Interaktyvus darbų sąrašas
„Sanitarinių miško kirtimų ribojimas Kerpinių pušynų ir Šneiderio kirmvabalio buveinėse, stovinčių pavienių pušies sausuolių su žieve palikimas, <...> Drevinės bitininkystės pažintinio tako, dviratininkų maršruto infrastruktūros atnaujinimo ir poilsio vietos 345 kvartale įrengimo techninio projekto parengimas, Drevinės bitininkystės pažintinio tako, dviratininkų maršruto infrastruktūros atnaujinimo techninio projekto įgyvendinimas, informacinių stendų apie Musteikos miško biologinę įvairovę, jos apsaugos poreikius, numatytus tvarkymo darbus ir apie Musteikos etnokultūrinį draustinį įrengimas <...>“, – tik keletas darbų, atliktų Dzūkijoje esančios Čepkelių pelkės teritorijoje.
Visi jie surašyti naujame, tik šiemet pradėtame naudoti interaktyviame Gamtotvarkos žemėlapyje. Kaip GRYNAS.lt pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistai, Gamtotvarkos planavimo ir įgyvendinimo duomenų bazė sukurta įgyvendinant LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” veiklas.
Teigiama, kad tokio interaktyvaus gamtotvarkos žemėlapio poreikis išaugo nutrūkus tradicinei žmogaus veiklai (ganymui, šienavimui), kinta natūralių pievų augalija, atviri plotai apželia medžiais ir krūmais, dėl melioracijos nyksta pelkės. Todė būtina numatyti priemones, galinčias padėti atkurti saugomų rūšių populiacijas, gerinti buveinių būklę. Tokios priemonės vadinamos gamtotvarkos priemonėmis, o kokių priemonių reikia konkrečiai teritorijai numato gamtotvarkos planai, kiti dokumentai. Didžioji dalis dokumentų parengti Natura 2000 tinklo teritorijoms.
VSTT specialistai informuoja, kad iki šiol viename žemėlapyje negalėjome matyti visų priemonių pasiskirstymo, jų įgyvendinimo. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai sukūrė gamtotvarkos planų įgyvendinimo duomenų bazę.
Sistema turi ne vieną funkciją
Interaktyvus gamtotvarkos žemėlapis yra laisvai pasiekiamas internete. VSTT specialistų teigimu, visuomenė jau dabar gali stebėti, kur yra suplanuoti gamtotvarkos plotai, kokios priemonės numatytos, kokie darbai atlikti viešai prieinamame interaktyviame žemėlapyje. Duomenų bazėje galima matyti gamtotvarkos planų tvarkymo plotus, filtruoti duomenis pagal metus, kokios priemonės jau atliktos.
„Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu vis dar vyksta duomenų kėlimas apie atliktus darbus, todėl bazė bus papildoma vis naujais duomenimis. Laikui bėgant planuojama čia skelbti darbų rezultatus, statistiką ir kitą informaciją, susijusią su Lietuvoje įgyvendinamomis gamtotvarkos priemonėmis“, – pažymi VSTT.
Tikimasi sistemą panaudoti ir pačių gamtotvarkos planų rengimui ir derinimui. Tai sumažintų šio proceso administracinius kaštus, užtikrintų atvirumą visuomenei. Taip pat tikimasi, kad visuomenė, norėdama prisidėti prie teritorijų tvarkymo, taip pat ieškant papildomų plotų ganymui, šienavimui galės šios duomenų bazės pagalba surasti dominančią saugomą teritoriją, sužinoti kitas būtinas tvarkymo priemones, kad išsaugoti vertybes.
Naudinga ir parkų direkcijoms, ir visuomenei
Viena iš saugomų teritorijų, jau naudojanti naująjį interaktyvų gamtotvarkos žemėlapį, yra Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. GRYNAS.lt kalbintas direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyresn. specialistas Evaldas Klimavičius sako, kad nauja sistema yra ypač patogi ir aplinkosaugos darbuotojams, nes jie gali visą informaciją apie saugomų teritorijų gamtotvarką rasti vienoje vietoje.
„Ir parko, ir rezervato teritorijose yra tvarkomų plotų. Jau beveik 80 proc. teritorijų esu suvedęs į interaktyvų gamtotvarkos žemėlapį. Šiame žemėlapyje bus galima pamatyti visus atliktus gamtotvarkos darbus. Parodomas plotas, kuriame atliekami ar atlikti gamtotvarkos darbai ir pažymima, kokie darbai padaryti: teritorija nušienauta, iškirsti medžiai ir krūmai, iškirstos atžalos. Suvedama visa informacija apie atliktus darbus: kokiame plote, kokiu laiku atlikti darbai, nurodomas tikslas“, – apie tai, kam žemėlapį naudoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, pasakoja E. Klimavičius.
Taip pat jis pažymi, kad gamtotvarkos žemėlapis yra svarbus instrumentas visuomenei pamatyti, kur panaudojamos parkų direkcijoms valstybės paskirtos lėšos. Be abejo, ir pinigai už saugomų teritorijų lankytojų bilietus.
