aA
Nuo 2020 metų Lietuvoje statysime tik energetiškai efektyvius A klasės namus. Kokias medžiagas galima bus jiems panaudoti, kaip jas pritaikyti ir kokias naujoviškas namų idėjas jau dabar siūlo architektai? Tokia tema seminarų cikle „Draugiškos aplinkai statybos žaliems“ pasisakė architektas Gintaras Klimavičius. Kai kurie architekto pateikti pavyzdžiai šiandien skamba beprotiškai. Tačiau galbūt jau po dešimtmečio turėsime ištisus tokių namų rajonus?
Namai iš tokių statybinių medžiagų, apie kurias nė nepagalvotum
© DELFI montažas

Ateitis – atsinaujinanti energetika

Architekto teigimu, visi ekologiški ir energetiškai efektyvūs namai visų pirma turi turėti gerą inžinerinę sistemą. Taip pat būtina galvoti apie alternatyvių sistemų įdiegimą – apie tai, kaip gauti energiją iš saulės ar vėjo.

„Mums yra sakoma, kad Lietuvoje nėra saulės. Jos yra visame pasaulyje ir Lietuvoje yra pakankamai. Galvojant apie alternatyvias sistemas – o tai daryti būtina – saulės turime tiek pat, kiek Vokietijoje, tik galbūt trumpesnį laikotarpį. Tikrai galime gauti 1000 vatų (saulės energijos - red. past.) į kvadratinį metrą. Su vėju Lietuvoje blogiau – turime 2-4 metrus per sekundę (vėjo greičio- red. past.) ir tik pajūryje vėjas būna stipresnis. Galvojant apie vėjo jėgaines, reikėtų pamąstyti, ar tikrai to reikia, nes tai pakankamai brangu ir nėra labai efektyvu. Tačiau didelis pliusas, kad jėgainė dirba naktį“, - seminaro metu saulės ir vėjo jėgainių privalumus ir trūkumus trumpai aptarė G. Klimavičius.

Apžvelgdamas biokuro kaip alternatyvaus šaltinio panaudojimą, architektas pateikė įdomų pavyzdį iš Japonijos. Ten jau yra prietaisų, kurie visą plastmasę sugeba susmulkinti ir perdirbti į biokurą.

Įrenginys, plastikinius butelius verčiantis į biomasę/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Įrenginys, plastikinius butelius verčiantis į biomasę/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

„Šį kurą galite naudoti arba automobiliui, arba, turėdami garo generatorių, gaminti elektrą. Tai yra garažinis prietaisėlis. Idealus tiems, kas gyvena kvartale : surenki iš kaimynų butelius ir turi kuro“, - pasakojo architektas. Jo teigimu, įvairios alternatyvios energijos sistemos mažėja ir vis geriau prisiderina prie vartotojų poreikių.

Anot pranešėjo, jeigu anksčiau buvo prognozuojama, kad 2030 metais pasaulis galėtų visiškai pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir nenaudoti iškastinių, dabar ši data dar labiau artėja.

„Įvertinus vokiečių, amerikiečių patirtį fotovoltikos srityje, greičiausiai kokiais 2024 metais jau galėtume be iškastinių žaliavų normaliai gyventi“, - prognozavo G. Klimavičius.

Architektas Gintaras Klimavičius
Architektas Gintaras Klimavičius
© GRYNAS

Kaip „įdarbinti“ stogą ir langus

Statant namą, kaip pabrėžia architektas, pirmiausia svarbi jo geografinė orientacija, po to - suplanavimas, apgalvotos inžinerinės sistemos. Namui reikalingas ir stogas. Koks jis gali būti – architektas pateikė vieną įdomią idėją.

„Švedai yra pagaminę čerpių imitacijos stogą – jie myli senovę, myli čerpes, bet aišku jos nėra tradicinės raudonos spalvos. Kuo tokios čerpės įdomios? Tai iš tikrųjų yra lęšis – didelės plokštumos stiklo lęšis. Čerpės viduje paliekamas dešimties centrimetrų oro tarpas ir dedama tamsi plėvelė. Visoje pastogėje oras tiek įkaista, kad galima garinti vandenį ir sukti turbiną arba tą patį orą panaudoti namui. Tokia stogo danga kaip medžiaga yra gana primityvi, bet labai efektyvi“, - įvertino architektas.

