Lietuvos liaudies buities muziejus (Rumšiškėse, Kaišiadorių raj.)

Besidomintiems lietuvių liaudies buitimi, siūlome nuvykti į Kaišiadorių rajone įsikūrusį muziejų po atviru dangumi – Rumšiškes. Šio muziejaus pagrindą sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš įvairių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos. Jie sugrupuoti į kompleksus: sodybas, nedidelius kaimus, miestelį. Pastatai atskleidžia įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių pastatų būdingiausias stilistines savybes, išplanavimus, konstrukcijas, dekoro elementus.

Pavyzdžiui, Dzūkija pristatoma padriko kaimo fragmentu ir vienkiemine sodybėle. Vienkiemio visi keturi pastatai – gyvenamasis namas (stuba), svirnelis, tvartas ir klojimas– atviri lankytojams. Kaime kol kas atidaryti tik keli pastatai. Viena pirkia atkelta iš Musteikos kaimo. Joje pas eigulį Gaidį jaunystėje apsistodavo profesorius Tadas Ivanauskas, mėgęs medžioti ir žvejoti.

Aukštaitija pristatoma vienkiemine sodyba, gatvinio rėžinio kaimo fragmentu, keliais pavieniais pastatais. Vienkieminėje sodyboje technikos mėgėjus sudomina tiltinė linų minamoji, architektus, statybininkus, etnografus – retos konstrukcijos, su uždaru kiemeliu viduje tvartas. Gryčios priemenėje pilna indų, rykų, paruoštų lietuvių mėgiamo ir apdainuoto gėrimo - alaus darymui.

Suvalkija muziejuje pristatoma 3 sodybomis, aliejine, stiebiniu ir kepuriniu vėjo malūnais. Suvalkiečio sodyboms būdingas stačiakampio formos kiemas, perimetrinis vienkiemio užstatymas.

Muziejuje Žemaitiją pristato 3 sodybos, atstovaujančios tris socialinius sluoksnius - vidutinioko, mažažemio ir turtingo didžiažemio. Žemaitiškos sodybos pasižymi kupliais, žemai nuleistais stogais, stambiais tūriais, erdviais kiemais. Sodybose daug įvairios paskirties pastatų, pastatuose – daug patalpų . Namuose – patogūs išardomi baldai, daug medžio raižinių.
Citata
Europos parkas, kurį 1991 m. įkūrė skulptorius Gintaras Karosas, šiuo metu turi lankomiausio Lietuvos muziejaus po atviru dangumi statusą. Skaičiuojama, kad kasmet parke apsilanko 60-65 tūkst. žmonių.

Muziejaus lankytojai gali pasigrožėti ir pastatų aplinka – šalia statinių prisodinta želdinių, įrengta sakralinių paminklų, skiriasi gyvenamųjų namų iš skirtingų Lietuvos regionų tvoros. Smalsiems siūloma susipažinti su autentišku pastatų vidumi - penkiasdešimt viename iš šių pastatų įrengtos interjero ekspozicijos su tam laikmečiui būdinga įranga – baldais, audiniais, virtuvės rakandais, darbo įrankiais. Kai kuriuose pastatuose demonstruojami įvairių darbų procesai: puodų žiedimas, gintaro, medžio, metalo apdirbimas, pynimas ir kt.

Muziejus nuo gegužės 1 d. atviras tiek darbo, tiek ir poilsio dienomis nuo 10 val. iki 18 val. Bilieto kaina suaugusiems – 10 Lt, moksleiviams bei studentams – 5 Lt. Į muziejų atvykus automobiliu, mokamas 50 Lt įvažiavimo mokestis.

Europos parkas (Joneikiškių kaimas, Vilniaus raj.)

Europos parkas rekomenduotinas aplankyti tiems, kas mėgsta gamtos ir meno sąveiką. Parkas, kurį 1991 m. įkūrė skulptorius Gintaras Karosas, yra vienas lankomiausių Lietuvos muziejų po atviru dangumi. 2002 m. parke apsilankė net  60-65 tūkst. žmonių. Vis dėlto šiuo metu lankytojų srautai sumenkę beveik perpus pernai parkas sulaukė 34 200 lankytojų.

