aA
Juokas greičiausiai būdingas daugeliui žinduolių
© Shutterstock nuotr.

Liaudies išmintis byloja, kad juokas – geriausias vaistas. Kai išgirstame juokingą dalyką ateina labai įdomus jausmas ir mes norime pradėti spazmiškai leisti tuos ritmingus garsus vadinamais juoku. GRYNAS.lt apie juoką kalbėjosi su VŠĮ „Gebu“ psichologe Lina Gervinskaite.

Juokas yra viena iš pačių natūraliausių žmogaus emocijų išraiškų. Šis veiksmas taip įsipynęs į socialinį žmonių gyvenimą, kad paprastai net nebekeliama klausimų apie jo reikalingumą. Jis tiesiog yra, o juoktis juk smagu. Pasirodo, gamta juoką „sugalvojo“ ne vien dėl smagumo.

Juokas – natūralus vaistas

„Juokas yra sveikas, stiprina sveikatą, jis ypatingai svarbus atgaunant jėgas po rimtų ligų. Yra mokslinių tyrimų, kurie rodo, jog juokas prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, padidina endorfinų kiekį (vienas iš „laimės hormonų“, natūralus nuskausmintojas, keliantis euforiją), sumažina streso hormono – kortizolio – kiekį, mažina kraujo spaudimą,

Taikant juoko terapiją kardiologiniams pacientams sumažėja širdies infarkto tikimybė. Besijuokiant gaminasi vitaminas C, kuris stiprina imuninę sistemą ir bendrą organizmo būklę. Juokas taip pat prisideda prie geros miego kokybės, atsipalaidavimo. Taip pat gerina tarpusavio santykius, gali padėti užmegzti kontaktą su kitais žmonėmis, kartais gali padėti išvengti konfliktų ar juos lengviau spręsti. Įtemptose situacijose humoras gali padėti sumažinti įtampą atsirandančią tarp žmonių, sušvelninti situaciją, tuomet galima lengviau ir efektyviau spręsti nesupratimus“, - kaip žirnius į sieną apie juoko naudą bėrė psichologė.

Vyrai ir moterys turi skirtingą humoro jausmą

Juoko objektas nėra visiems vienodas. Žmonės juokiasi iš skirtingų dalykų, o iš ko mes juoksimės apsprendžia daug veiksnių. Vyrų ir moterų juoko objektai yra vieni akivaizdžiausių kasdienybėje sutinkamų skirtumų.

„Yra tam tikros tendencijos, kas juokinga moterims, kas juokinga vyrams. Pvz. vyrams retai juokingi juokai apie juos pačius, jie nemėgsta juoktis iš savęs, labiau mėgsta juoktis iš kitų žmonių, mėgsta trumpesnius juokus, juokai neturi būti subtilūs, intelektualūs, gali būti kvailoki, lengvi. Moterys gali dažniau pasijuokti iš savęs, mėgsta juokus susijusius su santykiais, lyčių nesutarimais, mėgsta ilgesnius anekdotus, su įžanga“, - pasakojo L. Gervinskaitė.

Kiti skirtumai gali atsirasti dėl skirtingo požiūrio, išsilavinimo, žinių, aplinkos ir t.t. – kai kuriems juokams suprasti reikia konteksto, tam tikrų specifinių žinių. Pvz. anekdotas, kuriame yra medicininių terminų, gali būti juokingas medikui, tačiau visai nejuokingas inžinieriui.

Juokas kaip virusas

Kitas įdomus reiškinys - „užkrečiamas“ juokas. Papuolę į kompanijas, kuriose jau yra daug juoko nejučia ir patys pradedame juoktis. O ar kam nėra tekę pakliūti į situaciją, kada net nepažįstamų aplinkinių juokas gali tapti „užkrečiamas“ ir priversti kvatotis ištisą minią.