Lygiai taip pat galima „įdarbinti“ ir langus: juose sumontavus fotovoltinę įrangą tokie langai praleis šviesą ir gamins elektrą.

„Apie tokius dalykus reikia galvoti iš anksto, nes ne tik sienos yra svarbu, bet ir langai. Ir jeigu jie dar gamina elektrą – tai nuostabu“, - pabrėžė G. Klimavičius.

Namo stogo čerpės -lęšiai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Namo stogo čerpės -lęšiai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Anot jo, šiuo metu fotovoltikos sritis yra toli pažengusi ir įvairūs elementai pritaikomi ne tik ant namų stogų (kas yra gana būdingas reiškinys Vokietijoje, kur gausu stogų su saulės kolektoriais, tik bėda ta, kad dažnai dėl šių įrenginių nukenčia estetinis namo vaizdas).

„Japonų yra pristatyta nauja fotovoltika, kuri atrodo kaip LED light lemputė – jūs ją galite dėti visur, nepriklausomai nuo pasvirimo kampo. Yra sistemų, kur fotovoltikos kupolai sukasi ir patys ieško saulės. Vokiečiai yra sukūrę juodąją fotovoltiką – tai lygiai tas pats, tik, kad plokščia įrenginio panelė reaguoja į skirtingus saulės kampus. Mums tai būtų idealus variantas sekti saulę su tokiomis judančiomis baterijomis, deja, bet viena įmonė Lietuvoje jas turi ir jos visąlaik lūžta“, - apgailestavo G. Klimavičius.

Izoliacinės medžiagos, kurios nustebina

„Įdarbinus“ stogą ir langus, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas namo izoliacijai. Architektas mini izoliacinę medžiagą aerogelį. Jo teigimu, tai nėra labai nauja medžiaga, gal tik mažiau nei kitos paplitusi. 99,8 proc. šios medžiagos sudaro oras ir tik maža gardelė, kuri tą orą sulaiko.

„Ši struktūra buvo sukurta 1936 metais, bet problema buvo ta, kad ji labai greitai subyrėdavo – jos gardelė buvo netvirta. Dabar ji jau padaryta tvirta ir yra ideali medžiaga izoliacijai. Centimetras aerogelio atstoja maždaug 15 cm vatos. Naudojama daugiausiai restauracijai, pavyzdžiui, bažnyčiose, kur negalima pakenkti fasadui“, - sakė G. Klimavičius. Aerogelis taip pat yra nedegi medžiaga ir atlaiko labai aukštą temperatūrą. Architektas mini, kad ji vos atrasta buvo pradėta naudoti NASA kosminiams palydovams.

Aerogelio medžiaga, naudota net NASA
Aerogelio medžiaga, naudota net NASA
© G. Klimavičiaus pristatymo skaidrių medžiaga

Aerogelio gamyklas turi Suomija, Vokietija ir Anglija. Ši medžiaga pakankamai plačiai naudojama statybose – šiluminėse trasose ir t.t.

„Kaina šios medžiagos yra kintanti, ji gali būti ir didesnė, ir mažesnė, priklauso nuo storio“, - aiškino architektas.

Dar viena iš izoliacinių medžiagų alternatyvų - gama vata. Anot seminaro pranešėjo, tai - unikali šildymo medžiaga, tokia vata purškiama tiesiog į sienas, todėl gali padengti visą paviršių. Ji yra visiškai ekologiška, jos negraužia pelės, o žmogus gali valgyti ir nesusirgs, juokaudamas pasakojo seminaro pranešėjas.

Gamo vata/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrė
Gamo vata/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrė
© GRYNAS

„Tai yra labai įdomi izoliacinė medžiaga, Lietuvoje nedaug kas ją naudoja, nors mūsų šalies rinkoje gama vata jau yra penkeri-šešeri metai. Šis produktas yra atkeliavęs iš Kanados“, - sakė architektas.

Gama vata gali būti purškiama ir į grindis, tinkama tiek renovuojamiems pastatamas, tiek statomiems naujiems.

