Naujojoje Zelandijoje, kurioje avių yra dešimt kartų daugiau nei žmonių, avių kirpimą siekiama padaryti olimpine sporto šaka.
Lobistinė grupė – Naujosios Zelandijos fermerių federacija – tvirtina, kad avių kirpėjai už savo „sportinius“ pasiekimus turėtų būti tinkamai įvertinti, kaip ir jų kolegos atletai, rašo telegraph.co.uk. Federacijos atstovė spaudai Jeanette Maxwell avių vilnos kirpėjus apibūdina kaip atletus.
„Galiu paliudyti, kokių milžiniškų frizinių pastangų reikalauja šis užsiėmimas, – tikino ji. - Atėjo laikas pakelti vilnos kirpimo sporto statusą į aukštesnį – pasaulinį – lygį. Tai galėtų būti demonstracinis sportas
per Britanijos tautų sandraugos žaidynes arba netgi per Olimpiadą.“
Kovą nedidukas Mastertono miestelis rengs Pasaulio vilnos kirpimo čempionatą. Šis renginys paprastai sulaukia dalyvių iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Australijos, Pietų Afrikos ir daugelio kitų valstybių. Daug geriausių pasaulyje vilnos kirpėjų taip pat dalyvauja ir Naujosios Zelandijos nacionalinėse – Auksinių vilnos kirpėjų – varžybose. Šios sulaukia itin daug interesantų ir šalies žiniasklaidos dėmesio.
Vilnos kirpimo konkursai skirstomi į moterų ir vyrų varžybas. Abejose kategorijose už prizines vietas skiriami nemaži piniginiai apdovanojimai, be to, nugalėti tokiame konkurse – didžiulis prestižas.
Vienas airis Ivanas Scottas, dabartinis pasaulio vilnos kirpimo čempionas, tokį titulą pelnė per 8 valandas nukirpęs 749 avis.
Kerri-Jo Te Huia – pasaulio vilnos kirpimo čempionė moterų kategorijoje, ankstesnį pasaulio rekordą pagerino net 37 avimis – ji per 8 valandas nukirpo 507 gyvulius. Vilnos kirpimą sporto rūšimi jau pripažino valstybinė Sporto ir pramogų taryba, kuri pasirūpina piniginiais prizais šių varžybų nugalėtojams.
Naujojoje Zelandijoje yra apie 4,4 mln. gyventojų, o avių – net 40 mln.
Ir pabaigai – keletas avių kirpimo subtilybių ir, žinoma, pats kirpimo procesas:
