Ekologiniai turgeliai, ekologiško maisto skyriai didžiuosiuose prekybos centruose, specializuotos sveiko maisto krautuvėlės ir vis dažniau viešoje erdvėje pasirodančios diskusijos apie sveiką mitybą. Kas slepiasi po šiuo terminu, vienareikšmiškai pasakyti gali būti sunku. Vieni teigia, kad valgo sveikai, nes maitinasi vegetariškai, kiti pažymi, kad sveika mityba įmanoma tik perkant ekologiškus produktus, treti sveika mityba vadina žaliavalgystę arba ajurvedinę virtuvę, dar kiti įsitikinę, kad maitintis sveikai galima tik namuose pagamintu maistu.

Savo mintimis apie sveiką mitybą pasidalinti paprašėme kulinarinės laidos vedėją, dviejų receptų knygų autorę Beatą Nicholson ir sveikos gyvensenos mokytoją Saulių Urboną.

S. Urbono teigimu, „tikroji sveika mityba yra tai, kas žmogui buvo skirta prieš 2 mln. ar 3 mln. metų: švieži vaisiai, sėklos ir įvairūs žalumynai bei šaknys“. Tokį savo teiginį jis aiškina tuo, kad kitų aukštesniųjų žinduolių mityba esą nepakitusi per tą patį laiką. Anot jo, žmonės dauginosi gana greitai ir jiems teko trauktis iš palankios maistinės geografinės zonos bei ieškoti būdų kaip išgyventi.

Saulius Urbonas
„Prieš 10 tūkst. metų pradėjo vystytis agrarinė kultūra ir tai turėjo milžinišką reikšmę mūsų civilizacijai, bet suprastėjo sveikata. Žmonės tapo silpnesni, tai įrodo dabar atlikti kaulų tyrimai. Maisto pramonė vystėsi pačiu paprasčiausiu būdu: kuo pigiau, kuo daugiau, kuo ilgiau negestų. Šiuo metu yra pakankamai mokslinių tyrimų, įrodančių žaliavalgystės pranašumą prieš kitus maitinimosi būdus, bet tūkstantmečiais formavęsi stereotipai neleidžia mums lengvai to pripažinti“, - savo supratimą apie sveiką mitybą dėsto pašnekovas.

Tačiau kiek kitokios nuomonės laikosi B.Nicholson, nors ir sutikdama, kad buvo laikai kai žmogus išgyveno medžiodamas ir rinkamas šaknis bei uogas.

„Bet tai, kad jis išmoko auginti grūdines kultūras ir gyvulius iš esmės pakeitė žmonijos istoriją ir tai yra neatsiejama mūsų civilizacijos dalis“, - įsitikinusi maisto kultūrą propaguojanti žurnalistė.

Pasak jos, maistas yra ne tik būdas pasimaitinti ir išgyventi, jis yra ir bendravimas, laiko praleidimas. „Maistas yra namų šiluma ir gerovė. Ant mano pirmos knygos nugarėlės parašyta „Gyvename ne tam kad valgytume, o tam kad valgytume skaniai““, - savo požiūrį apibūdina B.Nicholson.

Jos supratimu tik išgyvenimui, žinoma, žmogui reikia tikrai nedaug - nereikia nei visos įvairovės, nei skonių paletės, nei galybės produktų, kurių dabar yra mūsų parduotuvėse ir šaldytuvuose. Bet išgyvenimas - netolygu gyvenimui.


„Atsivertusieji“ bodisi tradiciškai besimaitinančiais?

Žurnalistės įsitikinimu, sveika mityba yra gyvenimo būdo dalis ir ją kiekvienas renkasi kaip tinkamas. „Tikrai ne kartą esame skaitę interviu ir visokius prisipažinimus, kad kai pradėjau valgyti žaliai, ekologiškai, pagal ajurvedą ar vegetariškai - pasveikau ir nušvitau. Man iš esmės nepatinka supriešinimas ir menkinimas tradicinio namuose gaminamo maisto, nes neretai atradę naują maitinimosi būdą ir juo įtikėję ima norėti ir kitiems atverti akis... Jei žmogus gamins maistą namie, valgys daug vaisių ir daržovių, maitinsis įvairiu maistu ir valgys sėdėdamas prie stalo, o ne mašinoje ar prie televizoriaus, tai tikrai nereikės jokių panacėjų“, - sveikos mitybos propaguotojus kritiškai vertina kulinarė.

