aA
Tam, kad galėtume važinėti kokybiškais ir saugiais keliais, reikalinga nuolatinė jų priežiūra. Žinant, kad Lietuvos kelių tinklą sudaro apie 14,4 tūkst. km asfaltuotų kelių, kasmet tam tenka skirti reikšmingą valstybės lėšų dalį. Nuolat atnaujinamos kelių atkarpos, asfaltuojamos naujos, tad kelių infrastruktūros gerinimo darbų apimtys sparčiai auga. Su jomis – ir iššūkiai: kaip šiuos projektus valdyti efektyviai, išlaikant kokybę, optimizuojant kaštus ir maksimaliai sumažinant poveikį aplinkai? Juos šiandien sprendžia ne tik Skandinavijos, Vakarų Europos valstybės, bet ir Lietuva, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi nuotr.
© Saulius Žiūra

Darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ kelių ir infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad daugiausiai galimybių taupyti lėšas, mažinti poveikį aplinkai ir vykdyti efektyvesnę kelių priežiūrą šiandien suteikia pakartotinis asfalto panaudojimas, kelio dangos atnaujinimas panaudojant seną asfalto sluoksnį ir žemesnėje temperatūroje apdoroto asfalto naudojimas. Šie metodai vis plačiau taikomi Skandinavijos valstybėse, tačiau jau nėra naujovė ir Lietuvoje.

„Senos asfalto dangos perdirbimas ir panaudojimas iš naujo yra geras sprendimas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai draugiška aplinkai technologija, atitinkanti žiedinės ekonomikos principus: skatinamas antrinių žaliavų panaudojimas, išmetamųjų atliekų kiekiai sumažinami iki minimalių. Susmulkinus seną asfalto dangą ją galima panaudoti naujo mišinio gamybai. Tai naudinga ir ekonominiu požiūriu – reikia gerokai mažiau naujos asfalto žaliavos. Lietuvoje, kur akmens asfalto gamybai reikia importuoti, senos dangos perdirbimas yra ypatingai praktiškas sprendimas“, – sako A. Braželis.

Perdirbto asfalto keliai – Japonijoje, Olandijoje ir Lietuvoje

Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu kasmet suremontuojama apie 250 km kelio dangų, atliekant paprastojo remonto darbus. Vidutiniškai apie 10-20 proc. šių remonto darbų yra atliekami panaudojant seną asfalto dangą.

Asfalto dangos panaudojimo galimybės taip pat visuomet įvertinamos plečiant bei prižiūrint ir mūsų šalies kelių tinklą. Kai kelias yra rekonstruojamas, iš seno asfalto dangos išgautas naudoto asfalto granules numatoma panaudoti naujai įrengiamuose dangos konstrukcijos sluoksniuose. Be to, atliekant asfalto dangos remontą plačiai taikoma karštojo regeneravimo technologija, įskaitant „Remix“ metodą. Naudojant tokias technologijas asfalto danga atnaujinama iš karto panaudojant vietoje esamą asfalto dangą.

A. Braželio teigimu, daugiausiai asfalto šiandien perdirbama ir iš naujo panaudojama Olandijoje bei Japonijoje, o viena pagrindinių to priežasčių – kad norint gaminti naują asfaltą šioms šalims tenka importuoti brangią žaliavą. Tuo šios šalys yra panašios į Lietuvą, kuri didindama per naujo panaudojamo asfalto dalį taip pat galėtų nemažai sutaupyti.

Galimybė mažinti CO2 emisiją iki 20 proc.

Asfalto dangos pakartotinis panaudojimas yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir leidžia mažinti anglies dvideginio (CO2) emisijas. Klimato krizės akivaizdoje šis aspektas yra ne mažiau svarbus. Skaičiuojama, kad didinant iš naujo panaudojamo asfalto dalį dėl kelio priežiūros darbų susidarančią šiltnamio dujų emisiją galima sumažinti iki 20 proc.

