Žmogus save supančią aplinką gali pakeisti kardinaliai. Dažniausiai į neigiamą pusę. Remdamasis „Blacksmith“ instituto tyrimais, žurnalas „Times“ sudarė labiausiai užterštų planetos miestų sąrašą. Jame dešimt miestų septyniose valstybėse kurių gruntas, vandenys ir oras užteršti cheminio ginklo atliekomis, radiacija, sunkiaisiais metalais ir kietosiomis dalelėmis. GRYNAS.lt kviečia pasidžiaugti, jog nė vieno iš šių miestų nėra Lietuvoje.
10. Kabvė, Zambija.
1902 metais šioje buvusioje britų kolonijoje atrasti didžiuliai švino, kadmio ir cinko rūdų klodai. Praėjusio šimtmečio pradžioje britų valdžia mažai galvojo apie neigiamą toksiškų metalų kasybos poveikį vietinei aplinkai ir gyventojams. Šiandien, nors šachtos bei liejykla uždarytos, aplinkoje išlikusi astronominė sunkiųjų metalų koncentracija.
255 000 gyventojų turinčiame mieste žmonių organizmuose švino randama 5-10 kartų daugiau nei maksimali leistina dozė. Vakarų mokslininkams tiriant švino kiekį vaikų kraujyje prietaisai neretai neatlaikydavo ir sugesdavo nebepataisomai.
Pasaulio bankas neseniai skyrė 40 milijonų dolerių vienam aplinkos tvarkymo projektui.
9. Sumgajitas, Azerbaidžianas.
Sovietų sąjungoje nafta ir dujomis turtingas kraštas buvo smarkiai industrializuotas. 1949 metais įkurtame mieste pastatytos didžiulės, primityvios ir katastrofiškai aplinką teršiančios naftos perdirbimo gamyklos. Dauguma jų šiandien uždarytos arba modernizuotos, tačiau per dešimtmečius intensyvios veiklos gamyklos į orą paleido 120 tūkstančių tonų itin kenksmingų teršalų, tarp jų ir gyvsidabrio. Kaspijos jūros pakrantės miestas turi 300 000 gyventojų. Trečias pagal dydį valstybės miestas šiandien yra didžiulė apleista industrinė dykynė.
8. Černobylis, Ukraina.
Černobylio atominės elektrinės avarija buvo didžiausius padarinius ir daugiausia nuostolių sukėlusi industrinė katastrofa pasaulio istorijoje. Paskaičiuota, kad per avariją ir po jos į aplinką buvo išskirta 100 kartų daugiau radiacijos nei po Hirošimą ir Nagasakį nušlavusių atominių bombų susprogdinimo. Europos radiacinis fonas smarkiai pakito, didžiulės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos tapo nebegyvenamos.
Tarp 1992-2002 metų labiausiai avarijos paveiktose teritorijose Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje daugiau nei 4000 vaikų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys. Trisdešimties kilometrų skersmens teritorija aplink elektrinę šiandien uždrausta zona ir žmonės ten nebegyvena. Jie negalės čia gyventi dar mažiausiai tūkstantmetį, nors gyvūnai ir augalija pamažu atsigauna.
7. Norilskas, Sibiras.
Šiandien Norilskas - vienas iš nedaugelio likusių uždarų Rusijos miestų. Be specialaus leidimo į jį gali atvykti tik Rusijos ar Baltarusijos piliečiai. Už poliarinio rato esantis 150 000 gyventojų miestas susiduria ne tik su nežmonišku šalčiu, problemomis dėl atokios geografinės padėties ir pasiekiamumo, bet ir su sunkiai įsivaizduojamu užterštumu.
Tiesą sakant, gyventojų padėtis čia ne ką geresnė nei miestą 1935 metais įkūrusių tremtinių. Mirtinų kvėpavimo ligų dažnumas - didžiausias pasaulyje, o fabrikų darbuotojų vidutinė gyvenimo trukmė - tik 54 metai.
Aplink didžiausią pasaulyje sunkiųjų metalų gamybos ir apdirbimo kompleksą trisdešimties kilometrų spinduliu neauga nei vienas medis. Miesto ore vario ir nikelio koncentracija viršija bet kokias leistinas normas. Per metus fabrikai į orą paleidžia daugiau nei 4 milijonus tonų arseno, nikelio, vario, kadmio, cinko, švino prisotintų teršalų.