Psichologė aiškino, kad smegenys reaguoja į juoko garsą ir paruošia veido raumenis prisijungti prie kitų žmonių juoko. Žmogus kalbėdamas su kitu žmogumi dažnai atspindi kito žmogaus elgesį, priderina, lyg „kopijuoja“ kito žmogaus kūno kalbą, vartojamus žodžius. Panašiai vyksta ir su juoku.

„Už šitą elgesio priderinimą, atkartojimą, atspindėjimą yra atsakingi veidrodiniai neuronai. Tai smegenų ląstelės, kurios duoda impulsą tiek tada, kai pats žmogus ar gyvūnas atlieka veiksmą ir tada, kai jis stebi kitą žmogų ar gyvūną atliekantį tam tikrą veiksmą. Jie veikia ir tuomet, kai matom, kad kitas žmogus juokiasi, skatindami ir mus juoktis kartu su žmonėmis, kuriuos stebim“, - paaiškino psichologė.

Juokiasi ne tik žmonės

Pašnekovės teigimu, juokas nėra išskirtinai tik žmonėms būdinga savybė. Mokslininkai jau įrodė, kad primatai taip pat juokiasi ir šią savybę žmonės greičiausiai paveldėjo iš jų. Primatai, kaip ir žmonės, mėgsta vienas kitą kutenti – tai akivaizdus juoko įrodymas.

Kiti tyrinėtojai mano, kad juoktis geba daugelis žinduolių. Žiurkių, šunų, delfinų ir banginių tyrimai atskleidė, kad kai kuriose situacijose (dažniausiai žaidžiant) šių gyvūnų skleidžiami garsai nepanašūs į jiems įprastus. Mokslininkai mano, kad tai galėtų būti juokas. Gyvūnų kalbos mes nesuprantame, todėl ir jų subtilaus garsų pokyčių galime nepastebėti.

Gyvūnai gali juoktis kai bando atkreipti į save dėmesį arba norėdami išreikšti džiaugsmą. Primatams juokas duoda tokius pat sveikatai naudingus dalykus kaip žmogui, o būdamos socialinės būtybės jos tuo pačiu ir stiprina savo narių bendrumą.

GRYNAS.lt anksčiau rašė ir apie kitus keistus dalykus, kuriuos darome kasdien.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skelbia lauko tualetų eros pabaigą: nepaklūstantiems gresia baudos (324)

Gyventojų, kurie nuotekas tvarko individualiai, nuo šių metų gegužės mėnesio laukia permainos....

Populiarėjantis atsisveikinimo su mirusiuoju būdas – nelegalus: pareigūnai vardija baudas (238)

Pelenai yra visiems gerai pažįstama atlieka. Paprastai krosnyje po, pavyzdžiui, malkų degimo likę...

Ekologiški Lietuvos garsenybių įpročiai: nuo daugkartinių šiaudelių iki atliekų perdirbimo (12)

Rūšiuoti atliekas, prikelti daiktą antram gyvenimui, vengti plastiko ar aplenkti greitosios mados...

Paukščiai laukia namų (2): kaip pačiam pasigaminti inkilą? (13)

Žodis „inkilas“ visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su standartine keturkampe lentine...

Lietuvoje tokio protesto dar nėra buvę: jaunimas išėjo į gatves (367)

Šimtai tūkstančių moksleivių iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių, tarp jų – Lietuvos,...

Top naujienos

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (49)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (78)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Prisvilęs naujojo stratego debiutas: pirmavusi Lietuva neatsilaikė prieš Liuksemburgą (293)

Lietuvos futbolo rinktinė nesėkmingai startavo 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B...

Sinoptikė: šeštadienis bus ramus ir saulėtas (38)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (117)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo (18)

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (64)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Eurolyga: PAO ir „Baskonia“ po svarbių pergalių tapo beveik nebepavejami „Žalgiriui“ (35)

Tai, kas priklausė nuo jo paties, penktadienį su kaupu įvykdęs Kauno „Žalgiris“ praėjus vos...

Vaizdo įraše – įspūdingas 332 metrų ilgio lėktuvnešio manevras (161)

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis yra 332,8 metrų ilgio laivas, kuriame tarnauja daugiau nei 6...