Vidutinė globali temperatūra yra pati aukščiausia per visą matavimo laikotarpį - pastaruosius 135 metus. Mokslininkai įsitikinę, kad tokia situacija fiksuojama būtent dėl klimato atšilimo.
GRYNAS.lt paprašė Lietuvos klimatologų pakomentuoti šį reiškinį ir domėjosi, kokia bus likusi šios žiemos dalis.
Vilniaus universiteto klimatologas prof. Arūnas Bukantis teigė, kad dabar klimatas keičiasi ir oro temperatūra šiltėja.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys teigė, kad tokie reiškiniai atsiranda dėl klimato kaitos, o likusi žiema Lietuvoje taip pat bus labai permaininga ir tai daugiausiai rūpesčių sukels vairuotojams, kuriems teks prisitaikyti prie nuolat besiformuojančių plikledžių.
Lietuvoje metai šiltesni, bet ne rekordiniai
Nors pasaulyje 2014 metai buvo šilčiausi per visą matavimo laikotarpį, Lietuvoje rekordo jie nesumušė. Mūsų šalyje šilčiausi ir rekordiniai metai buvo 2008-ieji. Tuomet vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,2 laipsniai - net 2 laipsniais aukštesnė už klimato normą.
Kalbėdamas apie Lietuvos klimatą, jam antrino ir A. Bukantis: „Lietuvoje 2014 metai irgi buvo pakankamai šilti, gruodžio mėnesio temperatūra nėra iki galo išanalizuota, tačiau praėjusių metų devyni mėnesiai buvo šiltesni už daugiametį vidurkį, todėl galima teigti, kad metai bus šiltesni už vidutinę daugiametę temperatūrą. Tačiau jie nepasieks rekordinės temperatūros.“
„Kelios pastarosios žiemos ir pasižymi staigiais pokyčiais ir dideliais temperatūrų svyravimais. Tai yra susiję su atmosferos cirkuliacijos procesais, o šie priklauso nuo vandenynų temperatūros, ledo paplitimo Arktyje, o šitie procesai yra susiję su klimato kaita ir besikeičiančia temperatūra visoje planetoje“, - kalbėjo J. Klipys.
Šaltų žiemų tikėtis neverta
Yra keli kriterijai, kuriais remiantis galima pastebėti, kad klimatas Baltijos regione šiltėja: tai ir vidutinė temperatūra, ir Baltijos jūros užšalimo plotas.
Anot A. Bukančio, permainingos žiemos su atlydžiais yra būdingos mūsų regionui ir visais laikais dažnai buvo trumpalaikiai atšilimai ar trumpalaikiai šalčiai. Tačiau jeigu paskaičiuotume ilgalaikių šalčių, kurie trunka du, tris, keturis mėnesius per žiemą ir laikosi žemesnė temperatūra už daugiametę, atsiranda šalčiai iki minus 30 laipsnių ir žemesnės temperatūros, tokių žiemų dabar yra mažiau.
„Mūsų žiemos dabar pasikeitė. Reikia susitaikyti su tuo, kad dabar mūsų žiemos dažniausiai ir bus su staigiais temperatūros svyravimais, atlydžiais, nepastovia sniego danga, nepastoviu pašalu, kuris ne tik yra gana plonas, bet ir ištirpsta viduryje žiemos“, - sakė A. Bukantis.
Likusi žiemos dalis bus permaininga
Anot profesoriaus, mūsų žiemos priklauso nuo to, kokios atkeliauja oro masės ir nuo procesų, kurie dabar vyksta šiaurės Atlante, Arktyje, į rytus nuo Lietuvos. Jie ir turėtų nulemti ateinančių mėnesių žiemos orus.
„Sprendžiant pagal tai, kad gana aktyvūs yra ciklonų susidarymo procesai šiaurės Atlante, ilgalaikių šalčių laukti nėra pagrindo, tačiau trumpalaikės šalčio anomalijos, kai šalti orai laikosi apie 10 dienų, yra tikėtinos“, - teigė A. Bukantis.
J. Kilpio teigimu, ir likusi žiemos dalis turėtų būti permaininga.
„Kol kas atrodo, kad sausio pirmos savaitės bus šiltesnės negu vidutinė temperatūra, o sausio pabaiga turėtų būti normali. Šiltesnis laikotarpis baigsis ir jį keis šaltas laikotarpis, kai bus žemesnė temperatūra ir sniego. Iš tiesų, visa žiema bus permaininga: bus ir šalčio, ir atlydžių“, - sakė klimatologas.
Tai yra bloga žinia vairuotojams, kuriems teks taikytis prie staigių orų pokyčių ir netikėtų plikledžių.
