Kartais civilizacijos našta gali tapti nepakeliama. Greitas gyvenimo tempas, asmeninių santykių problemos, politinės rietenos, technologijų sudėtingumas – to pakanka, kad pradėtumėte svajoti apie pabėgimą į gamtą. Daugeliui ši svajonė užsibaigia reguliariomis iškylomis gamtoje. Tačiau yra žmonių – civilizacijos kritikų, aplinkosaugos aktyvistų, dvasingųjų arba tiesiog laisvos sielos menininkų, kurie grįžimo į gamtą idėją supranta ir įgyvendina 100 procentų.
Chrisas MakKendlesas(nuotr. viršuje)
Žinomas iš Jono Krakauerio knygos „Į gamtą“ ir iš Šono Peno režisuoto to paties pavadinimo filmo, Chrisas MakKendlesas (save pavadinęs „Aleksandru Supertrampu“), buvo amerikietis keliauninkas, svajojęs apie odisėją po Aliaską, kur jis galėtų gyventi toli nuo civilizacijos. Nors vyrukas buvo išsimokslinęs, kilęs iš vidurinės klasės ir pasiekęs akademinės sėkmės, tai tik paaštrino jo panieką tam, ką jis vadino „tuščiu visuomenės materializmu“. Deja, pagyvenęs Aliaskos tyruose 113 dienų, C. MakKendlesas mirė iš bado 1992 m. rugpjūtį.
Timothy Treadwellas
Timothy Treadwellas buvo gamtosaugininkas, natūralistas, kovotojas už ekologiją ir dokumentinių filmų kūrėjas, gyvenęs tarp grizlių Aliaskos Katmai nacionaliniame parke. Miškuose kartu su meškomis jis pragyveno 13 vasarų. Deja, paskutinės vasaros pabaigoje laiminga istorija baigėsi - natūralistą, kartu su jo mergina Eime Huguenard sudraskė meška. Nors kai kam jo idealizmas atrodė naivus, T. Treadwellas aktyviai kovojo dėl mylėtos žemės kurdamas filmus. Istorija apie jį buvo įamžinta dokumentiniame filme „Žmogus grizlis“.
Henry Davidas Thoreau
H. D. Thoreau buvo žymus amerikiečių rašytojas, natūralistas, filosofas ir evoliucijos kritikas. Labiausiai jį išgarsino knyga „Valdenas“, kurioje jis aprašė laiką, kai gyveno trobelėje prie Valdeno tvenkinio Masačiūsetso valstijoje. Nors Torau grįžo į civilizaciją, jo tikslas buvo kurį laiką izoliuotis nuo visuomenės, kad galėtų ją objektyviau įvertinti. Jo darbas pripažįstamas kaip asmeninė nepriklausomybės deklaracija, dvasinių atradimų kelionė ir pasitikėjimo savo jėgomis vadovėlis.
Tedas Kačynskis
T. Kačynskis buvo primityvintas, civilizacijos ir technologijų kritiką ištobulinęs iki ekstremalumo. Nors jo akademinė karjera buvo daug žadanti, jis atsisakė savo profesoriavimo Kalifornijos universitete, kad galėtų gyventi atokioje trobelėje Montanos tyruose be tiekiamo vandens ir elektros. Ten jis pradėjo savo kaip bombarduotojo "karjerą", paleisdamas 16 bombų į universitetus ir oro uostus, kurių metu buvo sužeisti 23 žmonės, 3 iš jų žuvo. Loginis jo veiksmų pagrindas pateiktas manifeste „Industrinė visuomenė ir jos ateitis“. Jis įkalintas federaliniame kalėjime be teisės būti paleistas.
Noah Johnas Rondeau
N. J. Rondeau buvo gerai žinomas atsiskyrėlis, pabėgęs nuo visuomenės Adirondako kalnuose Niujorko valstijoje. Sulaukęs 46 m. amžiaus, N. J. Rondeau yra sakęs, kad jis „nėra patenkintas tuo, koks yra pasaulis ir kur link jis eina“. Nors išėjęs į kalnus jis gyveno atsiskyrėlio gyvenimą, kartais priimdavo lankytojus ir netgi grodavo jiems smuiku. Deja, jis turėjo išsikelti iš savo namų Adirondako kalnuose ir likusias dienas pragyveno iš valstybės pašalpos.
Polis Gogenas
P. Gogenas buvo postimpresionistų lyderis, dailininkas ir rašytojas, žinomas dėl savo primityvistinio stiliaus ir filosofijos. 1891 m. nusivylęs pripažinimo stoka ir finansiškai nuskurdęs, jis nusprendė keliauti į tropikų salas, kad pabėgtų nuo europietiškos civilizacijos ir nuo visko, kas „dirbtina ir įprasta“. Likusius savo gyvenimo metus jis praleido Taityje ir Markeso salose, kur bendravo su vietiniais gyventojais ir konfliktavo su teritoriją užkariauti norėjusiais kolonistais. To laikotarpio kūrėjo darbai kupini egzotiškų vaizdų ir Polinezijos gyventojų.
Sausumų šventieji
Nuo senų senovės pabėgimas į gamtą nuo civilizacijos bedieviškumo, ieškant Dievo ar nušvitimo, buvo įvairių tikėjimų vienuolių ir fanatikų tikslas. Tokie buvo ir „Dykumų šventieji“ – krikščionių atsiskyrėliai, gyvenę III a. Jie apleido pagoniškojo pasaulio miestus, kad galėtų gyventi vienatvėje Egipto dykumoje. Vienas iš žinomiausių „Sausumos šventųjų“ buvo Antonijus Didysis - pirmas žinomas asketas, išėjęs gyventi į laukinę gamtą. Tai buvo žygis, kuris, rodos, jį labiausiai ir išgarsino.