Parkas įsikūręs vos 14 km atstumu nuo geografinio Europos centro, esančio Joneikiškių kaime ir lankytojams atskleidžia, koks turtingas iš tiesų yra Europos menas. Parko ekspozicijoje - per šimtą kūrinių, atgabentų iš 34 šalių. 

Vienas iš įdomiausių parodos eksponatų yra vadinamasis „LNK infomedis”. Tai ištisas labirintas, sukonstruotas iš daugiau kaip 3000 senų televizorių. Šis stulbinantis kūrinys buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia tokio tipo skulptūra. Savo televizorius šiai skulptūrai džiaugsmingai atidavė Lietuvos gyventojai akcijos „Atiduok savo seną televizorių Europai”. Šiuo metu skulptūra yra didžiausias eksponatas visame parke. Bendras televizorių svoris siekia 150 tonų. Labirinto viduryje stovi gulinčio Lenino skulptūra. Ši skulptūra simbolizuoja sovietų ideologijos, transliuotos per televiziją 50 metų Lietuvoje, absurdiškumą.

Europos parko darbo laikas – nuo 10 val. iki saulėlydžio. Siūlomos ir naktinės ekskursijos. Įėjimo kaina 7-21 litai. Ekskursijos su gidu kainuoja nuo 50-100 litų. Naktinis turas - 200 litų.

Grūto parkas (Druskininkai)
Grūto parkas/ Grūto parko nuotr.

2010metais Grūto parkas buvo pripažintas vienu iš dešimties keisčiausių muziejų pasaulyje. Grūto parkas yra nutolęs 130 km nuo Vilniaus ir vos 8 km nuo Druskininkų.  Parke yra daugiau kaip 50 sovietmečio politinių lyderių statulų. Statulos atskleidžia komiškai hiperbolizuotą sovietmečio politikos kulto garbinimą. Lankytojai, vaikštinėdami parke, gali apžiūrėti stotingus akmeninius sovietų politikų biustus, čia taip pat sugabenta ir daugybė Lenino statulų bei kitų sovietmečio reliktų. Parko lankytojai gali pasikelti į apžvalgos bokštus ar nusileisti į apkasus, sukuriančius realistišką koncentracijos stovyklos atmosferą.

Visa 20 ha užimanti parko teritorija, dėl čia matomų vienur kitur išsidėsčiusių apžvalgos bokštelių, lagerių fragmentų ir sovietmečio elementų, primena Sibirą. Kad įspūdžiai būtų dar stipresni, čia pat vietoje galima paskanauti tipiškų sovietinių valgių (be abejonės, iš tipiškų sovietinių indų). Populiariausi – patiekalai iš grybų ir vadinamieji „Gulago maistu“. Specialus rusiško maisto meniu traukia žmones, nes daugumai tai atrodo tikra egzotika, o kiti jaučia nostalgiją praeities dienoms.
Viliumas Malinauskas, Grūto parko įkūrėjas, keistų ir šmaikščių taikos skleidimo projektų

kategorijoje už šios išskirtinės vietos, simbolizuojančios sovietų režimo absurdiškumą, įsteigimą, buvo apdovanotas Nobelio prizu.

Bilietai į šį parką kainuoja 20 Lt (suaugusiems), 10 Lt (moksleiviams, studentams, pensininkams). Parkas atviras kasdien nuo 9.00 val., uždaromas atėjus sutemai, kai lauko ekspozicijos nebegalima apžiūrėti.

Senovinės bitininkystės muziejus (Stripeikių kaimas, Ignalinos raj.)
Bitininkystės muziejus/ (CC-SA)

Besidomintiems bitininkyste, siūlome nepraleisti progos vasarą nuvykti į Ignalinos rajoną ir aplankyti ten įsikūrusį senovinės bitininkystės muziejų.

