Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pasaulyje diegiamos jau kelis dešimtmečius. Nors sertifikavimas griežtas ir ilgai trunkantis, Europos Sąjungos (ES) senbuvėse norinčių jas naudoti įmonių ir įstaigų – netrūksta. Lietuvoje iš valdžios institucijų kol kas vienintelė Aplinkos ministerija yra įsidiegusi sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, bet tikimasi, kad greitai tokių įstaigų bus daugiau.
© Organizatorių nuotr.

Aplinkosaugos vadybos sistemos (pvz., EMAS, ISO 14000 standartų serija ir kt.) atsirado augant aplinkos apsaugos politikos reikšmei, siekiant sumažinti bei valdyti gamtą teršiančius pramonės ūkinės veiklos padarinius.

Aplinkos apsauga glaudžiai susijusi su ekonomikos plėtra. Viena vertus, ekonomikos plėtra reikalauja daugiau gamtos išteklių, o kita vertus, stipri ekonomika turi daugiau galimybių naudoti švaresnes technologijas ir geriau spręsti aplinkos apsaugos klausimus.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema (AVS) padeda užtikrinti verslo plėtrą, sumažinti žaliavų ir energijos sąnaudas, mažinti atliekų tvarkymo išlaidas, pasiruošti griežtėjantiems teisiniams reikalavimams, gerinti darbo sąlygas ir mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, gerinti santykius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis ir t.t.

Keleriopa nauda

Kaip GRYNAS.lt pasakojo aplinkos viceministras Martynas Norbutas, AVS populiarėti padėjo ir geresnio įvaizdžio siekimas. „Organizacijoms ir įmonėms svarbu save parodyti kuo geriau. Vartotojai, klientai Vakaruose aplinkosaugai skiria daug dėmesio, jiems svarbu, kad prekės būtų gaminamos tvariais būdais, nešvaistomi ištekliai ir energija. Aplinkosaugos vadybos sistemos padeda tai pasiekti“, – sako viceministras.

Tiesa, kad įmonė galėtų prisistatyti „žalia“ ar besirūpinančia aplinka, AVS diegimas nėra vienintelis kelias. „Galima tiesiog imtis paprasčiausių veiksmų, kurie padėtų sutaupyti, o laimėtų ir gamta. Pavyzdžiui, įsidiegti energiją taupantį apšvietimą, naudoti elektromobilius, rūšiuoti, taupyti vandenį ir pan. Daugelis viena ar kitą daro, ir tai labai gerai. AVS privalumas – ji padeda pasiekti aplinkosauginių tikslų struktūruotai ir nuolat“, – pažymi M. Norbutas.

Martynas Norbutas
Martynas Norbutas
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip dar vieną pavyzdį viceministras minėjo viešbučiuose paplitusią praktiką siūlyti savo svečiams naudoti rankšluostį tol, kol šis dar tinkamas, neprašyti pakeisti jo (o tai reiškia ir skalbti) vos kartą panaudojus. „Viešbučiai to ėmėsi siekdami sutaupyti, kita vertus, juk tikrai rankšluostis po vieno naudojimo nebūtinai tampa purvinu. Dideli viešbučiai turi šimtus kambarių, jeigu visiems jų gyventojams kiekvieną dieną reiktų pakeisti po kelis rankšluosčius, paskaičiavę gautume milžinišką kiekį suvartoto vandens ir energijos, todėl tokios priemonės tikrai naudingos“, – svarsto viceministras.

Pavienių veiksmų imtis organizacijoms paprasta, tereikia šiek tiek iniciatyvos ir finansų. AVS tokius veiksmus pakelia į kitą lygį: jie vykdomi organizuotai, koordinuotai ir padeda užtikrinti geriausią rezultatą mažiausiomis sąnaudomis. Be to, sertifikatas laiduos visoms suinteresuotoms šalims, kad įmonės ar organizacijos AVS yra veiksminga, nuolat tobulinama ir nėra tik pigus triukas klientams vilioti.

Kaip tai veikia?

Nors skirtingos AVS gali skirtis, visos jos remiasi vadinamuoju Demingo ciklu: „planuok – daryk – tikrink – veik“.

