Alternatyvos tradicinei eglutei - nuo baltųjų eglių iki balzaminių kėnių

Artėjant gražiausioms metų šventėms dauguma imasi gražiausios eglutės, kuria papuošime savo namus, paieškų. Bet ar dažnai susimąstome, iš kur jos atkeliauja, kaip šios eglutės yra auginamos ir ar draugiška aplinkai yra ši tradicija? GRYNAS.lt domėjosi kalėdinių medelių alternatyvomis: kokių rūšių spygliuočius Kalėdoms parduoda medelynai bei kokie yra „žaliausi“ pakaitalai nukirstoms eglutėms.

Kalėdinio medelio rūšis - skonio reikalas

Kauno rajone esančios Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos medelyne šią žiemą galima įsigyti penkių skirtingų rūšių kalėdinių medžių: paprastųjų, baltųjų ir sidabrinių eglių bei smailiaspyglių ir balzaminių kėnių. Medelyno viršininkas Jonas Paičius apgailestavo, kad turi mažai kėnių, nes jo teigimu, būtent šie spygliuočiai yra patys tinkamiausi šventėms.

„Jeigu turėtume daug gražių kėnių, tai mano manymu, jie būtų patys populiariausi. Kėnių savybės yra labai geros, jie yra labai švelnūs, geras kvapas, nekrinta spygliai ir jų labai graži tamsi spalva. Bet kadangi mes jų daug neturim, tai sunku pasakyti (kokia būtų jų paklausa – red. past.), – kalbėjo medelyno viršininkas. – Mes daugiausiai parduodame sidabrinių eglių, bet savo pozicijų neužleidžia ir paprastosios eglės.“

J. Paičius sakė, jog žmonėms svarbiausia, kad kalėdinis medelis būtų kokybiškas ir gražus, o rūšis dažniausiai yra skonio reikalas. Paklausus apie medelių madas, medelyno viršininkas teigė didesnių pokyčių lyginant su ankstesniais metais nepastebėjęs.

„Manau, kad ryškesnių pasikeitimų nėra. Tiesa, labai gerai perka į vazonėlius pasodintas sidabrines eglutes, kėniukus, paprastas eglutes. Pasodinti į vazonus medeliai dar išlaiko didelį populiarumą. Bet šiaip mados nelabai ir keičiasi,“ – sakė J. Paičius.

Dubravos medelyno viršininkas džiaugėsi, jog šiųmetinis sezonas kol kas yra sėkmingas: „Šiemet prekyba vyksta labai gyvai, pirkimas tikrai yra geras. Žmonės geranoriški, gerai nusiteikę, matyt mato geresnes ateities prognozes“ .

Dubravos medelyne pigiausios – paprastosios eglės, 1 – 1,2 m aukščio medelis kainuoja 12 litų. Kitų rūšių spygliuočių galima įsigyti ir aukštesnių- iki 3 m ir daugiau. Už didesnį medį reikės mokėti atitinkamai daugiau. Brangiausiai atsieis balzaminiai kėniai ir sidabrinės eglės. Pastarųjų kaina svyruoja nuo 17 litų už 1 – 1,2 m aukščio medį iki 70 litų už 2,6 – 3 m. Vazonėliuose parduodamos sidabrinės ir paprastosios eglės kainuoja nuo 6 iki 35 litų, priklausomai nuo vazono tūrio. 

Parduodama apie 26 tūkst. kalėdinių medelių

Lietuvoje dauguma kalėdinių eglučių šiuo metu yra auginamos specialiose plantacijose, taip pat parduodami ir medeliai iškirsti retinant specialiai tankiau apsodintą atkuriamo miško plotą, bei valant apžėlusias teritorijas.

Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis sakė, jog remiantis kelių metų pardavimų duomenimis, urėdijos vidutiniškai parduoda apie 26 tūkst. kalėdinių medelių: „Parduodame apie 20 tūkst. kirstų eglaičių ir apie 5 – 7 tūkst. vazonuose. Dalį eglučių urėdijos augina plantacijose, bet tikriausiai daugiau atkeliauja iš miško, nors tikslios statistikos ir neturime“.

Specialisto teigimu, urėdijos eglutes surenka iš įvairių vietų, kur jas leidžiama kirsti, pavyzdžiui, retinant ir valant pakelių, griovių šlaitus ar apžėlusias elektros linijas. Taigi tradicija puošti eglutes neprisideda prie natūralių, savaiminių miškų kirtimo.

Gyvos ir dirbtinės eglutės – savi pliusai ir minusai

Kita vertus, medelių priežiūrai ir kirtimui naudojama degalais varoma technika, be to nukirstos eglutės gali nukeliauti nemažus atstumus kol pasiekia pardavimo vietas, o praėjus šventėms jos dažnai atsiduria sąvartynuose – visa tai sukuria papildomas CO2 emisijas. 