Muziejaus sodyboje gausu tautodailininko A. Patiejūno sukurtų ąžuolinių skulptūrų, pasakojančių bitininkavimo Lietuvoje istoriją. Ekspozicijoje pamatysite, kokiu būdu drevininkai apsaugodavo bites nuo meškų, kurių senais laikais miškuose buvo gausu. Šalia muziejaus pastatų stovi senoviniai kelminiai-kaladiniai aviliai, kurie nuo XV iki XX a. pr. buvo naudojami Lietuvos bitinininkų.
Citata
Vienas iš įdomiausių parodos eksponatų yra vadinamasis „LNK infomedis”. Tai ištisas labirintas, sukonstruotas iš daugiau kaip 3000 senų televizorių. Šis stulbinantis kūrinys buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia tokio tipo skulptūra.

Muziejų labai pagyvina skulptūriniai aviliai, kuriuose taip pat gyvena bitės. Senovės lietuvių tikėjimą mitologine bičių kilme vaizduoja ąžuolinės bičių dievo Babilo bei bičių deivės Austėjos skulptūros.
Pagrindiniame muziejaus pastate – senoviškoje troboje – eksponuojami įvairūs bitininkavimo įrankiai, nuotraukose – senoviniai bitininkavimo epizodai, šiaudinis avilys.

Muziejaus teritorijos pakraštyje stovi galingos ąžuolinės skulptūros, vaizduojančios lietuvių, indų, egiptiečių ir Amerikos indėnų mitus.

Muziejus nuo gegužės 1 d. dirba antradieniaisi -sekmadieniais nuo 10 val. Iki 19 val. Bilietai kainuoja 3 Lt (suaugusiems) ir 1 Lt ( studentams, moksleiviams).

Arklio muziejus (Anykščių raj.)
Arklio muziejus/ Muziejaus nuotr.

Vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko pastangomis. Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai. Į muziejų atvykę lankytojai kviečiami pasivažinėti ir pajodinėti arkliais tiek po muziejaus teritoriją, tiek po rašytojo Jono Biliūno  tėviškę – Niūronis.

Vasaros metu muziejus atviras lankytojams nuo 9 val. iki 18 val., bilietai kainuoja 5 Lt (suaugusiems) ir 3,5 Lt (moksleiviams, studentams, pensininkams).

Mosėdžio akmenų muziejus (Skuodo raj.)
Mosėdžio akmenų muziejus/ Muziejaus nuotr.
Šiaurės vakarų Lietuvoje yra mažas kaimelis, besivadinantis Mosėdžiu, garsėjantis unikaliu retų akmenų muziejumi. Čia, Bartuvos upės slėnyje, 8 hektarų plote sukomponuotos kompozicijos iš daugiau kaip 150 000 įvairių akmenų ir akmenukų, kurių mažiausias tikriausiai sveria mažiau nei gramą, o didžiausias – daugiau nei 50 tonų. Muziejaus istorija prasidėjo kai jo pradininkas, gydytojas Vaclovas Intas, 1957 metais nuvykęs pas pacientę, jos kaimynystėje esančiame kiemelyje išvydo keistos formos 50 kg sveriantį akmenį. Riedulys gydytojui taip patiko, kad, šiaip ne taip parsigabenęs, paguldė jį ligoninės, kurioje tuo metu dirbo, kieme.
Citata
Visa 20 ha užimanti parko teritorija, dėl čia matomų vienur kitur išsidėsčiusių apžvalgos bokštelių, lagerių fragmentų ir sovietmečio elementų, primena Sibirą. Kad įspūdžiai būtų dar stipresni, čia pat vietoje galima paskanauti tipiškų sovietinių valgių.

