Pirmiausia žygeiviai stabtelėjo Platelių dvaro sode prie gamtos paminklo - Platelių vinkšnos, tuomet kopė į Jazminų (Vismino) kalną, apžiūrėjo Velnio akmenį prie Ubagų kalno.
Pasiekę Platelių ežerą išbandė jo ledo tvirtumą ir patikrino kas, miegapelei kietai įmigus, nakvoja jos „vasaros rezidencijoje“ - inkile.
„Apžiūrėjom barsuko urvą - pripėdavęs mažylis. Matyt, buvo išlindęs, apsidairė, pamatė savo šešėlį ir vėl į šiltą guolį“, - pasakojo E. Lydienė. Pagal etnologo L. Klimkos išaiškinimą, toks barsuko elgesys reiškia, kad pavasaris bus ankstyvas.
Kadangi žygio Žemaitijos nacionaliniame parke diena buvo kaip niekad saulėta, žygeiviai nutarė, pavasaris tikrai ne už kalnų. Keliaudami jie aiškinosi, kam miške reikalingi nudžiūvę medžiai, kokią žalą padarome pievų paukščiams per anksti nupjovę žolę, kaip galima gyventi darniai su gamta?
Sustoję gamtos prieglobstyje dalinosi vaišėmis ir arbata.
Kalnais kalneliais parkopę į Platelius žygeiviai neskubėjo namo. Naujai pastatytame 15 metrų aukščio apžvalgos bokšte prie Platelių ežero gėrėjosi nuostabiais vaizdais į Platelių, Beržoro ežerus, Siberijos pelkę.
Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai nežada sustoti – jau šį sekmadienį, vasario 2-ą dieną kviečia paminėti Pelkių dieną naujai įrengtoje Šeirės pėsčiųjų-dviračių trasoje. Rengiamasi slidėmis (jei nebūtų sniego – pėsčiomis) keliauti Šeirės mišku, per Gaudupio (Šeirės) pelkę, aplankyti Piktežerį, pamatyti kaip „gimsta“ naujos pelkės.
Žemaitijos nacionalinio parko gamtininkai žygio metu atsakys į klausimus kaip susidaro pelkės, Kokie augalai auga tik pelkėse, kodėl svarbu išsaugoti šias klampynes, tyrus, raistus, pelkes ir kitokias šlapžemes?