Gana nauja rinkoje medžiaga - spu izoliacija. Kaip mini architektas, ji įdomi tuo, kad jos reikia dėti dvigubai mažiau nei putų polisterolio, o šios medžiagos kaina jau beveik susilyginusi su kokybiškesne polistirolio vatos kaina.

Spu izoliacinė medžiaga/ G.Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Spu izoliacinė medžiaga/ G.Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

„Su spu buvo renovuotas keturių aukštų pastatas Klaipėdoje“, - vieną pavyzdžių pateikė G. Klimavičius ir pridūrė, kad spu vata galėtų būti puiki alternatyva senamiesčio būstams, kurie nedideli ir norima sutaupyti erdvės šiltinant pastatą iš vidaus.

Prioritetas – vietinės medžiagos

„Suti“ architektūros studijos architektas akcentuoja, kad vienas svarbus darnios statybos veiksnys – vietinių medžiagų naudojimas statybose. Kaip pavyzdį jis pateikia kanapes. Kanapė turi mažą laidumo koeficientą, taigi iš tokios žaliavos pastatyti namai bus itin šilti.

„Kanapės yra idealios, nes tai vietinė medžiaga, auganti pas mus dideliais kiekiais. Ji atitinka europietiškus reikalavimus, pavyzdžiui, „LEED“ (Leadership in Energy and Environmental Design - projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema – red. past.) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, „Breeam“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method – aplinkos vertinimo sistema – red. past.) - ne iš toliau kaip 200 km”, - sakė G. Klimavičius.

Kanapės kaip statybinė medžiaga/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Kanapės kaip statybinė medžiaga/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Kanapė labai lanksti statybinė medžiaga, nes ją galima įmaišyti į betoną, tinkamai paruošta ji gali būti įpurškiama į sienas kaip izoliacinė medžiaga ir sunaikinti bet kokį šalčio tiltą bei užtikrinti namo sandarumą.

Pastatai iš vamzdžių, dumblių arba medžio šakų

„Passive House“ institute buvo sukurta Isomax sistema, kuri įdomi tuo, kad, paprastai kalbant, vamzdžiais yra apipinamas visas namas: stogas, sienos, visos fasadinės plokštumos.

„Idėja yra tokia, kad fasado šiaurinė pusė, kuri būna šalta, vasarą gali būti „įdarbinama“ vėsinimui, o pietinė – šildymui. Tai kaip namas, kuris neturi radiatorių – visi vamzdynai pereina vidines namo sienas, siena yra termo masė arba radiatorius, kuris atiduoda šilumą“, - aiškino G. Klimavičius.

Isomax sistema - kai namo pamatuose ir sienose išvedžiojami vamzdžiai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Isomax sistema - kai namo pamatuose ir sienose išvedžiojami vamzdžiai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Anot architekto, tokia sistema nereikalauja didelių investicijų ir įgalina naudoti įvairias energijos rūšis. „Rekuperatorius yra 60 m vamzdis, klojamas grindyse, kurio viduje yra dar vienas vamzdis. Iš lauko jis siurbia šaltą orą, o vidinis vamzdis išpučia iš patalpų šiltą orą ir kol šaltas oras prabėga 60-ies metrų vamzdžiu, jis sušyla. Tai kaip nedidelis ventiliatorius. Problema yra viena - reikia rasti vietos pakloti 60 metrų vamzdynui“, - dėstė architektas.

Vokietijoje ir Lenkijoje su Isomax sistema jau yra pastatyta nemažai namų, geoterminė sistema yra padaryta namo pamatuose – klojama nuo dviejų iki septynių sluoksnių vamzdžių, kurie priklausomai nuo gylio skirtingai veikia – vieni šaldo, kiti šildo ir t.t.

„Ekologinė architektūra – tai ne vien fasadas ir jo medžiaga. Vokiečiai Hamburge jau yra pastatę edukacinį centrą ir jo fasade panaudoti žalieji dumbliai. Jis yra įdomus tuo, kad dirba kaip žaliuzės, dumbliai atsukti į saulę gamina vandenilį. Tai – kuras mūsų automobiliams, nes pasaulyje jau yra vandeniliu varomų automobilių. Taip pat vandenilį galima naudoti vandens kaitinimui ir sukti garo turbiną“, - pasaulyje plintančias naujoves komentavo architektas.

