Bręstant medinės statybos bumui aktyvistai prakalbo apie prieitą liepto galą: situacija su miškais – kritinė

Nuo 2024 m. statomuose valstybiniuose pastatuose bent pusė medžiagų turės būti medinės. Kol aplinkos ministras pokytį pristato kaip medinės statybos proveržį ir vardija naudas, aktyvistai būgštauja, kas liks iš Lietuvos miškų. Nors ministerija tikina, kad medžių priauga daugiau negu panaudojama, gamtininkai apgailestauja, kad mūsų šalyje miškai tapo tik verslo interesų objektu, ir neslepia: priėjome liepto galą.

Medinė statyba – nuo 2024 m.

Šiemet liepos 19 dieną aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui nuo 2024 m. lapkričio valstybinius pastatus statyti iš medienos (organinių) statybinių medžiagų. Jos turės sudaryti bent 50 proc. pastato.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje ministras teigė, jog ne tik naujoji Valstybinių miškų urėdijos būstinė Vievyje, bet ir naujasis Vyriausybės biurų miestelis, naujos mokyklos, koncertų salės ir visa kita jau bus statomi iš dominuojančių medinių konstrukcijų.

Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, o jų aukštis yra ribojamas. Nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus, kad galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai pastatai.