Tokia valstybė kaip Danija kelių priežiūros darbų rangovams yra net numačiusi konkrečius reikalavimus dėl emisijos mažinimo. Nors Lietuvoje tokie reikalavimai dar nėra keliami, tačiau būdama Europos Sąjungos nare Lietuva taip pat prisiima žmogaus poveikio klimato kaitai mažinimo įsipareigojimus, o aplinkai draugiškesnių kelių tinklo plėtojimo ir priežiūros priemonių skatinimas gali padėti juos įgyvendinti.

„Suomijoje „Remix“ būdu, panaudojant seną asfaltą atnaujinama maždaug trečdalis visų kelių, kuriems reikalingas dangos atnaujinimas. Kaip ir naudojant perdirbtą asfalto mišinį šis būdas leidžia sumažinti darbų kaštus ir poveikį aplinkai. Jis net dar efektyvesnis, nes sena asfalto danga panaudojama iš karto – jos nereikia niekur transportuoti ar sandėliuoti. Nuolat ieškome galimybių jį dar labiau patobulinti ir sumažinti asfalto mišiniui reikalingą naujos žaliavos bei bitumo kiekį. Galbūt, ateityje bus įmanoma reikiamos kokybės asfaltą išgauti naudojant vien tik seną dangos sluoksnį. Tai būtų didžiulis proveržis“, – sako A. Braželis.

Bandymai su žemos temperatūros asfaltu

Naujų galimybių kelių priežiūros srityje suteikia ir žemos temperatūros asfalto naudojimas. Darbų metu sumažinus asfalto įkaitinimo temperatūrą galima sumažinti energijos sąnaudas, kartu ir anglies dvideginio emisiją. A. Braželis pasakoja, kad šį metodą YIT pradėjo naudoti prieš daugiau nei dešimtmetį ir šioje srityje pasiekė nemenką progresą.

„Mūsų kolegos Skandinavijos šalyse gali pasigirti nemažais pasiekimais naudojant žemos temperatūros asfaltą. Jo įkaitinimo temperatūrą, nepakenkiant dangos kokybei, pavyko sumažinti nuo 160 iki 120 laipsnių. Iš viso nuo 2012 metų YIT Lietuvoje išbandė 1200 t žemos temperatūros asfalto“, – sako A. Braželis.

Klojamai dangai – specifiniai reikalavimai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet visoje Lietuvoje planuojama išasfaltuoti 445 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga. Šiais metais bendrai visam Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti ir įgyvendinti kelių bei kelio statinių statybos, rekonstravimo, eismo saugumą gerinančius ir kitus projektus skirta 583 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei ES lėšų.

Galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos kelių danga turi būti ilgaamžiška, pasižymėti eksploatacinėmis savybėmis, užtikrinančiomis eismo saugą ir važiavimo komfortą. Atskirais atvejais numatomos ir kitos būtinos kelio dangos savybės, pavyzdžiui, triukšmo, atsirandančio dėl automobilio rato ir kelio dangos sąveikos, mažinimas. Tuo pačiu, įrengtos kelio dangos paviršius turi būti pakankamai atsparus slydimui ir lygus.

A. Braželis pasakoja, kad naudojant minėtus kelių asfaltavimo būdus šios savybės yra užtikrinamos: „Žvelgiant iš techninės pusės tam tikrų iššūkių kyla. Pavyzdžiui, žemesnėje temperatūroje paruošiamas asfaltas yra standesnis, todėl jį sunkiau apdoroti. Su panašiomis problemomis susiduriama ir panaudojant seną asfalto dangą. Tačiau visi šie dalykai išsprendžiami. Šiandien jau galime labai gerai išanalizuoti perdirbamos dangos sudėtį, tiksliai apskaičiuoti reikiamą naujo mišinio sudėtį ir proporcijas, taip užtikrinant reikiamas asfalto dangos savybes“.