Vokietijoje pastatytas pastatas, kurio sienose panaudoti dumbliai
Vokietijoje pastatytas pastatas, kurio sienose panaudoti dumbliai
© G. Klimavičiaus paskaitų skaidrės

Pranešėjas seminaro metu rodė ir dar vieną būdą, kaip galima pasistatyti namą. Tai trijų architektų – Mitchellio Joachimo, Laros Greden ir Javiero Arbonos – idėja namą supinti iš šakų.

„Architektai sugalvojo, kad jeigu dalį šakų nukreipsi atitinkama kryptimi, jos nebeaugs ir iš jų bus galima formuoti namą. Tos šakos, kai kamienas auga toliau, irgi juda. Todėl į šį klausimą architektai neatsako – kaip toliau gyventi tokiame name, kai lubos nuolat kyla į viršų. Bet tai pakankamai įdomu“, - šią neįprastą statybinę medžiagą aptarė G. Klimavičius.

Namai, suformuoti iš medžių šakų/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Namai, suformuoti iš medžių šakų/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Namai iš „pripūstų balionų“ ir molio maišų

Svajojantiems apie dar įspūdingesnius, estravagantiškus namus galbūt patiks Binishellio sistema, sukurta septintajame dešimtmetyje architekto Binishellio. Tokių namų daug pastatyta Kanadoje.

„Sistema yra įdomi tuo, kad namo konstrukcija yra vos 10 centimetrų. Kaip ji daroma? Bet kokioje statybinėje aikštelėje išlyginamas pagrindas, dedama plėvelė, virš jos įtempiama armatūra - ji yra standartinė, tik dar papildomai turi spyruokles. Plėvelė apačioje iš tikrųjų yra balionas, jį galima pripūsti, į ją pilamas plastiškasis betonas, pučiamas ir gaunami tam tikri segmentai. Priklausomai, kokios formos bus balionas, tokios formos bus ir namas. Gaunamas 10 cm storio pakankamai tvirtas „kevalas“. Problema – ką toliau daryti. Binishellio sūnus (irgi architektas – red. past.) siūlo užkasti „kevalą“ į žemę“, - dar vieną inovatyvų statybos būdą aptarė G. Klimavičius, rodydamas tokių namų iliustracijas.

Namai iš "oro balionų"/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrė
Namai iš "oro balionų"/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrė
© GRYNAS

Nenorite namų iš „pripūstų balionų“, bet ieškote ko nors ekologiško ir originalaus? Galbūt jus patrauks namai iš molio maišų?

Tokią idėją sugalvojo architektas Naderis Khalilis. Jis sukūrė architektūros metodiką, kaip statyti namus iš žemės, sumaišytos su moliu ir trupučiu cemento. Tokia konsistencija yra pilama į maišus ir maišai tarpusavyje surišami spygliuota viela. Tokia namo statyba kainuoja apie 500 dolerių (apie 1,3 tūkst. litų).

„Tai pigi, greita, gera statyba, kuri be galo seismiškai atspari. Pamatas yra seklusis, bandyta pajudinti tokį namą su traktoriumi ir to padaryti niekaip neišėjo“, - aiškino „Suti“ studijos architektas.

Namas, kurio karkasas molio maišai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Namas, kurio karkasas molio maišai/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Statyba iš padangų ir po žeme

Išskirtinę ekologinės architektūros filosofiją propaguoja ir dar vienas architektas Mike' as Reynoldsas, kuris siūlo namus statyti iš padangų.

„Dalis namo yra užkasta į žemę, nes tai duoda energetinio efektyvumo, o dalis yra kaip šiltnamis. Architektas sako, kad tai yra nulinės energetikos namai, bet tai kartu yra ir namas -maitintojas. Architektas yra vegetaras, todėl tokiame name augina daržoves. Bet reikia turėti omenyje, kad tokie namai yra Kanadoje, kur daug šilumos, galima naudoti fotovoltiką, bet pati padanga kaip žaliava bet kuriuo atveju yra įdomi“, - sakė G. Klimavičius.

