Augalai, kurie pakeis anglį, medieną ir dujas

Kauno botanikos sode pristatytos 60 energinių augalų rūšių, tinkamų ne tik biodegalų, biokuro gamybai, bet ir vaistams ar net maistui.

Išskyrė Sasnovskio barštį

Energinių augalų ekspozicija yra dalis projekto „Žalių idėjų mokykla“. Dar pernai pristatytuose ekspozicijos informaciniuose stenduose detaliai pristatomi energiniai augalai, jų tipai, vertingumas, panaudojimo būdai.

Augalų biomasės panaudojimas energijai gaminti turi daug pranašumų lyginant tiek su tradiciniais, tiek su atsinaujinančiais energijos šaltiniais: tokių energinių augalų plantacijoms tinka apleisti žemės plotai, o šių išnaudojimas gali prisidėti prie kaimo plėtros, regionų ekonomikos kilimo.

Daugelis energinių augalų turi ir kitų paskirčių, pavyzdžiui, yra dekoratyvūs, turi vaistinių savybių, gali būti naudojami maistui. Šie augalai paprastai yra nereiklūs, lengvai prižiūrimi, auga greitai ir sukuria daug biomasės, iš kurios vėliau galima gaminti biodegalus, biokurą, biodujas ar bioplastiką.

Pasak VDU Kauno botanikos sodo direktorės prof. Vidos Mildažienės, šiuolaikinei civilizacijai intensyviai naudojant gamtos išteklius mums reikia atsinaujinančių energijos šaltinių. Būtent todėl energiniai augalai yra svarbūs ir vertingi.

„Augalai panaudodami sugautą saulės energiją iš oro paimą anglies dvideginį CO2 ir paverčia tai į organinę medžiagą. Tačiau pasirodo, jog augalai pagal šitą sugebėjimą – biomasės auginimą – labai skiriasi vieni nuo kitų. Šioje ekspozicijoje mes kaip tik norime pristatyti maždaug 80 augalų bioenergetikų rūšių, kurie, dėl įvairių priežasčių, ypatingai gerai ir greitai augina biomasę“, - ekspozicijos atidarymo metu sakė prof. V. Mildažienė.

Pasak jos, vis tik ne visi daug biomasės turintys augalai gali būti priskiriami energiniams augalams. Pavyzdžiui, Sosnovskio barštis auga labai greitai, tačiau tai yra ne tik nuodingas, bet ir invazinis augalas, išstumiantis vietinius, todėl jį reikia ne auginti, o kuo greičiau naikinti.

Naujojoje ekspozicijoje stengiamasi parodyti ne tik energetines, bet ir kitas augalų savybes. „Dalis iš čia esančių augalų taip pat yra vaistiniai, maistiniai, kiti yra dekoratyviniai, o, pavyzdžiui, iš pasėtų kukurūzų bus formuojamas labirintas. Kai kukurūzai užaugs, bus galima jame išmėginti savo orientacinius įgūdžius“, - kalbėjo prof. V. Mildažienė. 

Drambiažolėmis galima šildyti namus

Ekspozicijoje šiuo metu jau auga daugiau nei 60 įvairių energinių augalų rūšių, tačiau planuojama jų skaičių padidinti iki 80-ies. Auginami yra labai įvairūs augalai: ir vienmečiai, ir daugiamečiai, ir žoliniai, ir sumedėję. Visus juos ekskursijos po ekspoziciją metu pristatė VDU Kauno botanikos sodo Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja Vitalija Petrauskaitė. 

Vienas iš jų – drambliažolė. Pasak specialistės, šis augalas po 5 metų gali siekti iki 3-5 m aukščio, o iš vieno hektaro galima gauti iki 20 tonų žaliavos, kuria susmulkinta galima šildyti namus. Šalia augančią saulėgrąžą galima naudoti dvejopai: jos žolę silosuoti ir gaminti biodujas arba spausti aliejų. Iš sėjamosios judros ir burnočio galima taip pat silosuojant išgauti biodujas. 

Ekspozicijoje taip pat auginami ir trys tradiciniai lietuviški pluoštiniai augalai: linai, dilgelės ir kanapės. Visi jie pasižymi ir bioenergetinėmis savybės. Botanikos sodo atstovai net keletą kartų atkreipė dėmesį į tai, jog jų auginamos kanapės yra pluoštinės, jose psichotropinių medžiagų yra labai mažai – tik 0,2 proc. Šios kanapių rūšies auginimas Lietuvoje buvo legalizuotas šių metų pradžioje. Linų tiek aliejus, tiek šiaudeliai gali būti naudojami kaip atsinaujinančios energijos šaltinis.

Vieta susipažinti su ateities energijos augalais

Kaip energiniai augalai taip pat gali būti auginamos bulvės, cukriniai runkeliai ir įvairūs javai, kuriuos distiliuojant išgaunamas etanolis, tinkantis gaminti biokurui. Nuėmus javų derlių taip pat galima naudoti šiaudus, juos pavertus briketais gaunamas puikus kuras. Iš sumedėjusių augalų ekspozicijoje auginami žilvičiai, kurie Lietuvoje jau auginami ir pramoniniu mastu.

Karklai, pūsleniai, sedulos laikomi perspektyviais energiniais augalais – jie taip pat greitai auga ir yra itin dekoratyvūs. Ekspozicijoje taip pat auga juodosios ir hibridinės tuopos, įvairūs žolynų augalai, sidos, kininis miskantas, kelių rūšių legėstai, paprastasis kietis ir kiti.

Citata

Kaip energiniai augalai taip pat gali būti auginamos bulvės, cukriniai runkeliai ir įvairūs javai, kuriuos distiliuojant išgaunamas etanolis, kuris gali būti naudojamas kaip biokuras.

Pasak V. Petrauskaitės, ekspozicijos paskirtis pirmiausia yra mokomoji. „Atvykę čia žmonės gali susipažinti su ateities energijos augalais, kurie galėtų pakeisti tradicinius energijos šaltinius – akmens anglį, medieną, gamtines dujas. Ateityje ekspozicija gali pasitarnauti ir studentams, leis susipažinti su tokio tipo augalais“, - sakė Edukacijos ir rekreacijos sektoriaus vedėja.

Jos teigimu, botanikos sodas neturi galimybių užsiaugintą žaliavą iš tiesų paversti į, pavyzdžiui, biokurą, be to, toks nėra ir ekspozicijos tikslas. Tačiau, V. Petrauskaitės manymu, ateityje būtų galima bendradarbiauti su Energetikos institutu ir kitomis organizacijomis ar įmonėmis.

„Čia turime daug tikrų energetinių augalų, tiek jau pripažintų pasaulyje, tiek eksperimentinių, manau, kad galima bus tuo pasinaudoti“, - sakė specialistė.