Tuo metu sveikos gyvensenos mokytojas S.Urbonas teigia, kad maisto produktus reikėtų rinktis vadovaujantis dviem kriterijais – skanu ir kuo lengviau pasiekiama. „Pirma: mums turi būti skanu natūraliame pavidale (juk mums neskani žalia bulvė, o kriaušė ar obuolys skanu ir t.t.). Antra: ieškokime kuo šviežesnių, o tai bus arčiausiai mūsų auginami ir greičiausiai ant prekystalio atsirandantys vaisiai, daržovės, riešutai ir sėklos, bet neatmeskime civilizacijos pasiekimų ir neatsisakykime skanių importinių vaisių, kai savų trūksta ar jie jau tampa mažiau švieži nei atvežtiniai“ – pasakoja sveikos gyvensenos propaguotojas, pridurdamas, kad pats perka tik lietuviškas daržoves ekologiniuose ūkiuose.
B. Nicholson
Jei žmogus gamins maistą namie, valgys daug vaisių ir daržovių, maitinsis įvairiu maistu ir valgys sėdėdamas prie stalo, o ne mašinoje ar prie televizoriaus, tai tikrai nereikės jokių panacėjų.

Kalbėdamas apie tai, kad valgome tam, kad gyventume, o ne atvirkščiai, S.Urbonas pabrėžia, kad tai vieno protingiausių žmonijos istorijoje žmonių Sokrato mintis ir priduria, kad su kiekviena diena jaučia vis didesnį valgymo malonumą, nes atsisakęs dirbtinių skonių, vis labiau jaučia natūralaus, tikro maisto skonį.

„Tiesiog sprogsta laimės hormonų fejerverkas, kai įsidedu į burną šviežio skanaus maisto. Taip pereinamasis laikotarpis yra – jam reikia pasiruošti ir jį pereiti, o po to žymiai daugiau malonumo ir valgant, ir po valgio, tai jau tikrai“ – teigiantiems, kad maitintis sveikai yra neskanu prieštarauja S.Urbonas.

Kalti ne produktai, o jų kiekiai?

Tuo metu B.Nicholson pataria atidžiau įsiklausyti į savo organizmo poreikius, o ne vaikytis sveikos mitybos madų. „Stengiuosi valgyti kiek įmanoma daugiau daržovių ir vaisių, mėsą valgome ne kiekvieną dieną, stengiamės rinktis žuvies, naudoju stambaus malimo miltus, pusryčiams valgome košes. Aš manau, kad iš esmės nėra blogų maisto produktų ir negaliu sakyti, kad, pavyzdžiui, šokoladiniai saldainiai, spurgos ar gruzdintos bulvytės, burbuliuotas gėrimas yra visuomenės priešais numeris vienas ir kiekvienas juos valgantis turėtų būti viešai pasmerktas ir sugėdintas, nėra blogų produktų yra neteisingi jų kiekiai“, - mano kulinarijos žurnalistė.

O sveikos gyvensenos mokytojas įsitikinęs, kad teigiamus ir neigiamus produktus išskirti galima ir būtina. Jis pataria kasdien valgyti šviežius vaisius ir daržoves, riešutus bei sėklas. „O atsisakyti ir kuo greičiau reikėtų pieno ir visų jo produktų, mėsos, cukraus ir visos konditerijos“, - trumpai sveikatai žalingus produktus išvardija S.Urbonas.

Lenk medį, kol jaunas, bet neperlenk?

Ne pačia didžiausia ekologijos gerbėja save laikanti B.Nicholson sakė neigiamai vertinanti sveikos mitybos iššauktą skirstymą į snobus, apsiperkančius sveikose parduotuvėse, ir plebėjus, kurie valgo dešrą su duona ir dėl to turi būti nubausti ir sugėdinti. Ji prisiminė kartą Lietuvoje per radiją išgirdusi žaidimą, kur klausytojai turėjo atspėti laidoje dalyvaujančio berniuko mėgstamiausią valgį. Skambinusieji vis bandė ir vardijo: pica, kotletai, sriuba, ledai, saldainiai, limonadas. Tačiau niekam nesisekė pataikyti.

„Tada berniukas sako: „Na, su spelta jie kepami“. Supratau iš tylos, kad net ir laidos vedėjas nežinojo, kas yra ta spelta, kaip, manau, ir dauguma klausytojų, bet tam vaikui, matote, namuose yra kepami speltos miltų blynai. Tai, vadinasi, penkiamečiui jau yra uždainuota, kad, va, prašau, speltos miltų blynai yra geresni už paprastus blynus... Deja, laidos pabaigoje tas pats berniukas, kuris, matyt, auklėjamas labai ekologiškai, pasakė tokį ne visai gražų žodį“, - savo įspūdžiais dalijosi žurnalistė, pridurdama, kad jai visgi svarbiau dvasinė ekologija ir vidinė pusiausvyra, o ne kraštutinis ekofanatizmas.
S. Urbonas
Atsisakyti ir kuo greičiau reikėtų pieno ir visų jo produktų, mėsos, cukraus ir visos konditerijos.

Sveikos gyvensenos mokytojas tikina, kad vaikų mitybos įpročiai pradeda formuotis jau motinos įsčiose ir tas procesas trunka iki paauglystės. „Vienintelis būdas formuoti vaiko įpročius - patiems laikytis teisingos mitybos principų. Vaikai mūsų veidrodis. Jie tiesiog kopijuoja mus, o mūsų kalbos svarbios nebent mums patiems“, - savo pavyzdžiu sveika gyvensena užkrėsti vaikus kviečia S.Urbonas.

Kalčiausi – traškučiai?

O štai paklausta apie tai, kada paskutinį kartą valgė bulvių traškučius, B.Nicholson nusistebėjo, kodėl jų valgymas laikomas tokiu dideliu nusikaltimu.

„Kartą man vienas netgi labai gerbiamas žmogus išreiškė akivaizdų pasidygėjimą ir priešiškumą bulvių traškučiams. Nuodai ir blogis neva jie yra. Nenoriu smerkti bulvių traškučių, tačiau nei juos giriu, nei per daug mėgstu, bet jie tikrai nėra atpirkimo ožys. Bulvių traškučiams yra savo vieta ir laikas. O kada valgiau? Reikia pagalvoti... Tikslios datos nepasakysiu, bet šią vasarą tikrai valgiau“, – nė neketino slėpti viena žinomiausių Lietuvos kulinarių.

Beje, B.Nicholson nesutinka ir su neseniai Lietuvos mokykloms pasiūlytose maitinimo taisyklėse išreikšta nuostata, kad sriuba esanti bevertis maistas. „Neįsivaizduoju savo šeimos gyvenimo be sriubos. Ypač šaltuoju metų laiku, sriuba yra ir maistas, ir vaistas. Mes lietuviai verdame ir valgome sriubas dažniau nei, tarkime, anglai. Be to, manau, kad sriuba vaikams yra idealus maistas“, - dar su viena nauja sveikos mitybos tendencija - atsisakyti sriubų - nelinkusi sutikti pašnekovė.

Ir nors atrodytų, kad S.Urbono ir B.Nicholson požiūriai gerokai prasilenkia, tačiau įdomu tai, kad abu siūlo remtis tradicijomis. Tik vienas kviečia atsigręžti į mitybos papročius vyravusius prieš milijonus metų, o kitas – vadovautis geriausiomis naminio maisto tradicijomis.