Augant valstybių ir visuomenių ekologiniam sąmoningumui, siekiant pereiti prie aplinkai draugiškesnių infrastruktūros plėtojimo modelių, pažangūs kelių priežiūros ir tiesimo metodai turėtų būti taikomi vis plačiau. Progresas šioje srityje leidžia tikėtis, kad jau netolimoje ateityje važinėsim tik keliais, kuriuos tiesiant ir remontuojant resursai yra naudojami efektyviai, o tokių darbų poveikis gamtai yra, kiek įmanoma, mažesnis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

Nebereikalingi drabužiai privertė sukurti populiarėjantį verslą: siuva iš senų medžiagos skiaučių (26)

Visi savo spintoje turime nebenešiojamų drabužių, nereikalingų medžiagos skiaučių. Dalis jų...

Per ketvirtį padaugėjo gyventojų pranešimų dėl aplinkosaugos pažeidimų (11)

Aplinkos apsaugos departamentas antrą metų ketvirtį gavo 5285 gyventojų pranešimus apie...

Artėjant savaitgaliui: 4 patarimai planuojantiems leistis į žygį gamtoje (1)

Sinoptikai žada, kad po lietingų dienų pagaliau galėsime džiaugtis sausesniu ir saulėtu...

Ilgiau taikstytis su žmonių abejingumu nebegalėjo: ryžosi pakeisti lietuvių mąstymą ir kasdienybę (11)

Aktyvus jaunimas visame pasaulyje siekia atkreipti dėmesį į ekologijos ir aplinkosaugos svarbą....

42 metus su paukščiais dirbantis Vytautas Jusys: sąraše – daugiau nei 780 tūkst. sužieduotų sparnuočių (33)

Ventės rago ornitologinė stotis šiemet švenčia solidų 90-ies metų jubiliejų. Pernai buvo...

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Taršos mokesčiai privers išlipti iš pamėgtų automobilių – galingus vokiškus pakeis nedideli japoniški (797)

Prabilusi apie mokestį taršiems automobiliams, Aplinkos ministerija riebų brūkšnį nubrėžė...

Mokslų daktarė apie uogas, kurių naudą dažnai užmirštame: jei jų nevalgote, neįsivaizduojate, ką prarandate (56)

Juodieji serbentai (lot. ribes nigrum ) Europoje valgomi jau apie 400 metų, o įrašai apie šias...

Vilniuje prieš vidurnaktį ukrainiečių „VW Passat“ rėžėsi į stulpą: automobilis visiškai suniokotas keleivis ligoninėje (17)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje, prie Oslo g. ir Laisvės pr. sankirtos, į apšvietimo stulpą...

Pretendentai į ministrų postus – spalvingos asmenybės (358)

Nors pasitikėjimą pasitikrinęs Saulius Skvernelis nepanoro atskleisti galimų pretendentų į tris...

Geros naujienos pasiilgusiems tikros vasaros: lietus trauksis, šiluma grįš (3)

Artimiausiomis dienomis tolstantis ciklonas vis dar turės įtakos Lietuvos orams .

„Sūduva“ šeimininkavo San Marine: gynėjo benefisas ir sutriuškinti varžovai (75)

Iš UEFA Čempionų lygos atrankos iškritusi Marijampolės „Sūduva“ sėkmingai persikėlė į...

Klaipėdietė užfiksavo supykusio kurjerio elgesį: toks elgesys sulauks bausmės (358)

Viena klaipėdietė išvydusi, ką siuntų tarnybos darbuotojas daro su siųsti paruoštomis...

Palanga be išeiginių marškinių ir aukštų kulniukų: kaip miestiečiai rengiasi paprastą dieną (36)

Pagrindinio šalies kurorto – Palangos – lankytojai, kaip taisyklė, visuomet pasižymi...

Dar vienas nemalonus faktas rūkaliams: žudo ne tik save (58)

Jei jus erzina visur primėtytos nuorūkos, metas dar labiau pasipiktinti: neseniai atliktas tyrimas...