Namas iš padangų/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Namas iš padangų/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Pranešėjas seminaro metu šiek tiek dėmesio skyrė ir statybai iš konteinerių. Statyba iš šios žaliavos yra sąlyginai pigi, konstrukcija ideali, nes galima statyti, kiek tik nori aukštų, tačiau konteineriai turi ir vieną rimtą trūkumą – juose ganėtinai šalta, todėl būtina apgalvoti, kokia šildymo sistema veiktų efektyviausiai.

„Studentų miesteliai perkrauti, galima privežti konteinerių ir padaryti puikų laikinąjį gyvenamąjį būstą“, - pasiūlė architektas.

Namai iš konteinerių/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Namai iš konteinerių/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS

Įmanoma pastatyti pastatą ir be sienų. Meksikoje Meksiko mieste planuojama po pagrindine miesto aikšte užkasti į žemę stiklinį biurų pastatą, kuris bus piramidės formos.

„Aikštės danga būtų stiklinė, per stiklą praeitų šviesa. Po žeme nereikia jokių polistirolo vatų, nes žemėje visada yra 10-12 laipsnių pastovi temperatūra“, - idėja, kaip pakišti biurų darbuotojus po žeme, savo pranešimą baigė G. Klimavičius.

Meksiko mieste planuojamas biurų pastatas-stiklinė piramidė po žeme/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
Meksiko mieste planuojamas biurų pastatas-stiklinė piramidė po žeme/ G. Klimavičiaus pristatymo skaidrės
© GRYNAS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aplinkosaugininkai padirbėjo iš peties: išdalinta daugybė baudų (70)

Beveik visą rudens sezoną aplinkosaugininkai kruopščiai darbavosi: Lietuvoje vyko akcija „...

Nesėkminga žvejyba ant pirmojo ledo (45)

Ketvirtadienio rytą Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, iš anksto...

Nieko nepirkimo diena – ir sutaupysime, ir mažiau teršime (32)

Šiandien, lapkričio 23-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti...

Miške surado įtartinai sužymėtus medžius: ką visa tai reiškia? (87)

Vaikštinėjant miške, dažniausiai grožimasi natūralia gamta, mėgaujamasi grynu oru. Vasaros...

Popieriaus perdirbimo kelias: kaip kartą mūsų išmestas, jis vėl sugrįžta į mūsų namus? (4)

Turbūt kai kurie iš GRYNAS.lt skaitytojų dar pamena senuosius makulatūros supirkimo punktus, į...

Top naujienos

Branduolinio karo šmėkla Vilniuje: kokias pamirštas pamokas prisiminė NATO planuotojai (6)

Daugiau nei 30 metų galiojusi branduolinių pajėgų sutartis (INF) tarp JAV ir Rusijos byra į...

Šapoka tiki, kad Kalėdų dvasia padės rasti sutarimą dėl biudžeto (283)

Rytoj Seimas žada galutinai apsispręsti dėl kitų metų valstybės biudžeto . Ar tikrai gyvenimas...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (72)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Puidoko pataisoms – rimtos teisinės kliūtys: prasmę grindžia atimtų vaikų istorijomis (560)

Parlamentaro Mindaugo Puidoko ir jo kolegų pateiktoms pataisoms dėl smurto prieš vaikus sampratos...

Sinoptikas perspėja: antradienį – pavojingiausi reiškiniai (8)

Nuo antradienio sulauksime šiokių tokių orų permainų – naktį daug kur pašals, bus slidu,...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (1139)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (1860)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Paskelbti apdovanojimų M.A.M.A 2018 nominantai: įvertintas ir pasaulinę šlovę pelnęs lietuvis hito „In My Mind“ autorius (74)

Pirmadienio vakarą sostinėje žinomi šalies atlikėjai, muzikos prodiuseriai, vadybininkai ir...

Uraganinį varžovų spurtą atlaikę „Pacers“ ir Sabonis pratęsė pergalių seriją

Itin dramatišką pergalę NBA pirmenybėse iškovojo Indianos „Pacers“ (17-10) krepšininkai....

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Ugnies ženklams (29)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...