6. Dzeržinksas, Rusija.
300 000 vietinių gyventojų gyvena cheminio karo sąlygomis. Mieste buvo vienas svarbiausiu ir didžiausių Sovietų sąjungos cheminio ginklo gamybos centrų. Pačios Rusijos institucijos apskaičiavo, kad tarp 1930-1998 metų 300 000 tonų cheminių atliekų, tarp kurių yra ir nuodingiausi žmogui žinomi neurotoksinai, buvo netinkamai palaidotos arba sandėliuojamos miesto apylinkėse.
Kai kurie miesto vandenys dioksinu ir fenoliu užteršti 17 milijonų kartų daugiau nei aukščiausios leistinos normos. Be kitą ko miestas, kaip labiausiai chemiškai užterštas, įtraukas ir į Gineso rekordų knygą. 2003 metais mieste mirčių skaičius gimimus viršijo 260 procentų.
5. La Oroja, Peru.
4. Vapis, Indija (nuotr. viršuje)
71 000 gyventojų turintis miestas yra apsuptas 400 kilometrų ilgio industrinių teritorijų juosta. Tai didžiausia mažų gamyklų pramoninė vietovė visoje Azijoje. Gamyklų priskaičiuojama per pusantro tūkstančio. Daugiausia jų sudaro chemijos pramonė.
Didžiausia miesto problema - 96 kartus normas viršijantis gyvsidabrio kiekis gruntiniuose vandenyse. Taip pat cheminiais junginiais užterštas oras, o traukinių stotyje perkraunamas cementas itin smarkiai teršia orą kietosiomis dalelėmis.
Taip pat cheminiais junginiais smarkiai užterštas oras. Traukinių stotyje perkraunamas cementas itin smarkiai teršia orą kietosiomis dalelėmis.
3. Sukinda, Indija.
Didžiulis Indijos šuolis ekonomikoje reikalauja daugybės aukų. Du milijonai indų kenčia nuo itin didelės vėžio rizikos. Sukindoje glūdi beveik visi Indijos chromo rūdos ištekliai. Jie kasami dvylikoje atvirų karjerų kurių veikla beveik nekontroliuojama. Įkvėpti ar praryti chromo junginiai sukelia vėžį. Daugiau nei pusė miesto geriamojo vandens užteršta šiais junginiais ir 86 procentai visų mirčių rūdos gavybos vietovėse yra susijusios su užterštumu.
2. Tianjinas,Kinija.
Ekonomikos gigantėje Kinijoje sunku rasti nepramoninį miestą. Šiaurės rytuose esančiame mieste išgaunama ir pagaminama maždaug pusė viso Kinijos švino. Dėka senų technologijų, gigantiškų gamyklų ir nedidelio reguliavimo daugybė šio sunkiojo metalo patenka į apylinkių gruntą ir vandenis, o iš ten patenka į žmonių organizmus.
Švino junginiai atsakingi už apsigimimus ir mažesnį vaikų intelektą. Aplinkos taršos normos 24 kartus viršija Kinijoje leidžiamas.
1. Linfenas, Kinija.
Šiame visai netoli Tianjino esančiame mieste saulę ar dangų sunkiai pamatysi. Miestas nuolat skendi tirštame smoge. Anglies dalelių koncentracija tokia didelė, kad išnešti džiūti skalbiniai bemat pajuosta. Miestas yra visos Kinijos angliakasybos širdis. Jį supančios kalvos nusėtos legaliomis ir nelegaliomis anglių šachtomis. Visa miesto energija gaunama iš techniškai atgyvenusių anglimi kurenamų elektrinių ir katilinių.
Taip pat keturis milijonus gyventojų turinčiame mieste prie oro taršos prisideda automobiliai.
Įdomiausia, kad iki 1978 metų šis miestas buvo laikomas vienu žaliausių Kinijoje. Jis garsėjo savo versmėmis, buvo išplėtota žemdirbystė. Dabar tai ne tik vienas iš dešimties labiausiai užterštų miestų pasaulyje, bet figuruoja ir tarp dešimties purviniausių miestų.
Kinijos valdžia atkreipė į tai dėmesį ir ėmėsi priemonių mažinti oro užterštumui. Dabar, nepaisant anglių pigumo, 75 procentai miesto namų šildomi dujomis.