Pirmasis žingsnis – planavimas. Įmonė turi nustatyti (ir periodiškai peržiūrėti) savo įtakos sferoje esančius aplinkos apsaugos aspektus, t. y. veiklos, gaminių ar paslaugų elementus, galinčius veikti aplinką. Tam reikia aplinkos apsaugos požiūriu „perkratyti“ visą įmonės veiklą ir teritoriją, naudojamas medžiagas, technologinius procesus, susidarančias atliekas ir t.t. Reikia įvertinti ne tik tai, kas vyksta įmonės teritorijoje, bet ir kur dedamos atliekos, kokios naudojamos subrangovinės paslaugos ir pan. Taip galima nustatyti, kurie aspektai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tuomet pagal finansines galimybes nustatomi tikslai, kurių įmonė turėtų siekti.

Antrasis žingsnis – AVS įgyvendinimas ir veiklos vykdymas. Įmonėje turi būti sukurta ir įdiegta struktūra, pajėgi valdyti aplinkos apsaugos priemones. Vadovybė turi skirti reikalingus žmonių, techninius ir finansinius išteklius, AVS turi tapti viena iš įmonės valdymo grandžių. Be to, reikia paskirti ir įgaliotą darbuotoją, kuris užtikrintų AVS priežiūros organizavimą, koordinavimą ir kuriam vadovas perduotų informaciją, kaip ji veikia ir kaip ją gerinti.

Įgyvendinti AVS neįmanoma, jeigu įmonės padalinių darbuotojai nėra tinkamai parengti ir apmokyti. Jie turi žinoti ir suvokti aplinkos apsaugos politiką, žinoti savo pareigas ir įgaliojimus, dėl to ne mažiau svarbi dalis yra švietimas ir informavimas.

Be to, reikia nustatyti procedūras, susijusias su tiekėjų ir subrangovų tiekiamais gaminiais ir paslaugomis. Pavyzdžiui, jeigu įmonė samdo patalpoms valyti kitą įmonę, reikia užtikrinti, kad šios darbuotojai naudotų tik aplinkai draugiškas priemones, be pavojingų aplinkai chemikalų ir pan.
Trečiasis žingsnis – tikrinimas ir koregavimas. Įmonė turi nustatyti reguliarias procesų ir veiklos, galinčių reikšmingai paveikti aplinką, stebėjimo ir matavimo procedūras bei rinkti atitinkamus duomenis. Be šių veiksmų, įmonė pati periodiškai turi atlikti AVS vidaus auditą, kad įsitikintų, ar veikia taip, kaip numatyta: jeigu ne – koreguoti veiksmus.

Ketvirtasis žingsnis – sistemos veikimo analizė. Ją periodiškai turi atlikti įmonės vadovybė. Analizei atlikti reikia turėti faktais pagrįstos informacijos – duomenų. Jeigu įmonė išsikėlusi tikslą nuolat mažinti energijos sąnaudas, bet nefiksuoja tikslių suvartojimo rodiklių – visos pastangos nueis perniek. Be to, tikslūs duomenys reikalingi ir efektyvumui matuoti: ar investuotos lėšos atsiperka, ar pasiekiami tikslai ir t. t.

Aplinkai draugiškas sprendimas, kuris gali padėti nemažai sutaupyti
© Shutterstock


Aplinkos ministerijos rezultatai

Aplinkos ministerija (AM) – vienintelė iš valdžios įstaigų, kurioje įdiegta AVS. Kartu su šia sistema 2011 m. įdiegta ir Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), kuri įregistruota tarptautiniame EMAS registre.

Ši sistema yra pagrįsta savanorišku dalyvavimu ir skirta įmonėms ir kitoms organizacijoms, kurios pageidauja įsipareigoti vertinti, valdyti ir gerinti savo įtaką aplinkai. Ji buvo sukurta 1993 metais ir yra panaši į ISO 14001, tačiau kelia didesnius reikalavimus: EMAS registruotos organizacijos privalo demonstruoti atitiktį aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimams ir viešai pateikti informaciją apie reikšmingus aplinkosaugos aspektus ir susijusius aplinkosaugos tikslus bei uždavinius, pagrindinius duomenis apie aplinkosaugos veiksmingumą.

