Brangiausios Lietuvos miškų gėlės ^nuotraukos

Kokių žiedų geriau neskinti?

Siekiant apsaugoti Lietuvoje nykstančias augalų rūšis Aplinkos ministerija taiko draudimus. Todėl skinti galima toli gražu ne visus miško augalus. Tiesa, dalį jų iš miškų ir pievų parsinešti leidžiama tik turint specialių leidimą.

Anot Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto Sigito Latvėno, draudžiama rinkti augalus, paminėtus Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąraše.

Iš viso yra 15 rūšių, kurių rinkimas ir prekyba jais apriboti (rinkti prekybai ir prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą). Tai:

1. Balinis ajeras (Acorus calamus);

Balinis ajeras (CC-SA J.F. Gaffard nuotr., Autoreille, Prancūzija)

© Wikimedia Commons nuotr.

2. Paprastasis amalas (Viscum album);

Paprastasis amalas (CC-SA/ © Andrew Dunn nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

3. Islandinė kerpena (Cetraria islandica);

Islandinė kerpena.

© Linos Gervinskaitės nuotr.

4. Vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis);

Vaistinė kraujalakė

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

5. Skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata);

Skėtinė marenikė (CC-SA / Christian Fischer nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

6. Miltinė meškauogė (Arctostaphyllos uva-ursi);

Miltinės meškauogės žiedai (CC-SA / Walter Siegmund nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

7. Trispalvė našlaitė (Viola tricolor);

Trispalvė našlaitė (CC-SA / Jörg Hempel nuotr.)

© wikipedia nuotr.

8. Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis);

Paprastoji pakalnutė

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

9. Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta);

Miškinė sidabražolė

© GRYNAS.lt nuotr.

10. Kvapioji stumbražolė (Hierochloe odorata);

Kvapioji stumbražolė (CC-SA / Krzysztof Ziarnek nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

11. Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis);

Pietinė stumbražolė (sos03.lt nuotr.)

© Svetainės sos03.lt nuotr.

12. Gražioji širdažolė (Centaurium pulchellum);

Gražioji širdažolė

© Wikimedia Commons nuotr.

13. Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea);

Skėtinė širdažolė

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

14. Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium);

Smiltyninis šlamutis (CC-SA / Matthias Zimmermann nuotr.)

© wikipedia nuotr.

15. Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica).

Vaistinė šventagaršvė (CC-SA /Opioła Jerzy nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

Vis dėlto yra ir dar griežčiau saugomų rūšių. Miške besilankantys žmonės turėtų žinoti, kad draudžiama išrauti, skinti ar kitaip naikinti visų rūšių pataisus ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Itin saugomos šios pataisų rūšys:

1. Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum);

Dvišakė padraika (CC-SA/ Bernd Haynold nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

2. Trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum);

Trivarpė padraika (CC-SA / Bernd Haynold nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

3. Pataisas varinčius (Lycopodium annotinum);

Pataisas varinčius

© Shutterstock nuotr.

4. Vaistinis pataisas (Lycopodium clavatum).

Vaistinis pataisas - Lycopodium clavatum

© Wikimedia Commons nuotr.

Taip pat draudžiama skinti ir prekiauti šių augalų žiedais:

1. Visų rūšių vandens lelijos (Nymphaea);

Mažažiedė vandens lelija

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

2. Visų rūšių šilagėlės (Pulsatilla).

Vėjalandė šilagėlė

© S.Paltanavičiaus nuotr.

Ir galiausiai draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus:

1. Paprastasis burbulis (Trollius europaeus);

Paprastasis burbulis

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

2. Miškinė lelija (Lilium martagon);

Miškinė lelija (Lilium martagon)

© Vida Press

3. Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum);

Mėlynasis palemonas

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

4. Lieknoji plukė (Anemone sylvestris);

Lieknoji plukė

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

5. Pavasarinė raktažolė (Primula veris);

Pavasarinė raktažolė

© Deivido Makavičiaus ir Nomedos Vėlavičie

6. Didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora)

Didžiažiedė rusmenė (GFDL - Orchi nuotr.)

© Wikimedia Commons nuotr.

Taisyklių yra ir daugiau

Nereikia pamiršti, kad miškuose ir pievose renkant net ir leidžiamus rinkti augalus reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kurios nustatytos Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos.

Esminiai reikalavimai yra tokie:

1. Renkant daugiamečių žolinių augalų bei puskrūmių žolę, lapus, žiedynus, sėklas, draudžiama rauti su šaknimis;

2. Renkant žolę, lapus, žiedynus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų paruošų sklype (dilgėlės, pupalaiškio - 1/5);

3. Draudžiama kasti šaknis ir šakniastiebius šlaituose, kurių nuolydžio kampas didesnis negu 10 laipsnių;

4. Kasant augalus dekoratyviniams tikslams ar dauginimui, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų ar jų sąžalyno. Šis apribojimas netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje.

Pasak aplinkos apsaugos inspektoriaus S. Latvėno, augalų skynimas nesilaikant nustatytos tvarkos arba skynimas tokių, kurie yra saugomi, užtraukia baudą piliečiams nuo 25 iki 100 litų ir pareigūnams – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

Saugomose teritorijose gėlių prašo neskinti

Gamtininkai sutinka, kad šie draudimai yra reikalingi, nes jei būtų leidžiama be atvangos skinti nykstančius augalus, yra tikimybė, kad dalis jų Lietuvoje jau būtų išnykę. Tačiau taip pat, pasak pašnekovų, nereikia piktnaudžiauti ir tų augalų, kurių naudojimas nėra ribojimas, skynimu.

