų dalykų ir su humaniškumu nėra tiesiogiai susįjusi. Tikiu, kad įmanoma sukurti ir labai aukštos meninės kokybės šiuolaikinio cirko pasirodymą naudojant gyvūnus. Aš į tokį pasirodymą galbūt neičiau dėl savo moralinių įsitikinimų, bet neklasifikuočiau jo iškart kaip „tradicinio cirko“ pasirodymo, kadangi esminė (bent jau mano galva) skirtis tarp šiuolaikinio ir tradicinio cirko yra pagrįsta labiau estetiniais, nei moraliniais kriterijais.
- Kaip glaudžiai susijusiam su cirko veikla artistui, turbūt teko pabuvoti ir lietuviško cirko su gyvūnais užkulisiuose. Kokie įspūdžiai?Kokios gyvūnų sąlygos ten ir ką apie visą tai manai pats?
- Man yra tekę pabuvoti Baltijos cirko užkulisiuose tiesiog dėl to, kad tuomet ieškojau darbo ir vienas mano draugas, kuris apie tai žinojo, atkreipė mano dėmesį į skelbimą dėl pagalbinio darbininko darbo Baltijos cirke. Atseit, kadangi vistiek domiuosi cirku, tai būtų proga susipažinti su „tikru“ cirku iš arčiau.
Turėjau pradirbti apie mėnesį, bet ištvėriau tik dvi savaites. Nors ir tai laikau dėme ant savo sąžinės, nes nuoširdžiau būtų buvę išeit jau antrą darbo dieną, kai pamačiau beždžiones ir šunis, laikomus narvuose, kur vos vos buvo vietos apsisukti. Trumpai tariant, kol trumpai buvau Baltijos cirko darbuotoju, ten dirbo keli artistai iš netolimų užsienio šalių, dirbantys su gyvūnais.
Mano akyse gyvūnai buvo aprėkiami, koneveikiami paskutiniais žodžiais (įskaitant dresuotojo necenzūrinių žodžių šnypštimą beždžionės adresu pasirodymo metu), arkliai buvo mušami ir spardomi, beždžionė buvo brutaliai tampoma už pavadžio… Normaliausiai, mano stebėjimu, su gyvūnais elgėsi šunų dresuotojos iš Lietuvos. Galbūt šie gyvūnai yra lengviau dresuojami ir jų mušti neprireikia… Šunys ten atrodė vieninteliai gyvūnai, kuriems bent kiek įdomu būti „cirko artistais“.
Tuo metu, kai dirbau ten, pagrindinis Baltijos cirko sąstatas buvo gastrolėse, dėl to gyvūnų buvo nedaug. Galbūt, jei jų būtų buvę daugiau, būčiau pamatęs ir vienetinių humaniško elgesio su jais pavyzdžių. Bet, visu pirma, smarkiai tuo abejoju, visu antra, mano akyse tai vis tiek neišteisintų cirko su gyvūnais.
Aišku, nejauku gal taip už akių skųsti savo buvusią darbovietę – joje būdamas juk neprotestavau ir per daug smarkiai savo nepasitenkinimo nereiškiau. Galbūt man buvo baisu likti neišgirstam ir pajuoktam – nežmoniškai su gyvūnais besielgiantys žmonės tai akivaizdžiai darė ne pirmus metus (kyla įspūdis, kad jie ir nemokėtų kitaip) ir tada man, galbūt, atrodė, kad mano protestas juos tiktai prajuokins.
Bet, kad ir kaip man būtų nejauku, dar labiau nejauku ir gėda, kai pagalvoju, kad tylėdamas pradirbau ten dvi savaites, o ne išėjau iš karto, nieko nelaukdamas, ir taip prisidėjau prie ten vykstančio gyvūnų išnaudojimo. Dėl to bent jau papasakoti apie tai, kas ten vyksta, tai mažiausiai, ką galiu padaryti.
Smurtas prieš gyvūnus, kurį ten mačiau, mane šokiravo. Jei kas papasakotų man apie tai prieš pačiam pamatant – sunku butų buvę patikėt. Ir dažnai net tie gyvūnai, prieš kuriuos (bent jau man matant) nebuvo tiesiogiai smurtaujama, jautė akivaizdų diskomfortą, verčiami atlikinėti triukus cirko arenoje. Mano trumpas pabuvimas „cirko užkulisiuose“ mane galutinai įtikino, kad cirkas su gyvūnais neturėtų egzistuot apskritai. Tai nehumaniškas, nenatūralus reiškinys.
- Gal turi kokių palinkėjimų lietuviškajai Blogo Cirko iniciatyvai ir Lietuvos cirko žiūrovams?
- Blogo Cirko iniciatyvai linkėčiau ištvermės ir kūrybiškumo kovojant prieš priešininką, kuris kol kas atrodo gan stiprus ir agresyviai nusiteikęs. O Lietuvos esamiems ir, galbūt, busimiems cirko žiūrovams linkėčiau pasidomėti šiuolaikiniu cirku (pradėti galima nuo apsilankymo Naujojo Cirko Savaitgalio festivalyje, vykstančiame Menų Spaustuvėje rugsėjo pradžioje. Taip pat daug informacijos galima surasti pasirausus internetiniame žurnale apie šiuolaikinį cirką „Sideshow Circus Magazine“.