„Lietuvoje vos 4 įmonės turi EMAS sertifikatą. Norint jį išlaikyti, kasmet reikia rengti ir teikti ataskaitas, efektyviai pasiekti tikslus ir vykdyti tai, kas buvo suplanuota. Tai nėra lengvas dalykas didelei organizacijai: kai yra daug darbuotojų, kurie dirba savo darbus, jie neturi kada galvoti apie sertifikatus ar pan. dalykus, todėl būtina sukurti tokią kasdienybę, kuri jiems netrukdytų, bet būtų naudinga aplinkai“, – aiškino už AVS ir EMAS sistemas Aplinkos ministerijoje atsakinga Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šernauskienė.

Specialistė seka pokyčius ministerijoje ir gali tiksliai įvardinti, kokią naudą įstaiga jau gavo iš AVS. 2012-2017 m. AM sutaupė per 133 kub. m vandens, daugiau nei 8300 litrus degalų, apie 1,6 tonos spausdinimo popieriaus. Be to, užtikrinta, kad visos valymo paslaugos atliekamos tik aplinkai draugiškomis priemonėmis, kad 100 proc. visų leidybos, spausdinimo ir su juo susijusių paslaugų viešųjų pirkimų pateko į „žaliųjų pirkimų“ (kuomet įsigyjant prekes ar paslaugas taikomi vienokie ar kitokie aplinkosauginiai aspektai: pavyzdžiui, perdirbtas popierius, aplinkai nekenksmingi dažai ir pan.) kategoriją. AM 2016 m. gavo Europos Komisijos įvertinimą už aplinkosaugos vadybos funkcionalumą, patikimumą ir skaidrumą bei išskirtinius įsipareigojimus aplinkosaugos vadybos srityje ir indėlį vystant bei propaguojant EMAS Lietuvoje.

Įdiegti AVS ir EMAS pradžioje gali kainuoti didesnę sumą, tačiau vėliau tai atsiperka. „2011 m. vienam ministerijos darbuotojui tekdavo 316 eurų išlaidų elektrai per metus, o štai 2017 m. – jau 245 eurai ir toliau jos mažėja. Analogiška situacija ir su kuru tarnybiniam transportui: 2011 m. sąnaudos vienam darbuotojui siekė apie 90 eurų, o pernai – tik 30. Nauda yra akivaizdi“, – teigė R. Šernauskienė.

Skaičiuojant visą AVS ir EMAS ministerijai suteiktą naudą, matyti, kad jos labai apsimoka. Jeigu 2012 m. tiesioginės veiklos sąnaudos (kuras, elektra ir t. t.) siekė 145,7 tūkst. eurų, tai 2017 m. – 97,5 tūkst. eurų.

Aplinkos apsaugos vadybos sistemų nauda
Aplinkos apsaugos vadybos sistemų nauda
© AM

„Net ir paprasti veiksmai, kaip nuolatinis priminimas darbuotojams nepalikti įjungtos šviesos, taupyti vandenį, vietoj lifto rinktis laiptus ir pan., padeda sutaupyti. Tokius sprendimus nesunku padaryti kiekvienai organizacijai, bet vadybos sistemos skatina nuolat ieškoti naujų sprendimų, jų neapleisti, atnaujinti, kai kas nors sugenda. Mes jau svarstome, kaip įsigyti ekonomiškesnį, ekologiškesnį daiktą, o ne pigiausią , kuris galbūt naudos daugiau energijos. Svarbu išlaikyti ir skatinti tokį požiūrį“, – sako R. Šernauskienė.

Populiarins AVS

Kaip numatyta Vyriausybės programoje, AM parengs rekomendacijas viešojo sektoriaus institucijoms, įstaigoms ir valstybės įmonėms, kaip įsidiegti EMAS ar kitą aplinkosaugos standartus atitinkančią AVS. Viceministras M. Norbutas pasakojo, kad vien viešuoju sektoriumi neapsiribos. „Sieksime, kad ir verslas išgirstų apie aplinkosaugos vadybos sistemų naudą. Juolab, kad elementarių veiksmų galima imtis greitai, o palaipsniui pereiti ir prie organizuoto, struktūruoto atsakingo požiūrio į aplinką“, – sako viceministras.

AM numato parengti informacinį leidinį, kurį platins organizacijoms. „Ketiname ne tik pristatyti mūsų ministerijos pasiekimus, bet pasidalinti patirtimi, keisti institucijų ir verslo požiūrį į kasdienį organizacijos darbą. Viešasis sektorius gal ir neturi galimybių ir finansų greitai imtis priemonių, bet jeigu jau atėjo laikas keisti tarnybinį automobilį, kodėl nepaskaičiavus, ar neapsimokėtų elektromobilis? Tiesiog imti ir pirkti jį, kai dar geras esamas automobilis, būtų nelogiška ir jokios naudos aplinkai, bet atėjus laikui, tai gali būti teisingas pasirinkimas“, – svarsto M. Norbutas.