Gamtininkai sako, kad pavasarinės miškuose randamos gėlės, pavyzdžiui, žibutės labai greitai nuvysta, todėl, anot jų, tokių žiedų nereikėtų skinti labai daug. Jų nuomone, užtenka namo parsinešti vieną kitą žiedelį.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius GRYNAS.lt sakė, kad prieš Velykas žmonės ieško pataisų, kuriais siekiama šventiškai papuošti savo namus. „Likus ne daug laiko iki Velykų žmonės juos rauna ir prekiauja. Tačiau reikia žinoti, kad visus pataisus rauti ir kitaip naikinti draudžiama“, - įspėjo pašnekovas.

Taip pat jis ragino neskainioti gėlių valstybės saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, regioniniuose parkuose. Anot jo, reikia atminti, kad saugomos teritorijos tam ir buvo įkurtos, kad būtų išsaugota jų biologinė įvairovė. Galiausiai rezervatuose be specialaus leidimo lankytis apskritai draudžiama. O draudimą ignoruojantiems žmonėms gali būti skiriamos piniginės baudos. Todėl norint savo namus papuošti pavasariniais gėlių žiedais, reikia važiuoti į tradicinius miškus.

Gamtininkai prašo prašo žibutes skinti saikingai

© S.Paltanavičiaus nuotr.

Tačiau ir ten gamtininkas prašė nepersistengti. O nenorint gauti baudos už neteisėtą augalo nuskynimą, pašnekovas patarė skinti tik tas gėles, kurias tikrai pažįstate: „Jei miške nusiskinami keli žiedai, tai nėra problema. Tačiau nereikia skinti labai daug. Juk pamerkti pavasariniai augalai jau antrą dieną nubarsto žiedlapius. Todėl džiaugsmo yra visai nedaug. Reikia skinti tik tuos augalus, kuriuos gerai pažįstate. Tada bus išvengta įvairių nesusipratimų,“ - teigė gamtininkas.

Be to, S. Paltanavičius teigė, kad norint per Velykas namus papuošti žaliomis medžių šakelėmis, nereikia laužyti sveikų medžių šakų. Anot jo, geriau paieškoti vietų, kur buvo kertami medžiai. Jo teigimu, šalia visada galima rasti besimėtančių šakų arba galima paskabyti šakelių nuo neseniai vėjo nuverstų medžių. Pašnekovas aiškino, kad tokios šakelės taip pat labai gražiai sužaliuoja.

Gamtininkas: nieko tokio, jei nusiskinsite 10 žibučių

Gamtininkas Deividas Makavičius taip pat teigė, kad nėra nusistatęs prieš miško lankytojus, kurie namo parsineša vieną kitą pavasarinį žiedelį. Tačiau, anot jo, nėra gerai, kai gėlės skinamos kuokštais.

Nors žibučių Lietuvoje yra daug, pašnekovas linkęs manyti, kad jas reikėtų skinti saikingai, o radus retesnės spalvos, pavyzdžiui, rausvas ar baltas, geriau neskinti, o nufotografuoti, kad jas radę galėtų pasidžiaugti ir kiti žmonės.

„Gamtininkai neprieštarauja, kad žmonės nusiskintų keletą žibučių. Jei nusiskinsite dešimt žiedelių, nieko blogo nebus. Bet masinis „šienavimas“ nėra gerai. Tai kenktų. Baltos ir rausvos žibutės yra retesnės, todėl jų geriau neskinti. Jas galima nufotografuoti. Tai svarbu, nes ir kiti nori tokiu radiniu pasidžiaugti. Apskritai žibutėms labiau kenkia ne skynimas, bet šernų išknisimai ir staigūs miško prašviesėjimai, kuomet saulė jas „išdegina“. Vis dėlto, visada reikia turėti saiką“, - GRYNAS.lt kalbėjo gamtininkas.

Jo teigimu, gamtos mokslų nestudijavusiam žmogui iš tiesų sunku pažinti tuos augalus, kuriuos skinti draudžiama. Todėl jis, kaip ir S. Paltanavičius, ragino namo parsinešti tokias gėles, kurias tikrai pažįstate. „Čia tas pats kaip ir su grybais: jei parsinešite nepažįstamų, baigsis liūdnai“, - perspėjo D. Makavičius.

Miško augalų išsikasimas, norint daigelius pasisodinti prie savo namų, pasak D. Makavičiaus - dar didesnė blogybė. Anot jo, taip elgtis nereikėtų, nes visų pirma norint prie namų auginti miško augalus reikia turėti specialių žinių. Ir greičiausiai jų neturinčiam žmogui savo namus papuošti laukiniais augalais nepavyks.

Pasidomėjus, ar realu pričiupti pažeidėjus, neteisėtai skinančius saugomus augalus, gamtininkas svarstė, kad aplinkosaugininkams turėtų kilti rimtų problemų, nes jie greičiausiai visų saugomų rūšių ir patys nepažįsta.

„Visų saugomų rūšių nepažįsta ne tik paprasti žmonės. Agentūrų inspektoriai irgi negali pažinti visų Raudonojoje knygoje saugomų rūšių. Apskritai, manau, kad gamtoje pagauti neteisėtai augalus skinančius žmones yra labai sunku, ko gero, net ir neįmanoma. Todėl reikia gaudyti pardavimo vietose. Jei prekiaujama tais augalais, kuriuos norint skinti reikalingas leidimas, jo turi būti reikalaujama“, - kalbėjo D. Makavičius.

GRYNAS.lt primena, kad balandžio 12 d. Renavo dvaro sodybos administracija žada pakviesti į Žydinčių žibučių šventę, kurios metu apie šiuos pavasarinius miško augalus bus galima gauti daugiau įdomios informacijos.