Kaip DELFI informavo velionį gerai pažinojęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir velionio žmona Diana, profesorius R. Kazlauskas pašarvotas šventų Jonų bažnyčioje. Su velioniu atsisveikinti galima antradienį nuo 11 iki 22 valandos, 18 val. už jį bus aukojamos mišios.
Trečiadienį velonį pagerbti bus galima nuo 10 valandos, karstas bus išneštas 14 valandą,o amžino poilsio laidos „Langas į gamtą“ autorius atguls Karveliškių kapinėse.
GRYNAS.lt primena, kad gamtininkas mirė po sunkios ligos. Paskutiniuose interviu GRYNAS.lt žurnalistams ilgametis laidos „Langas į gamtą“ vedėjas yra sakęs, jog savo laidas kūrė tam, kad iš vaikų neišaugtų brakonieriai. 2013-ųjų metų pradžioje interviu metu R. Kazlauskas prašė jo nebefotografuoti ir naudoti archyvines nuotraukas, tačiau guviai kalbėjo su žurnalistais apie aplinkosaugos problemas.
Biografijos faktai
R. Kazlauskas gimė 1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, stojo į Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo ir 1952 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologo-zoologo specialybę.
Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje jis iš pradžių dirbo vyr. laborantu, vėliau aspirantu, vyr. dėstytoju, docentu, nuo 1992 m. – profesoriumi.
1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“ (mokslinis vadovas S. Jankauskas). 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai).
Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios TSRS regionų.
Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę – dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją.
1968 m. R. Kazlauskui suteiktas docento, 1992 m. – profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.
1995 m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos drugiai (Macrolepidoptera), upių vabzdžiai (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jų paplitimo dėsningumai“ (neginta).
Organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios TSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Buvo „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ ir „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas.
Už reikšmingus mokslui darbus ir gamtosaugos populiarinimą Lietuvoje 1995 m. R. Kazlauskui paskirta Mokslų akademijos vardinė Tado Ivanausko (gamtosauga) premija. Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų d-jų narys. Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių TSRS upių entomofauna, Lietuvios drugiai, apsiuvos, ankstyvės, lašalai.
Moksliniai interesai: Lietuvos drugiai; drugių geografinis paplitimas; apsiuvų, ankstyvių ir lašalų fauna; kaupiama drugių kolekcija.