Viceministro teigimu, svarbiausia, kad net jeigu organizacijos ir nepultų diegti AVS, pradėtų ilgalaikį planavimą. „Pirmiausia, žinoma, reikia pradėti nuo savęs. Šiemet visos ministerijai pavaldžios įstaigos turės pasirengti ir pradėti vykdyti planus, kurie apims kasdienes aplinkosaugines priemones Pavyzdžiui, minėtasis elektromobilių atvejis ar paprasčiausios perdegusios elektros lemputės keitimas. Sieksime, kad organizacijos keistų požiūrį į šiuos dalykus, dažniau rinktųsi „žaliuosius pirkimus“, – pabrėžia viceministras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kada remontuoti būstą, kad į duris nesibelstų pikti kaimynai? (30)

Triukšminga statybinė technika priverčia šokti iš lovos? Statybininkai vakarais ar savaitgaliais...

Planuojama Lietuvos ateitis: kaip atrodys mūsų valstybė? (160)

Šalia energetikos, aplinkosaugos, ekonomikos ir kitų Lietuvai svarbių strategijų, daug...

Kondicionieriui ant pastato sienos irgi reikia statybos leidimo (195)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato...

Sprendžiama užtvankų ateitis: sutarė dėl jų žalos gamtai (140)

Aplinkos ministerijoje vakar surengtas seminaras buvo skirtas užtvankų tvarkymo ir žuvų migracijos...

Kaunui nepasisekė: mieste – derlių naikinančių šliužų invazija (161)

Sodininkai, norėdami užauginti gerą derlių, susiduria su ne viena kliūtimi: sausros, stichinės...

Top naujienos

„Sodra“ tuština gyventojų sąskaitas: pinigus gali nuskaičiuoti neperspėjusi (9)

Jei bent porą mėnesių niekur nedirbate, nesate registruotas darbo biržoje ir dar nesumokėjote už...

Ši ūkininkė įspūdį paliktų bet kam: atgaivinta senelių sodyba žavisi ir lietuviai, ir užsieniečiai pasidalino daržininkystės patarimais (36)

Lazdijų rajone, Babrauninkų kaime, įsikūręs ūkis – kiek neįprastas – gamtinės...

Po Trumpo pasisakymų „Fox“ televizijai – nauji priekaištai: tai „dovana Putinui“ (136)

Praėjus porai dienų po kritikos audrą sukėlusio savo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru...

Svajojantys apie būstą turėtų suklusti: dalis butų jau pinga (75)

Skirtingų NT agentūrų skaičiavimais, pastarąjį pusmetį 0,2–0,3 proc. smuktelėjo naujos...

Policija ieško be žinios dingusios skandalingosios buvusios „pupytės“ Sandros Grafininos (92)

Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai ieško be žinios...

Ypatingas pasiūlymas: pačiame Vilniaus centre išnuomojamas mokyklos pastatas pradinė nuomos kaina – simbolinė (21)

Didžiosios sinagogos komplekso teritorijoje, sostinės kultūros paveldo apsuptyje stovinčiam beveik...

Katie Price apgauta juvelyrė Elvyra Monginienė yra nukentėjusi ir nuo žinomų lietuvių: nuostoliai siekia 8 tūkst. eurų (1)

Atviro kūno demonstravimu ir skandalais ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visame pasaulyje...

Pasieniečiai prajuokino: kiek bėglių matote šiame vaizdo įraše? (21)

Savo feisbuko paskyroje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbuotojai pasidalino linksmu...

Čepracko iš restorano išprašytas ir „chamu“ išvadintas tėtis rėžė atgal: personalas sutriko, tarsi būtume atsivedę krokodilą (620)

Vakar DELFI pasirodęs straipsnis „Liutauras Čeprackas pasipiktino dėl vaikų restoranuose: jei...

Generolo Vėtros anūkė metė baisius kaltinimus seneliui ir Lietuvai: kas slepia tiesą? (1595)

Prieštaringai vertinamo Jono Noreikos-Generolo Vėtros vardas vėl kursto aistras. Apie šį buvusį...