Mes, žmonės, dažnai esame raginami riboti maisto, kuriame yra riebalų, ypač sočiųjų, vartojimą dėl rizikos susirgti širdies ligomis, diabetu bei keletu vėžio formų. Tačiau šunys vystėsi ėsdami mėsą, kurioje natūraliai yra daug riebalų ir sočiųjų riebalų. Taigi ar tikrai verta rūpintis dėl daug riebalų turinčio šunų ėdalo poveikio augintiniams?

Riebalų paskirtis

Riebalai – svarbus energijos šaltinis, o kai kurios sudedamosios riebalų dalys, vadinamosios riebalų rūgštys, yra būtinos organizmo ląstelių funkcijoms ir struktūrai. Jų taip pat reikia kai kuriems hormonams sintetinti. Riebalų rūgštys išnešioja riebaluose tirpstančius vitaminus bei pagerina maisto skonį.

Ar visi riebalai vienodi?

Mėsoje ir pieno produktuose daugiausia yra sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų. Augalinės kilmės maiste, įskaitant augalinį aliejų, riešutus ir sėklas, daugiausia polinesočiųjų riebalų.

Sotieji riebalai dažnai dar vadinami blogaisiais riebalais, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje, yra vienas iš veiksnių, galinčių sukelti diabetą, įvairias vėžio formas. Polinesotieji riebalai dar vadinami geraisiais riebalais, nes jie sumažina cholesterolio kiekį ir apsaugo nuo diabeto. O mononesotieji riebalai svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, atitolina organizmo senėjimą.

Kiek riebalų reikia šunims?

Jei šuns organizmas gauna nepakankamai riebalų, atsiranda odos, imuninės sistemos problemų, šuo blogai auga, suprastėja vaisingumas, audinių regeneracija, padidėja tikimybė susirgti inkstų ligomis.

Šunims būtina su ėdalu gauti polinesočiosios riebalų rūgšties, vadinamos linolio rūgštimi. Suaugusiems šunims minimalus šios rūgšties kiekis turi būti 5,5 proc. sausos medžiagos arba bent 12 proc. kalorijų. Neseniai nustatyta, kad kitos dvi polinesočiosios rūgštys – EPR ir DHR – svarbios šunų regai ir mokymuisi. Dabar rekomendacijose nurodoma ir šių rūgščių norma (0,1 proc. kalorijų) bei jų pirmtakių – vadinamųjų alfa linoleno rūgščių – norma (0,1 proc. kalorijų suaugusiems šunims ir 0,2 proc. šuniukams).

Kiek riebalų turi būti šunų racione?

Nustatyta, kad šunų organizmas toleruoja įvairius riebalus, o sveikatai nekenkiantis didžiausias riebalų kiekis – 78 proc. visų kalorijų. Šunų organizmo gebėjimas virškinti tokius didelius riebalų kiekius atspindi jų kaip mėsėdžių evoliuciją, kurios eigoje šunys prisitaikė prie maitinimosi mėsa, kurioje gausu riebalų ir sočiųjų riebalų. Šių gyvūnų mėsoje esančių riebalų kiekis sudaro 33–69 proc. kalorijų, sočiųjų riebalų – 25–36 proc. visų riebalų.

Kiek riebalų yra specialiai šunims skirtame ėdale?

Daugelyje šunų ėdalo rūšių 18–76 proc. energinės vertės sudaro riebalai. Sausame ėdale riebalų vidutiniškai yra 31 proc., konservuotame – 49 proc. Sausame ėdale esantys sotieji riebalai sudaro maždaug 11 proc. per dieną gaunamos energijos, konservuotame ėdale – 16 proc. Konservuotame ėdale daugiau riebalų ir sočiųjų riebalų, nes paprastai jo sudėtyje būna daugiau mėsos bei mėsos produktų ir mažiau augalinės kilmės ingredientų. Vištienoje, avienoje ir jautienoje yra apie 13 proc. riebalų, iš jų nuo trečdalio iki pusės – sočiųjų. Ryžiuose ir kviečiuose, kurių dažnai būna sauso ėdalo sudėtyje, riebalų tėra 2–3 proc., iš jų mažiau kaip ketvirtadalis sotieji.

Ar yra ryšys tarp lėtinių šunų ligų ir su ėdalu gaunamo per didelio riebalų kiekio?

Didelis cholesterolio kiekis sukelia aterosklerozę, arba vainikinių arterijų susiaurėjimą bei gali paspartinti infarktą. Tačiau nors šunys su ėdalu gauna daugiau riebalų ir sočiųjų riebalų nei žmonės, minėti negalavimai jiems pasitaiko retai. Šunys turi natūralią apsaugą nuo aterosklerozės – jų organizme cholesterolis kaupiasi kitaip nei žmonių organizme.

Nutukimas. Buvo keliamos hipotezės, kad ėsdami didelės energetinės vertės ėdalą, kuriame daug riebalų, šunys gali nutukti. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad šunys tunka būtent nuo ėdale esančių riebalų. Manoma, kad šeriami šunys tunka dėl to, kad šeimininkai jiems leidžia ėsti kada tik jie užsinori, nemoka riboti porcijų dydžio, o šunys patys negali reguliuoti gaunamų kalorijų skaičiaus.

Anksčiau veterinarai nerimaudavo, kad šunų ėdalas, kuriame gausu riebalų, didina tikimybę susirgti pankreatitu (tai staigiai pasireiškiantis, kartais mirtinas kasos uždegimas). Naujesnių tyrimų rezultatai parodė, kad pankreatitas yra labai sudėtinga šunų liga, kurią sukelia keletas tarpusavyje susijusių veiksnių, įskaitant šuns veislę, nutukimą ir per didelį riebalų kiekį kraujyje. Dažnai ėdamos maisto atliekos (šėrimas likučiais nuo stalo, šuns rausimasis po šiukšlių dėžę ir pan.) gerokai padidina augintinio tikimybę susirgti pankreatitu.

Diabetas. Šeriant nutukusius šunis eksperimentiniu ėdalu, kuriame buvo daug sočiųjų riebalų, padidėjo šunų kraujo spaudimas bei sumažėjo insulino veiksmingumas. Tačiau nėra įrodymų, kad ėsdami ėdalą, kuriame gausu riebalų arba sočiųjų riebalų, nenutukę šunys turi didesnę riziką susirgti diabetu.

Parengta pagal „Waltham“ gyvūnų augintinių priežiūros ir mitybos tyrimų centro ir „Mars Lietuva“ informaciją