Alternatyva gyvoms eglutėms – plastikinės. Jų panaudojimo trukmė yra žymiai ilgesnė, joms reikia ir mažiau priežiūros. Tačiau dauguma dirbtinių eglučių yra gaminamos Kinijoje, todėl gerokai išauga transportavimo kaštai ir susijusios CO2 emisijos. Eglutės paprastai yra gaminamos iš polivinilchlorido (PVC), kuris irdamas skleidžia pavojingus garus. Žinoma atvejų, kai plastikinėse Kalėdų eglutėse buvo rasta švino liekanų.

J. Paičius

Jeigu turėtume daug gražių kėnių, tai mano manymu, jie būtų patys populiariausi. Kėnių savybės yra labai geros, jie yra labai švelnūs, geras kvapas, nekrinta spygliai ir jų labai graži tamsi spalva. Bet kadangi mes jų daug neturim, tai sunku pasakyti (kokia būtų jų paklausa).

Išmestos dirbtinės eglutės praleis šimtus metų sąvartyne iki kol visiškai sunyks. Duomenų kiek šeimų Lietuvoje renkasi plastikines eglutes nėra, tačiau, pavyzdžiui, JAV dirbtines eglutes puošia apie 70 procentų šeimų. 

Tai vis tik kokia eglutė yra pati „žaliausia“? GRYNAS.lt pateikia keletą pasiūlymų, kokią žaliaskarę pasirinkti Kalėdų proga, pradedant aplinkai pačia draugiškiausia alternatyva – gyva eglute. 

Gyva eglutė lauke

Jei yra galimybė, atsisakykite eglutės namuose ir papuoškite kieme augantį medį. Dovanų atplėšti lauke greičiausiai nesinorės dėl žiemiškų orų, bet jei papuošta eglutė ar kitas spygliuotis matysis pro šventinių kambarių langus, kalėdinė nuotaika neturėtų nukentėti.

Pasidarykite savo eglutę

Leiskite pasireikšti savo kūrybiškumui ir sukonstruokite kalėdinę eglutę patys. Panaudokite įvairias natūralias medžiagas: eglių ir kitų spygliuočių šakeles, miške surinktus kankorėžius, jūros nugludintas ir išplautas šakas. Eglutės karkasą galima sukonstruoti ir iš butelių, tinklinės vielos ar iš kitokių medžiagų pagaminto tinklo. 

Eglutė vazonėlyje

Eglutė vazonėlyje yra puiki alternatyva nukirstam medeliui. Eglutę galite puošti viduje, o vėliau pavasarį persodinti lauke. Kad medelis išgyventų iki persodinimo, rinkitės nedidelį augalą, kad šaknims užtektų vietos. Laikykite vėsioje patalpoje. 

Pasodintas medelis ne tik pagražins jūsų sodybą, bet ir suteiks prieglobstį įvairiems gyvūnams, be to valys orą ir prisidės prie kovos su klimato kaita. Net jeigu gyvenate bute, taip pat galite džiaugtis eglute vazonėlyje. Pasiteiraukite draugų ir pažįstamų, gal atsiras, kas galės priimti ir pasodinti jūsų medelį. 

Draugiškai aplinkai augintos eglutės

Jeigu nenorite rūpintis eglutės persodinimu ir vis tik renkatės nukirstą medelį, atkreipkite dėmesį kaip ir kur jis buvo užaugintas. Visos Lietuvos urėdijos yra sertifikuotos Miškų valdymo tarybos (Forest Stewardship Council, FSC), jų mediena ir želdiniai, taip pat ir kalėdinės eglutės atitinka aukštus darnios miškų priežiūros reikalavimus. Pirkite eglutę iš jums artimiausių urėdijų. Po švenčių priduokite medelį į specialius surinkimo punktus ar konteinerius arba, jeigu yra galimybių, jį sukompostuokite arba sumulčiuokite.

Dirbtinės eglutės 

Nors ir mažiausiai „žalia“ alternatyva, dirbtinės eglutės turi savo privalumų: vieną kartą įsigijus eglutę ją galima naudoti daugybę metų, taip sutaupote pinigų, laiko ir degalų, kuriuos sudegintumėte ieškodami jums labiausiai patinkančios gyvos eglutės. Pirkdami dirbtinę eglę atkreipkite dėmesį į jos kilmės šalį. Jei yra galimybė, rinkitės Europoje ar JAV pagaminta eglutę – mažesnė tikimybė, kad šių eglių gamyboje bus naudotas švinas. 

Kita vertus, dirbtinės eglutės kol pasiekia Lietuvą nukeliauja didelį atstumą ir taip prisideda prie didelių CO2 emisijų, jau nekalbant apie didelius dujų kiekius išmetamus jas gaminant. Plastikinės eglutės nėra perdirbamos. Senos eglutės neišmeskite, o atiduokite labdarai, padovanokite vaikų namams ar vargingiau gyvenančiai šeimai. 

Rengiant straipsnį panaudota medžiaga iš thedailygreen.com