Anot šią naujovę įdiegusios bendrovės „Ecoservice“ vykdančiosios direktorės Daivos Skrupskelienės, nuolat pasikartojanti problema, atrodo, itin paprasta, tačiau ją spręsti atliekų tvarkytojai turi vykti kone kasdien, teigiama įmonės pranešime spaudai.
„Mesdami atliekas gyventojai tiesiog nepasivargina jų stumtelėti į konteinerio vidų, o tuomet užkemšama konteinerio viršutinė anga, vėliau kiti gyventojai manydami, kad konteineris jau užsipildęs, deda kitas atliekas jau aplink jį bei skundžiasi atliekų tvarkytojui“, - pasakojo D. Skrupskelienė.
Anot bendrovės vadovės, ši problema yra išsprendžiama labai lengvai ir tam užtenka tiesiog nepatingėti metant atliekas į konteinerio vidų įsitikinti, kad jos neužstringa jo viršutinėje angoje. „Nors šio pavyzdinio konteinerio anga yra pakankamai didelė, daugiau nei pusmetris, tačiau gyventojai itin dažnai, tarkime, kartonines dėžes ar itin didelius atliekų maišus palieka užstrigusius jo angoje ir taip sudaro nepatogumų kitiems. Atrodo, kad pats veiksmas iš žmogaus reikalauja tik kelių papildomų sekundžių, tačiau, vertinant gyventojų iškvietimų tvarkyti šį konteinerį skaičių, galime sakyti, kad daugelis dar pritrūksta kantrybės įsitikinti, kad atliekos buvo išmestos tvarkingai. Nereikėtų vadovautis taisykle – „palikau ir nuėjau“, - situaciją apibūdino vadovė.
Ateitis – požeminiai konteineriai
D. Skrupskelienė teigia, kad netolimoje ateityje sostinėje tokių požeminių ir pusiau požeminių konteinerių turėtų atsirasti žymiai daugiau, nes Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti konteinerių tinklą ir žengti žingsnį vakarietiško atliekų tvarkymo linkme.
„Šiuo atveju gali pasirodyti, kad vienos gatvės problema yra itin maža ir nereikšminga, tačiau kol kas tik bandomasis konteineris jau dabar gali parodyti galimas ateities problemas, todėl norime gyventojus pakviesti atsakingiau tvarkyti savo atliekas ir nesudaryti nepatogumų savo kaimynams“, - sako D. Skrupskelienė.
Anot ekologinių sprendimų bendrovės vadovės, požeminiai konteineriai turi ne vieną pranašumą palyginti su įprastiniai. Jie kiemuose užima 5 kartus mažiau vietos, juose galima talpinti daugiau atliekų, užkertamas kelias sklisti nemaloniems kvapams, šių konteinerių turinys nėra pasiekiamas benamiams gyvūnams, kurie įprastuose konteineriuose esančias atliekas gali išnešioti.
„Kitais ar dar kitais metais sostinėje jau turėtume matyti išplėtotą požeminių konteinerių tinklą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad miestui svarbus ne tik sprendimas juos apskritai statyti, tačiau ir turėti ilgaamžį sprendimą ir investicijos negali būti grįstos tik „mažiausios kainos“ argumentu. Geras klaidingo požiūrio pavyzdys buvo uostamiestis, kur kai kurių verslininkų siūlyti pigesni konteineriai tiesiog neatlaikė temperatūrinių svyravimų ir patys tapo problema, o ne atliekų tvarkymo sprendimo būdu“, - teigė D. Skrupskelienė.
Šiuo metu sostinėje įrengti požeminiai konteineriai Architektų gatvėje ir šalia savivaldybės pastato, labiau išplėtotas pusiau požeminių konteinerių tinklas – jų Vilniuje jau dabar bendrovė yra įrengusi daugiau nei trisdešimt.