Šiandieniniame muziejuje yra dvi pagrindinės ekspozicijos. Pirmoji įrengta sename malūne, kur lankytojai gali apžiūrėti geologinius žemėlapius, suklasifikuotus uolienų fragmentus, fosilijas, spalvomis ir faktūromis turtingą smėlio kolekciją ir net pamatyti iš žmogaus tulžies ar inkstų pašalintus akmenis – svetimkūnius.

Laukinė parodos dalis suprojektuota taip, jog lankytojai joje pasijunta tarsi atsidūrę Švedijos ar Suomijos gamtos apsuptyje. Čia galima pamatyti, paliesti ir net pajusti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį apytikriai prieš 700.000 – 13.000 metų, galią ir slaptingumą.
Norintiems aplankyti šį muziejų teks sumokėti simbolinį 5 Lt mokestį (suaugusiems), 2 Lt (moksleiviams, studentams, pensininkams). Muziejus vasarą dirba – nuo 10 val. iki 20 val.

Orvidų sodyba (Gargždelės kaimas, Kretingos raj.)

Įspūdingais akmenimis lankytojus vilioja ir dar vienas muziejus po atviru dangumi.

Orvidų sodyba, įsikūrusi šiaurės vakarų Lietuvoje, mažame Gargždelės kaimelyje., yra unikalus moderniojo, religinio ir netgi mistinio meno muziejus, kurio šeimininkas - tautodailininkas bei skulptorius Kazimieras Vilius Orvidas akmentašio amatą perėmęs iš tėvo. Tobulindamas tėvo palikimą, sūnus Vilius sodybą pavertė ypatingu lauko muziejumi. Nors sodybą paversti netradicine meno šventove prireikė net 30 metų, šiandien matome, jog jo idėja tikrai pasiteisino.

Muziejaus lankytojai, atvykęs pas Orvidus, galės pamatyti daugybę įvairių formų akmenų, skulptūrų, kryžių, senų medžių kamienų ir kitų eksponatų, kurių unikalią išvaizdą per ilgą laiką suformavo natūralios gamtos jėgos. Prieš 30 metų muziejaus steigėjas, laukuose, kuriuose buvo pradėti intensyvūs drėkinimo darbai, rinko akmenis, kurie trukdė drėkinimo darbams. Nemaža dalis iškastų akmenų turėjo būti suskaldyti, bet menininkas suskaldyti pasmerktuose rieduliuose išvydo nepaprastus gamtos kūrinius, kurių atsainiai sukapoti ir išmėtyti kur nors pamiškėje ar purvinose pakelėse jam tiesiog neleido širdis. Iš atsirinktų ir namo parsigabentų akmenų menininkas sukūrė neįtikėtinas kompozicijas, iškalė ne vieną įspūdingą skulptūrą.

Muziejaus ekspoziciją vasaros metu galima apžiūrėti antradieniais -sekmadieniais nuo 10 val. iki 19 val. Suaugusiems sumokėjus 8 Lt, moksleiviams, studentams – po 4 Lt.

Inkilų muziejus (Naisiai, Šiaulių raj.)
Inkilų muziejus Naisiuose/ Muziejaus nuotr.

Inkilų muziejus Šiaulių rajone, Naisiuose įkurtas pernai. Ši iniciatyva įgyvendinta Lietuvos ornitologų draugijos bei ūkininko ir politiko Ramūno Karbauskio. Skelbiama, kad iš viso muziejuje po atviru dangumi galima pamatyti daugiau nei šimtą inkilų skirtingiems paukščiams. Šalia inkilų pateikiami aprašymai, kokie paukščiai, kokiuose inkiluose gali gyventi. Pavasario rudens laikotarpiu lankytojai gali pasigrožėti ne tik inkilais, bet ir juose gyvenančiais paukščiais.

Didžioji inkilų ekspozicijos dalis sukoncentruota apie gyvenvietės Sporto rūmus, juos supančiose gojeliuose. Dalis inkilų iškelta gatvių želdiniuose ir apie Šventežerį.

Muziejus po atviru dangumi atviras kasdien nuo 9 val. iki 17 val.